Onkologija. Gydymo metodika su DMSO ir MSM

 1930 metais, panaudodamas savo išrastą mikroskopą, didinantį 30 000 kartų, ir poliarizuotą šviesos srautą jame, amerikiečių mokslininkas Royal Rife atrado vėžio priežastį - virusą, kurį pavadino virusu "BX". Šį virusą išskyrė iš žmogaus vėžinio auglio ir juo užkrėtė žiurkes, kurioms vėliau išsivystė tokie patys augliai. Virusas "BX" sėkmingai "veikė" tiek ląstelėse gyvame organizme, tiek kultūroje mėgintuvėlyje. Vėlesni mokslininkų tyrimai tai tik patvirtino. Dabartinėmis dienomis  Kanados biologas Gaston  Naessens savo tyrimais, naudojant ultravioletinio mikroskopavimo metodą, tai patvirtino. R.Rife buvo pirmas, kuris teigė, kad šis virusas yra pleomorfinis (keičia savo formą). Tai teigti jam leido jo stebėjimo mikroskopu metodas - apšviestas poliarizuota šviesa, kiekvienas mikroorganizmas  švytėdavo tik jam būdinga spalva. Kadangi jis stebėjo gyvą kultūrą, tai pokyčiai jam buvo akivaizdūs. Dabartiniai elektroniniai mikroskopai elektronų srautu užmuša virusus ir juos galima stebėti tik  vienoje būsenoje. Virusas "BX" turi 4  pleomorfines formas, kurios per 36 valandas  organizme su išbalansuotu metabolizmu gali sukelti vėžį.
R.Rife teigė:

"Ne bakterija tiesiogiai sukelia šią ligą, o  šios bakterijos išskiriamos medžiagos pažeidžia ląstelės metabolizmą ir vėliau išsivysto liga. Jei žmogaus organizmo metabolizmas idealiai subalansuotas, liga išsivystyti negali."

Kiekvieno žmogaus organizmas turi mikrobų, kurie yra neveiksmingi iki tol, kol nepažeidžiama organizmo metabolizmo pusiausvyra. Šie virusai neigiamai įtakoja tik tada, kai žmogaus organizmas jų pleomorfizmo metu nesugeba detoksikuoti jų išskiriamų chem. medžiagų. Idealiai veikiančiame žmogaus organizme šie mikroorganizmai yra inertiški. Vos tik žmogaus organizme vykstantys procesai sutrinka dėl išorės ar vidinių veiksnių, virusas prasiskverbia į ląstelę ir sutrikdo jos metabolizmą. Šis metabolinis sutrikimas ir yra ląstelės priešvėžinė būsena.

Vėžinius susirgimus sukeliantys agentai ir kancerogenai pakliūna į organizmą  ir stimuliuoja grybelių ir bakterijų augimą. Nepriklausomi atskiri  tyrėjai nustatė įvairius vėžio sukėlėjus. Vieni teigė jog tai virusas, kiti, kad grybelis, rūgščiai atsparios bakterijos, netgi ameba ...Kuris iš šių teiginys yra teisus? Greičiausiai, kad visi.

Tyrėjai nurodė, kad pirminė vėžio atsiradimo priežastis yra viruso įtaka į Krebso ir elektronų tranporto grandinės ciklus mitochondrijoje. Šie du ciklai labai svarbūs ląstelės energijos gamyboje (ATF). Normaliomis sąlygomis ląstelė sugeba atstatyti sutrikusių ciklų veiklą.

Tai kas gi sutrikdo galutinai šiuos ciklus?

Kaip jau minėta, išoriniai faktoriai priverčia virusą "BX" mutuoti į  pleomorfinę formą, sukeliančią vėžį. Tie patys išoriniai faktoriai gali pažeisti ląstelių membranas ar jų pralaidumą ir pro jas sėkmingai prasiskverbs pleomorfiniai mikrobai, vėliau tapsiantys grybeliu, spora ar bakterija.

Pakliuvęs į ląstelės vidų, pleomorfinis mikrobas naudoja fermentacijai ląstelės gliukozę kaip energetinį kurą ir susidaro rūgštūs mikotoksinai ir pavojingi hormonai. Dėl rūgščių sumažėja ląstelės pH ir jis tampa toks, koks yra vėžinėje ląstelėje - pH < 6.9.Tuo tarpu pačios mitochondrijos gauna sumažintą gliukozės kiekį ir per mažai gaminama ATF ląstelėje - ląstelės energetika krenta.

