Ona Čirvinskienė: „Kiekvienas tavo palinkėjimas kitam tau grįžta su keliaguba jėga“

Racionalus, griežta logika paremtas protas ir neregimas dvasinis pasaulis – nesuderinami dalykai? Tai pati didžiausia iliuzija, verčianti skirstyti į priešingas puses nedalomus dalykus. Jeigu žmogus negali būti suvokiamas vien tik kaip kūnas (bedvasis kūnas – lavonas), šita taisyklė galioja visose žmogaus pasireiškimo sferose, taip pat ir versle.

Sėkmingas verslininkas, kaip savo pavyzdžiu teigia sėkmingą verslą jau 20 metų vystanti marijampolietė verslininkė Ona ČIRVINSKIENĖ, savo veiklą grindžia ne vien skaičiais, logiškais sprendimais – be dvasinio pasaulio pagalbos sėkmingas verslas neįmanomas. Šiai moteriai stebėtinai lengvai pavyksta suderinti pragmatiškumą versle, neregimas vidines galias, padedančias netgi gydyti kitus ir stiprių nuojautų, įžvalgų kupiną sielą, leidžiančią netgi eilėraščių posmais prabilti…

Iš tėčio giminės perimtas dovanas ugdo visą gyvenimą

O. Čirvinskienei, kilusiai iš netoli Butrimonių (Alytaus raj.) esančio Trakininkų kaimo, iš ankstyvos vaikystės prisiminimų ryškiausiai išliko senelės Onos, tėčio mamos, kurią vadino baba, paveikslas. Tai buvusi išties išskirtinė asmenybė: bajoraitė, Prahoje baigusi akušerių kursus, kaime buvo ne tik pribuvėja, bet ir garsi žolininkė, apie kurią garsas sklidęs plačiai. Netgi vardą sūnus dukrai davė motinos garbei.

O. Čirvinskienė užaugo didelėje šeimoje, kurioje buvo net 10 vaikų. Ona buvo labai panaši į senelę (vėliau pajus, kad senelė ją globojanti iš Anapus visame nelengvame gyvenimo kelyje), taip pat savo gebėjimus perdavusi anūkei (O. Čirvinskienė pažįsta daugybę gydomųjų žolelių, žino kaip jomis naudotis, nuolat renka jas, yra lankiusi ne vienus netradicinės medicinos kursus). Baba mirė, kai mažajai Onutei net penkeri metukai nebuvo sukakę.

Apskritai Ona viską perėmė iš tėčio giminės: iš tėvo, auksinių rankų meistro, labai gabaus statybos darbams, paveldėjo praktinį protą, leidusį tapti sėkminga verslininke, iš tėvo mamos – sąlytį su neregimuoju pasauliu, kuris labai svarbus netgi praktinėje kasdienybėje.

O. Čirvinskienė dešimt klasių baigė Butrimonyse, o vidurinę – Marijampolės tuometinėje 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Toliau baigė Vilniaus finansų ir kredito technikumą, vėliau Vilniaus universitete studijavo ekonomiką. Tuometiniame Marijampolės Kaimo statybos ministerijos mokymo kursų kombinate 16 metų dirbo dėstytoja, vėliau sukūrė 4 metus veikusį Darbo rinkos mokymo centrą, kuriam ir vadovavo. 1996 m. įkūrė savo įmonę, kuriai iki šiol sėkmingai vadovauja.

Sėkmingos verslininkės paslaptis – dideli gabumai, užsispyrimas ir… noras daryti gera

2017 m. gruodžio mėnesį O. Čirvinskienei sukaks 75-eri. Į ją žiūrėdamas to nepasakytum. Labai gyvybinga, judri, o atmintis jos kaip 30-metės! Moteris neslepia: jaučiasi labai laiminga. Ir ne vien dėl to, kad jos įkurtas verslas sėkmingai veikia, kad daugybę kartų ji, kaip verslininkė, buvo įvertinta reikšmingais apdovanojimais (ryškiausi iš jų – 2012 m. LR Seime įtektas Europinio lygio Edenauerio fondo apdovanojimas „Gausos žuvis“ už investiciją į žmogų, 2013 m. įteiktas Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medalis už visuomeninę veiklą miesto bendruomenei).

„Viešpats padėjo, – sako ji, – kad taip gyvenimą susitvarkiau. Džiaugiuosi, kad vaikai, anūkai Lietuvoje, ne jie darbo ieško, o darbdaviai jų.“ O. Čirvinskienė – pokario vaikas, teko ir skurdą, ir badą, ir didelius vargus patirti, kol gyvenimas ėmė dovanoti prošvaistes. O jos sėkmės priežastis – dideli gabumai, užsispyrimas ir… noras daryti gera, ateinantis iš sielos gelmių, suvokus dvasinio gyvenimo prasmę, atsivėrus „trečiajai akiai“…

„Trečiosios akies“ atsivėrimas – po akistatos su mirtimi

Kad atsivertų „trečioji akis“, reikėjo nueiti nemažą gyvenimo kelią, patirti daug išbandymų, netgi atsistoti prie mirties slenksčio.

