Organizmams Antarktidoje - 8 milijonai metų

Antarktidoje, Roso pusiasalyje (Viktorijos žemė) 1956-ais metais buvo pastatyta Mak Merdo moklinė stotis, kurios personalas kas kiek laiko keičiasi. Stotis įrengta tarp Bikono ir Malinso lygumą. per metus šioje vietoje iškrenta mažiau nei 10 mm kritulių, o temperatūros šuoliai (nuo 0 iki - 48^o C) sukelia nepatogumų net patyrusiems poliarininkams. Beje, vidutinė metinė temperatūra lygumoje nėra jau tokia žema. Ji siekia apie - 22^o C. Tačiau Mak Merdo personalas pripratęs prie tokių sąlygų ir nesiskundžia.

Stotis veikia ir šiandien, kitais metais bus švenčiamas jos 60-metis. Joje dirbančio personalo užduotis - aprūpinti giliau žemyne veikiančias kitas JAV mokslines stotis bei atlikti mokslinius tyrimus.

Prieš keletą metų mikrobiologai iš Naujojo Džersio, dirbantys Mak Merdo stotyje, paėmė ledo mėginius Bikono ir Malinso lygumose, esančiose netoli stoties. Ledas nebuvo giliai gręžiamas - vos 5 metrus. Mokslininkus domino paties seniausio ledo, kuriame galima aptikti mikroorganizmų mėginiai. Antarktidoje ledas nuolat auga, po to nušliaužia į jūrą ir sulūžta. Be to, ledas dar ir garuoja.

- Jeigu nori gauti iš tiesų seną ledą, -pasakoja Bostono universiteto darbuotojas Deividas Maršanas, dalyvavęs šiame eksperimente, - reikia pasiekti pačius šalčiausius ir labiausiai nutolusius nuo pakrantės žemyno rajonus, kur ledas beveik nejudėdamas guli jau milijonus metų.

Būtent tokioje vietoje, kur ledo amžius yra nuo 100 tūkstančių iki 8 milijonų metų, ir buvo paimti mėginiai. Mokslininkus domino ne pats ledas, o jame esantys mikroorganizmai. Jų pastangos buvo apdovanotos: kai kuriuose mėginiuose aptiktos bakterijos, patalpintos į šiltą maitinančią terpę, ne tik atgijo, bet ėmė augti ir daugintis! Tiesa, jos dauginosi skirtingu greičiu. Jaunesnės bakterijos pusiau dalijosi per savaitę, o tos, kurios Antarktidoje išbuvo 8 milijonus metų, tam pačiam veiksmui atlikti užtrukdavo iki dviejų mėnesių.

Kaip atrodo šie paprasčiausi svečiai iš Žemės tolimos praeities? Bakterijų, kurios „tinginiavo" 8 milijonus metų, DNR sudarė 210 porų nukleotidų, nors įprastinės bakterijos DNR yra apie 3 milijonus porų nukleotidų. Mokslininkai mano, kad tokia degradacija galėjo atsirasti dėl to, jog mikroorganizmai ilgą laiką buvo veikiami kosminio spinduliavimo, kuris ties ašigaliais yra stipresnis nei kiruose mūsų planetos rajonuose.

Mokslininkai tikėjosi, kad tarp atgijusi u bakterijų, gal būt, pavyks aptikti naujas rūšis, gal net tokias, kurios į mūsų planetą pateko iš kosmoso. Tačiau šiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Panašu, kad visi šie mikroorganizmai į Antarktidą atkeliavo iš kitų Žemės rajonų. Užsibuvę ledyno paviršiuje, jie galiausiai įšalo į jį. Mėginiuose, kuriuose aptikti mikrobai ir kurių amžius yra 100 tūkstančių metų, mokslininkams pavyko išskirti firmikutus ir proteobakterijas, paplitusius ir dabartiniais laikais, tačiau netgi jų DNR buvo aptikti mokslui nežinomi genai.

Gal mėginių paėmimo metu į juos galėjo patekti šiuolaikinė genetinė medžiaga? Kaip teigia Deividas Maršanas, visi mėginiai buvo imami iš to sluoksnio, kuris negalėjo būti užterštas. Bikono ir Malinso lygumose visus metus laikosi žema temperatūra, todėl tirpstančio ledo sluoksnis sudaro ne daugiau 5 cm. Vanduo, atsiradęs iš ištirpusio ledo, ne subėga žemyn, o sušąla ledo paviršiuje.

Kas bus, jeigu bakteriologinė medžiaga, šiuo metu ramiai gulinti Antarktidos ledynuose, vieną dieną atitirps? Kokia bus dabartinių mikroorganizmų reakcija, kaip jie sąveikaus su savo atgijusiais broliais? Mokslininkai mano, kad jokia bėda žmonijai negresia. Pasirodo, įvairių mikroorganizmų genomai maišosi tarpusavyje jau daugybę metų. Ir nieko baisaus dėl to nenutiko.

Tyrinėdami mėginius mikrobiologai padarė išvadą, kad gyvybė Žemėje negalėjo atsirasti iš genetinės medžiagos, atkeliavusios iš kosmoso. Dėl kosminės radiacijos poveikio mikroorganizmų DNR degraduoja ar net suyra.

Tuo pačiu mokslininkai atkreipė dėmesį į gana didelį Marso priepoliarinių sričių panašumą į ledo dykumą Bikono ir Malinso lygumose. O jeigu vis tik atsirado atsparių kosminiam spinduliavimui mikrobų, kurie savo laiku, keliaudami per Visatą, nusėdo Žemėje, tai kodėl jie negalėjo prigyti ir Marso ledynuose?

Įvairių šalių mikrobiologai, kuriems neteko dalyvauti šiame eksperimente, kolegų iš Naujojo Džersio darbą vertina kaip labai svarbų. Šio darbo rezultatas -- neišmatuojamas indėlis, leidžiantis suprasti gyvybės Žemėje bei kitose planetose vystymąsi.