Ląstelės membranos insulino ir gliukozės receptoriai tampa hiperaktyvūs, ląstelė ima įsileisti daugiau gliukozės ir mikrobas gamina dar daugiau mikotoksinų ir ląstelei pavojingų hormonų. Kadangi šių receporių galimybės ribotos, mitochondrijos gliukozės energijos gamybai pakankamai taip ir negauna.

Ląstelė oficialiai tampa vėžine, nes jos energetika sumažėjusi ir ląstelė persijungia į anaerobinį režimą, nes dabar ji gliukozę vietoj to, kad skaidytų, jau fermentuoja. Blogiausia tai, kad ląstelė tampa labai ligota ir silpna, o jos viduje gyvena labai gyvybingas ir sveikas mikrobas. Įdomus momentas apie šį reškinį: du kart Nobelio premijos laureatas  Dr. Otto Heinrich Warburg nustatė, kad vėžinės ląstelės energiją gauna fermentacijos būdu. Daktaras Warburg sako: "Vėžio priežastis yra tik viena. Keliais žodžiais tariant, vėžio priežastis - ląstelės kvėpavimas deguonimi pakeistas gliukozės fermentacija"  (Otto Warburg, The Prime Cause and Prevention of Cancer, 1966).

Kodėl tai svarbu?Rūgimas neįmanomas be mielių.Į ląstelę mielės pakliūna kaip pleomorfinis mikrobas.Mikrobas gali pakliūti į ląstelę ir kaip spora, grybelis ar bakterija, bet viduje jis fermentuoja tik kaip mielės.

Jos tikslas  - saugiai ir greitai sutabdyti ligos plitimą. Sumažinti auglį, uždegimą ir tinimą, kurie didina kraujo cirkuliaciją auglyje, padėti organizmui atversti anaerobines fermentuojančias vėžines ląsteles į normalias, kvėpuojančias deguonimi.

GM pagrindinis tikslas kuo didesnį kiekį vėžinių ląstelių atversti į normalų režimą. Po grąžinimo į normalią būseną, ląstelė gali mirti normalia ląstelei mirtimi - apoptoze. Apoptozė nesukelia auglio ar uždegimo plitimo, atvirkščiai - jį mažina.Tai priešinga reakcija tai, kuri būna, kai gydoma tradiciniais arba kitais alternatyviais metodais.

Gydant šia GM, reikalingas 2-3 savaičių laikotarpis, tam, kad įvyktų metabolizmo pokyčiai vėžinėse ląstelėse.

Pagrindinės naudojamos natūralios medžiagos yra DMSO (dimetilsulfoksidas, žinomas farmacijoje "Dimeksido" pavadinimu) ir MSM (metilsulfonilmetanas). DMSO(etano sulfoksidas) yra 100 procentų natūrali medžiaga, gaunama iš medienos. Klasikiniai tyrimai su haematoksilono dažais parodė, kad DMSO prasiskvebimas į ląstelę toks pats, kaip ir chemoterapijos atveju. Daugiausia bandymų ir su plačiausio spektro vėžiniais susirgimais atlikta, naudojant DMSO.

MSM - natūralus organinis sieros junginys, sutinkamas maisto produktuose, kuriuos valgome, tačiau dėl maisto apdirbimo jo kiekis žymiai sumažėjęs arba visai dingęs. Jo vartojimo saugumas 7 kartus didesnis už valgomąją druską.

Ir DMSO ir MSM savo sudėtyje turi  papildomus deguonies atomus ( DMSO - 1, MSM -2 ). Ko gero nieks tiksliai nežino koks DMSO ir MSM veikimo mechanizmas, bet žinoma tiksliai, kad DMSO pasiekia vėžinės ląstelės vidų. Viena iš teorijų sako, kad ir DMSO, ir MSM, pasiekę ląstelės vidų, ten atpalaiduoja tuos papildomus deguonies atomus, kurie ir užmuša mikrobus, neužmušdami pačios ląstelės. Kadangi mikrobai "BX" yra anaerobai, jie imuniteto deguonies aplinkai neturi.