Taigi 1986-ieji ir buvo tie lūžio metai. Įprastą Onos, tuomet buvusios 42 metų, gyvenimą sujaukė problemos dėl sveikatos. Medikai konstatavo žarnyne aptikę auglius, tad būtina operacija, kuri, laimei, sėkmingai pavyko, tačiau po kurio laiko vėl bėda atsinaujino. Vėl operacija, tik šįkart sudėtingesnė, trukusi net 11 valandų, ir – akistata su mirtimi. Tik gerokai vėliau ji sužinos, jog buvo patyrusi klinikinę mirtį, jog medikai ją gaivino elektrošoku, jog vienu momentu jau manė, jog pacientę beprarandą…

O ji pati tuomet patyrė tokį išgyvenimą, kuris ne tik įsirašė atmintin visam gyvenimui, bet ir pakeitė ją pačią, jos požiūrį – būtent tas išgyvenimas, kaip sako dabar, ir atvėrė „trečiąją akį“.

…Mato ji pirmiausiai save keistame labirinte, kurio sienos 1,5 m aukščio, o viršuje matosi ryškus dangus. Labirintas prigrūstas vaikų griaučių ir kaukolių. Šiurpus vaizdas ir baimė dar labiau stiprėja: griaučiai ima ją spausti. Pabėgti neįmanoma, be to, siaubas visiškai paralyžiuoja visas jėgas. Kaulai spaudžia vis labiau, stumia link angos sienoje ir pro tą angą išstumia ją į kitą labirintą. Čia – ne geriau: vėl griaučiai, kaukolės, tik jau ne vaikų, o suaugusių žmonių. Vėl siaubas, tik dar labiau išaugęs, vėl kaulų spaudimas, stūmimas prie kitos labirinto sienoje esančios angos, vėl išstūmimas pro tą angą, tik šįkart ne į kitą labirintą, o į labai plačios upės krantą.

Jaučia: slysta tuo krantu į upę, tačiau laiku pastebi betonuotą lieptą, vinguriuojantį per upę kažkokiais zigzagais, puola link to liepto ir juo keturpėsčia pereina į kitą upės krantą. Čia didžiulė betonuota siena, joje – anga. Prieina prie tos angos, ten – akmenimis grįsti laiptai, pradėjo jais lipti, paskui apsižiūri, jog lipa jau ne laiptais, o akmenimis į didžiulį kalną, kurio viršukalnėje, labai labai aukštai, matosi silpna šviesa. Sunkiai kopdama pasiekia viršukalnę, šviesą, sustoja: vos už dviejų metrų pamato save. Vilki ji tais pačiais drabužiais, kuriais buvo aprengta prieš operaciją, tačiau… be akių: akys už tų dviejų metrų, už kurių ji save išvysta. Atsisuka į viršuje spindinčią šviesą. Vaizdas užburia: aplink kalną ir šviesą lyg debesys vyniojasi pačių nuostabiausių spalvų pašvaistės… Toliau – didžiulė pauzė ir… grįžimas į šį pasaulį – nubudimas.

Lūžio metu atsivėrusi „trečioji akis“ tik stiprėja

Pirmasis pokytis po operacijos ir regėjimo klinikinės mirties metu buvo tas, kad Ona natūraliai ėmė labai tikėti. Nors tikėjimas jai buvo įskiepytas šeimoje nuo pat kūdikystės, po to vadinamojo lūžio pajuto, jog jis eina iš visos esybės gelmių, persunkdamas kiekvieną gyvenimo akimirką. (Ypatingą religinį potyrį O. Čirvinskienė turėjusi visai neseniai lankydamasi Lurde: stovint prie stebuklingojo šaltinio, menančio apreiškimą, nevalingai jai ėmė gausiai lietis ašaros – tarsi aukštesniosios jėgos per tyriausią akių skystį nuplovė sielą: lengva lengva, gera gera po to buvo…)

Praėjus pusmečiui po operacijos Ona susitiko seną pažįstamą garsų širdžių chirurgą Jurijų Amosovą, kuris ją palaimino tokiais žodžiais: „Visada šypsokis ir visiems linkėk laimės ne tik mintyse, bet ir balsu: tuomet palinkėta laimė tau grįš keturis kartus didesne jėga“. Moteris kruopščiai laikėsi duotų nurodymų ir pajuto, jog stebuklingai ėmė gyti. Rodos, dėjosi neįmanomi dalykai: nedaug laiko tepraėjus ji vėl buvo visiškai sveika ir labai gyvybinga. J. Amosovo žodžiai ne tik atmintin įstrigo, jais ėmė vadovautis kiekvienoje gyvenimo situacijoje, visiems linkėti laimės, gėrio. „Kiekvienas tavo palinkėjimas kitam, tau grįžta su keliaguba jėga“, – aiškina tokio požiūrio priežastis verslininkė.

