Pasiklydęs laike Rudolfas Fencas

1950-ais metais Niujorke Taimso aikštėje pasirodė vyras, turintis siauras žandenas ir apsirengęs Viktorijos epochos kostiumu. Kaip teigė liudininkai, žmogus buvo pasimetęs ir gerokai išsigandęs. Deja, praėjus vos porai minučių, kai buvo pastebėtas keistas žmogus, jį partrenkė automobilis, vyras žuvo.

Lavoninėje vyro kišenėse buvo aptikti tokie daiktai:

- 5 centų vertės alaus žetonas su baro pavadinimu, kuris buvo nežinomas net seniausiems šio rajono gyventojams;

- sąskaita už arklio aptarnavimą ir vežimo plovimą, kurią pateikė mokama arklidė Leksingtono aveniu. Tačiau nė viename to meto žinyne duomenų apie šią arklidę nebuvo;

- apie 70 dolerių senomis kupiūromis;

- vizitinė kortelė Rudolfo Fenco vardu, kurioje buvo nurodytas gyvenamosios vietos adresas - butas Penktojoje aveniu Niujorke;

- laiškas, išsiųstas tuo pačiu adresu 1876-ųjų metų birželio mėnesį iš Filadelfijos.

Nė ant vieno iš šių daiktų nebuvo matyti senėjimo ar oksidacijos požymių. Kapitonas Hubertas
Rimas iš dingusių žmonių paieškos departamento pabandė pagal šiuos duomenis identifikuoti keistąjį vyrą.

Vizitinėje kortelėje nurodytu adresu buvo įsikūrusi komercinė įmonė, tačiau jos savininkui Rudolfo Fenco vardas nebuvo girdėtas.

Niujorko Taimso aikštė 1950-ais metais  Tyrimo metu pavyko nustatyti tokius rezultatus: nurodytu vizitinėje kortelėje adresu Penktojoje aveniu buvo komercinė įmonė, apie Rudolfą Fencą joje niekas nieko nebuvo girdėjęs. Fenco pavardės nebuvo ir miesto adresų knygoje, vyro pirštų antspaudų nebuvo nė vienoje duomenų bazėje. Apie šio žmogaus dingimą niekas nepranešė.

Rimas toliau tęsė tyrimą ir 1939-ųjų metų telefonų knygoje aptiko kažkokį Rudolfą Fencą jaunesnįjį. Rimas nuvyko nurodytu adresu, tačiau ieškomo žmogaus nerado. Kiti namo gyventojai papasakojo, kad name iš tiesų kažkada gyveno 60-metis Rudolfas Fencas, kuris dirbo netoliese. Po to, kai 1940-ais metais vyras išėjo į pensiją, jis persikėlė gyventi į kitą vietą.

Rimui pavyko sužinoti naująjį Fenco adresą, tačiau vyras mirė penkeri metai prieš aprašytą įvykį. Laimei, Fenco jaunesniojo žmona dar buvo gyva ir gyveno Floridoje. Kapitonas susisiekė su moterimi ir sužinojo, kad jos vyro tėvas paslaptingai dingo 1876-ais metais, būdamas 29-ių metų amžiaus. Jis vieną vakarą paprasčiausiai išėjo pasivaikščioti ir daugiau niekas niekada jo nematė.

Ši istorija buvo spausdinama ne viename laikraštyje ir žurnale XX amžiaus 8-ame ir 9-ame dešimtmečiais, iki pat šio amžiaus ji buvo pateikiama kaip realiai įvykęs įvykis. Tačiau liaudies tautosakos tyrinėtojas Krisas Obekas nusprendė patikrinti šios istorijos patikimumą. Jis padarė išvadą, kad šioje istorijoje nurodyti žmonės ir įvykiai yra prasimanyti, tačiau šio pasakojimo pirminio šaltinio jam nepavyko nustatyti.

Tikrasis Rudolfas Fencas

2002-ais metais pastorius Džordžas Merfis paskelbė, kad originaliu šios istorijos šaltiniu gali būti arba vienas kūrinys, išspausdintas Roberto Hainlaino redaguojamoje mokslinės fantastinės kūrybos antologijoje „Rytojus, žvaigždės", arba 1951 m. rugsėjo 15 d. „Koljero savaitraštyje" išspausdintas pasakojimas. Tikruoju šios istorijos autoriumi yra rašytojas fantastas Džekas Finėjus, o prasimanytas epizodas su Robertu Fencu yra dalis apsakymo „Bijau", kuris pirmiausia ir buvo išspausdintas „Koljero savaitraštyje".

Rudolfo Fenco mirties liudijimas

Viskas tarsi atsistojo į savo vietas - Rudolfas Fencas pasirodo besąs fantastinio kūrinio literatūriniu herojumi. Tačiau 2007-ais metais vienas mokslininkas, dirbęs Berlyno naujienų archyve, aptiko straipsnį, išspausdintą 1951-ųjų metų balandžio mėnesį, kurioje buvo paminėta ta pati istorija. Ši istorija buvo išspausdinta penki mėnesiai prieš pasirodant Džeko Finėjaus pasakojimui. Be to, straipsnyje buvo paminėta, kad keliems tyrinėtojams pavyko rasti tikrojo Rudolfo Fenco egzistavimo; liudininkus bei patvirtinti jo dingimo! 1876-ųjų metų faktą, kai jam buvo; 29-ri metai.