Reikia akcentuoti molekulinį deguonies (O₂) ir atominio deguonies (O₁) skirtumą. Organizme didžioji dalis deguonies yra stabilioje molekulinėje būklėje, bet labai svarbus yra ir atominis deguonis, kuris sugeba naikinti anaerobinius mikrobus. Daugelio žmonių organizmuose dėl perdirbto maisto vartojimo ir kitų faktorių yra atominio deguonies stygius. Ir DMSO, ir MSM sugeba į organizmą įvesti palygint didelį kiekį atominio deguonies, perdaug organizmo neužšarmindami. Siera ir atominis deguonis neužmuša ląstelės, bet atominis deguonis gali užmušti mikrobus.

Kai tik mikrobai ląstelės viduje užmušti, ląstelė grįžta į normalią būseną ir pradeda atsistatyti. Kadangi mikrobai nebevartoja gliukozės, mitochondrijos gali pagaminti reikiamą kiekį ATF ląstelės atsistatymui. Nors mikrobai sunaikinami labai greitai, bet ląstelės metabolizmo atstatymo procesas gali tęstis dar ilgai - dienas ar savaites. Ir tai kiekvienam žmogui skirtingai, priklausomai nuo to, koks amžius,  kokiame stovyje yra visas organizmas.

Yra daug įrodymų, kurie patvirtina mikrobų žūtį ir jų dauginimosi galimybių pabaigą, ko pasekoje, ląstelės gali mirti natūralia apoptozės mirtimi.

Yra tuzinas alternatyvių vėžio gydymo metodų, kurių sėkmė siekia 50 procentų. Minimalus gydymosi laikas naudojantis šia GM yra du mėnesiai.

Kai vėžinės ląstelės mirs, organizmui reikia laiko, kad jas išvesti iš organizmo. Didelio mirštančių ląstelių kiekio organizmas gali neatlaikyti, todėl reikia elgtis atsargiai.(HS pastaba: reikia turėti omenyje ir tai, kad DMSO yra pavojinga medžiaga smegenims - http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19100327 )

Šis GM yra daug saugesnis tuo atveju, kai auglys yra pavojingose organizmo vietose -smegenyse, plaučiuose... Imuninė sistema puola audinį, kuris yra apimtas auglio ir uždegimo, todėl tai gali būti ypač pavojinga, jei auglys yra smegenyse, plaučiuose ar virškinimo organuose, kai naudojamos kitos metodikos, kurių metu ląstelės masiškai žūsta.

Naudojant šį GM, ląstelės miršta natūralia mirtimi ir palaipsniui, o tai yra kur kas saugiau ir dėl to ši GM yra unikali.

12 valandų kas pusė valandos yra geriama individuali DMSO ir MSM dozė (priklausomai nuo amžiaus ir kūno svorio). DMSO ir MSM gėrimo metu ir 12 valandų prieš ir po gydymo, negalima valgyti.Tai sudaro 36 valandas be maisto laikotarpį.

Ši metodika leidžia sugrąžinti ląsteles į normalią būseną, atstatant jų teisingą metabolizmą ir  jų nenužudant, arba su minimalia jų netektim.

Gydymo protokolas neleidžia vartoti jokio maisto, nes gydymo metu ląstelė neturi gauti gliukozės, tam, kad maksimaliai galėtų  įsisavinti DMSO ir MSM ir priverstų mikrobus ląstelės viduje badauti, tai yra sumažinti fermentaciją ir rūgštingumą. Žinoma, organizmas kepenyse gamins gliukozę iš pieno rūgšties, bet MSM  suriša pieno rūgštį, kuri pašalinama iš organizmo ir taip sumažinama gliukozės patekimo ląstelėn galimybė.

Būtina GM sąlyga - visiškai švarus žarnynas, nes priešingu atveju, maisto medžiagos bus pristatomos iš žarnyne esančių maisto likučių, o tai stipriai pablogins gydymo rezultatus.

Geras žarnyno funkcionavimas labai svarbus GM sėkmės garantas, nes būtent jis turės išvesti atliekas iš organizmo.

Mažos DMSO ir MSM dozės kas pusę valandos yra geriau organizmo ląstelių įsisavinamos, negu vartojant didelėmis ir retai.

Būtina prieš gydymą ir po jo dar papildomai organizmą paveikti pastovios srovės 9 voltų stačiakampiu  teigiamu impulsu (Zapper). Tai užmuš tuos mikrobus, kurie nusilpo, bet visgi dar išliko gyvi.