O lūžio metu atsivėrusi „trečioji akis“ tik stiprėjo… Šiandien O. Čirvinskienė galėtų vardyti daugybę potyrių, kurie racionaliam protui neprieinami. Štai, pavyzdžiui, žmogaus auros matymas. Racionali moteris ne tik kad neneigia tokio reiškinio egzistavimo, bet ir pati ne kartą patyrusi, ką reiškia matyti kito žmogaus aurą (tiesa, šitas regėjimas nėra labai dažnas). Prieš ketverius metus būnant prie Joninių laužo atėjo vyras su kokių devynerių metų berniuku.

Ona iškart išvydo vaiko aurą – labai gražią, tačiau šalia ir nei iš šio, nei iš to „prisikabinęs“ regėjimas: dūžtantis stiklas, besiejantis vanduo – tarsi kažkas akvariumą būtų sudaužęs prie pat vaiko galvos, o aštrios pražūtingos šukės būtų nusitaikiusios tiesiai į vaiką… Moteris net nedvejojo: perspėjo vyrą apie galimą pavojų ir šį regėjimą pamiršo – iki to laiko, kol tas pats vyras ją pats susirado (O. Čirvinskienė – žinoma verslininkė, tad jos paieškos nesunkios). Žmogus atėjo padėkoti, mat tuomet, į įspėjimą sureagavęs labai rimtai ir itin saugojęs sūnų, sugebėjo išvengti tragedijos. Iš tikrųjų, kaip buvo regėjime, šalia vaiko trūko akvariumas, tačiau tėvo akylumo dėka dūžtantys stiklai vaiko galvos nepalietė.

Kitas auros matymo atvejis, ir O. Čirvinskienė padėjo kenčiančiam žmogui išvalyti organizmą. Ona žinojo, kad jos geras pažįstamas, su kuriuo nuolat bičiuliavosi, kankinasi dėl asmeninių problemų. Kartą pokalbio metu netikėtai išvydo jo aurą – sudarkytą, netgi sušaudytą. Taisyti situaciją moteris pasiūlė pirmiausiai valant organizmą jos originaliu receptu.

Organizmo valymas pagal originalų receptą

Valymas trunka 10 dienų, o pradėti geriausiai per mėnulio delčią. Pirmas dvi dienas ryte ir vakare suvalgyti po vieną persimoną (toliau užtenka vieno persimono – ryte), visas dienas 3 kartus per dieną išgerti pusę stiklinės šilto vandens su jame ištirpinta soda (1 arbatinis šaukštelis), taip pat 3 kartus per dieną gerti po puodelį trauklapių arbatos, taip pat 3 kartus per dieną 30 lašų natūralių agavos arba alijošiaus sulčių (galima ir tekilos) ir kasdien vakare pagulėti karštoje vonioje su jūros druska.

Jau trijų dienų, laikantis šio recepto, prasideda labai ryškus organizmo valymasis, kuris iš pradžių pasireiškia baisiu kūno dvoku, tačiau vėliau dvokas dingsta, žmogus pasijaučia daug geriau ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai: nuskaidrėja mintys, atsiranda daugiau optimizmo, gyvenimo meilės, netgi stipriai sumažėja ar visai išnyksta žalingi įpročiai.

Aukštesnės jėgos veikia ir per rankas

O. Čirvinskienė gali padėti žmonėms ir savo rankų, per kurias, matyt, veikia aukštesnės jėgos, pagalba. Ji uždeda žmogui rankas ant galvos ir tuo pat metu už tą žmogų meldžiasi.

Tai būna labai veiksminga: išnyksta skausmai, žmogų užlieja vidinė ramybė. Tokiu būdu moteris jau yra išgydžiusi daug žmonių – netgi ir labai rimtas ligas padėjusi įveikti, už tai neimdama jokio atlygio.

Stipri nuojauta netgi gyvybę išgelbėjo

Labai stipri nuojauta. Buvo 1989 m. Su vyru Ona važiavo į sesers vestuves. Pravažiavus Birštoną, toliau į reikiamą vietą vedė itin vingiuotas keliukas. Vyras, buvęs už vairo, spaudė, kiek galėjo: pora vėlavo. Staiga Onai vidinis balsas liepė sustoti (kaip dabar pamena, tarsi galvoje būtų suskambėjęs toks įsakymas). Ji griežtai pareikalavo, kad vyras sustotų.

Šis bandė priešintis, tačiau primygtinai reikalaudamas vis tik pakluso. Būtent tuo momentu, kai sustojo, iš šalikelės, kurią dengė tankiai sužėlę krūmai, prieš pat sustojusį automobilį išniro arklio traukiamas vežimas su bidonais. Vyras nustėręs tuomet jau žiūrėjo į žmoną, įsakmiu reikalavimu sustoti išgelbėjusį tuomet ir jų abiejų, ir važnyčiotojo gyvybes: išvengti kruvinos kaktomušos kitu atveju nebūtų pavykę.

…Pažįstamas žmogus pametė raktus. Ieškojo visur – kaip į vandenį. Pasiguodė Onai. Moteris susikaupė, ir ją aplankė vidinis regėjimas. Mato: kompiuterio krepšyje raktai. Galima tik įsivaizduoti žmogaus nuostabą ir džiaugsmą, kai jis išties nurodytoje vietoje rado „pamestus“ raktus! Panašiai buvo ir su svarbiu dokumentu, kurio žmogus nerado ilgą laiką ir dėl labai išgyveno. Ona dokumentą „pamatė“ aplanke ir pasiūlė jo ten ieškoti. Žmogus atkirtęs, jog aplanko turinį „išmaišęs“ ir – nieko. „O tu po vieną lapelį dėliok – rasi“, – patarusi moteris. Taip ir buvo. Laimingas žmogus tik dėkoti begalėjo…

Svarbi informacija, įspėjimai ateina ir per sapnus

Ypatingi ir O. Čirvinskienės sapnai. Štai kartą susapnavusi, jog naujo automobilio, priklausiusio pažįstamam žmogui, stiklai sudaužyti, o pats automobilis beskęstantis vandenyje. Sapnas su nedideliais pokyčiais pasikartojo tris kartus. Vėliau moteris sužinojo, jog automobilis išties sumaitotas (laimei, be žmonių aukų).

Sapnas įspėjo ir prieš 7 mėnesius iki sūnaus nelaimės. 2003 m. sūnus patyrė traumą leisdamasis parašiutu: plyšo parašiutas, tad prižemėjimo būta sunkaus – lūžo abi kojos.

Gyvendama bute net 7 metus iš eilės sapnavo namą, tapsiantį jos nuosavybe (tuomet net tokių minčių neturėjusi). 2000 m. pamačiusi būsimą pirkinį apstulbo: tai buvo būtent tas pats namas, tiek kartų regėtas sapnuose!

„Sapnai, – sako moteris, – tai atskiras pasaulis, iš kurio ateina informacija apie įspėjimus, ateitį ir net anapusinį pasaulį“.

Skaičius „3“ – kaip Švč. Trejybės apsauga

O. Čirvinskienę visą gyvenimą lydi skaičiai. Ne šiaip sau, ypač jos laimingas skaičius „3“. Namo numeris – 3, vardo raidės (Ona) – 3, mašinos numerius sudėjus – 3, įmonės kodo skaičius sudėjus – 3 ir tai toliau. „Trys“ simbolizuoja Švč. Trejybę, tad Ona įsitikinusi, jog būtent tokia apsauga iš dangaus lydi ją visą gyvenimą.

„Kai darai gera, sieloje labai gera būna“

O. Čirvinskienė daug kam yra padėjusi, nors to visiškai nesureikšmina, mat vadovaujasi tokiu principu: padarei gera – pamiršk. Laimei, žmones, kuriems Ona ištiesusi pagalbos ranką, jos nepamiršta, eina link jos su meile. Kitaip ir negali būti: ji meldžiasi už kiekvieną žmogų, nė vieno neatstumia.

Iš atminties neišdyla vienas skambutis. Prisistato: „Bomžis iš Garliavos“. Prašosi priimamas. Ona jį priima – visą apskretusį, purviną, sužino jo gyvenimo istoriją: alkoholikas, gyvena po tiltu. Pirmiausia vyrui ji liepia išsiprausti susitvarkyti (pasirūpina ir jo maudyne, ir naujais drabužiais), po to nieko nenurodinėja, nesiūlo, tik pataria melstis… Vyrui to užtenka, kad pakiltų. Po dviejų mėnesių jis skambina pranešti, jog jos patarimo nepamiršęs – karštais meldęsis ir dabar turi viską: ir žmoną, ir namus, ir darbą…

Tiesa, pastebi moteris, padėjimas kitiems, nuoširdžios labdaros dalijimas sugrįžta su kaupu. „Viešpats atiduos“, – tokiais atvejais sako O. Čirvinskienė, matydama, kad jos suteikta parama kitiems jai sugrįžta per dažnus laimėjimus įvairiose loterijoje, kitais būdais. „Kai darai gera, sieloje labai gera būna“, – apibendrina moteris.

Parengė: Laima Grigaitytė, savaitinis žurnalas mususavaite.lt.