Piramidės - žvaigždėlaivių kopijos?

Viena iš didžiausių iš senovės atkeliavusių mįslių yra Egipto piramidės. Iki šiol nėra žinomas nei tikslus jų statybų būdas, nei pirminė paskirtis. Pagal vieną versiją, piramidžių statyba neapsiėjo be Atlantų. O ir pačioje Senovės Egipto civilizacijoje, kaip pasirodo, ne viskas taip paprasta.

Informacijos kaupikliai

Mes žinome, kad piramidės - tai faraonų amžinojo poilsio vietos. Tačiau ar tokia buvo jų pirminė paskirtis? Dar prieš 150 metų mokslininkai egiptologai ėmė abejoti dėl šios teorijos teisingumo. Yra žinoma, kad Cheopso piramidė buvo statoma 20 metų, o jos statybos darbuose dalyvavo apie 100 tūkstančių žmonių. Kam reikėjo eikvoti tiek laiko ir pastangų kapavietės statybai?

Viena hipotezė skelbia, kad piramidės iš pradžių galėjo atlikti astronominės observatorijos funkcijas. Pasirodo, piramidės yra tiksliai orientuotos pagal pasaulio šalis, o jų pakopų skaičius atitinka dienų skaičių metuose.

Prancūzų tyrinėtojai A. de Belizalas ir L. Šomeri manė, kad Gizoje esanti Didžioji piramidė galėjo būti navigacine stotimi. Mokslininkai manė, kad, galimas dalykas, egzistavo piramidžių kopijos, kurios tarnavo kaip savotiški senoviniai GPS imtuvai. Įrengtos laivuose
jos gaudė signalą iš Didžiosios piramidės ir taip padėjo jūreiviams nenuklysti nuo kurso plaukiant namo.

Viduramžių vienuolis Bernardas manė, kad piramidės galėjo būti skirtos grūdų saugojimui. Kažkokiu būdu jam pavyko nukeliauti į Egiptą, iš kur jis sugrįžo, tvirtai įsitikinęs, kad pirminė piramidžių paskirtis - grūdų saugyklos. Norėdamas įrodyti savo prielaidą, Bernardas pateikia eilutes ir Pradžios knygos: Juozapas Puikusis išpranašavo Egiptui badą, todėl faraonui patarė statyti bokštus, kad juose būtų galima laikyti maisto atsargas.

Ko gero, viena iš įdomiausių hipotezių skelbia, kad išsilavinę senovės egiptiečiai mokėjo koncentruoti kosminę energiją. Būtent šiam tikslui ir tarnavo piramidės. Kam buvo reikalinga energija iš kosmoso? Tikriausiai, ji buvo reikalinga faraonams, kurie rengėsi gyventi amžinai, pasisemdami energijos iš piramidžių.

Ufologai tvirtina, kad piramides statė ne žmonės, o ateiviai. Jiems buvo reikalingi orientyrai tarpžvaigždiniams laivams nusileisti. Gali būti, kad šie „tarpplanetiniai švyturiai“ funkcionuoja ir šiandien.

Britų matematikas Džonas Aegonas mano, kad pačioje statinių formoje užšifruota daugybė informacijos, kurią buvo sukaupusi civilizacija piramidės statybos metu. Šios hipotezės patvirtinimu yra tas faktas, kad piramidės pagrindo ir jos aukščio santykis lygus dvigubam skaičiui pi. Tokiu būdu, kiekviena piramidė gali būti Siaurės pusrutulio kartografinė projekcija, pavaizduota 1:43 200 masteliu.

Jeigu Senovės Egipto civilizacija būtų žuvusi, tai tokie didingi pastatai, gal būt, būtų išlikę, o naujų civilizacijų atstovai būtų galėję pasinaudoti senovėje sukauptomis žiniomis.

Dievai ir jų Vietininkai

Jeigu tikėti arabų ir kitais šaltiniais bei senovinėmis legendomis, piramidės buvo statomos maždaug prieš 13 tūkstančių metų, o tai kaip tik sutampa su legendinės Atlantidos klestėjimo periodu.

Kaip pasakoja Herodotas, išsigelbėję nuskendusios Atlantidos gyventojai persikėlė būtent į Egiptą. Yra ir dar fantastiškesnė hipotezė - atlantai buvo ateiviai iš kosmoso. Todėl ir jų civilizacija buvo žymiai labiau išsivysčiusi nei kitų Žemėje gyvenančių tautų civilizacijos.

Greičiausiai, senovės egiptiečiai atlantus laikė dievais, nes šie turėjo žymiai daugiau žinių ir pažangesnes technologijas nei jie patys. Dėl to galėjo atsirasti atlantus garbinantis kultas.

Netiesioginiu šios versijos įrodymu gali būti tas keistas faktas, kad Egipto faraonai save vadino Saulės sūnumis ir buvo laikomi dievų vietininkais Žemėje, o taip pat šviesino savo veidus, dėvėjo šviesius perukus ir prisiklijuodavo barzdas. Kai faraonas mirdavo, jam ant akių buvo uždedami mėlyni akmenukai. Dauguma egiptiečių yra tamsiaplaukiai, tamsaus gymio ir rudakiai, o baltaodžių, šviesiaplaukių ir mėlynakių dievų aprašymai sutinkami įvairiose kultūrose.

Mumijos kosmose

Po mirties faraonų kūnai buvo mumifikuojami. Iš jų buvo pašalinami vidaus organai, kūnas išmirkomas balzamuojančiame tirpale ir po to kruopščiai apibintuojamas.

Anglų tyrinėtojas Oliveris Taiveris mano, kad senovės egiptiečiai visiškai nebuvo tokie protingi, jie paprasčiausiai aklai kopijavo dievų atlantų gyvenimo būdą ir jų veiksmus! Pavyzdžiui, jie matė, kad atlantai, tarp kurių, tikriausiai, buvo ir chirurgų, operuodavo savo ligonius. Iš pradžių jie pacientams duodavo kažką panašaus į narkozę, po to atlikdavo chirurgines operacijas, po kurių pacientus
apibintuodavo ir patalpindavo į specialią vietą (kažkas panašaus į dabartinę reanimaciją ar intensyvios terapijos palatą). Gali būti, kad kai kuriems ypač sunkiems ligoniams būdavo sukeliama anabiozės būsena ir tuomet jie kosminiu laivu būdavo išsiunčiami į gimtinę (jeigu versija apie tai, kad atlantai buvo ateiviai iš kitų planetų yra teisinga).

Egiptiečiai galėjo padaryti išvadą, kad visos šios manipuliacijos ne tik padeda išgyti, bet ir leidžia prisikelti mirusiesiems. Ir tuomet jie pradėjo imituoti atlantų veiksmus: mumifikavo mirusių faraonų kūnus, patalpindavo jas į kapsules - sarkofagus, o šias, savo ruožtu, - į piramides, kurios buvo didžiulių žvaigždėlaivių kopijos.

Kelias į dangų

Jei ši hipotezė teisinga, tai piramidės visiškai nebuvo amžinojo poilsio vieta. Tie, kas pateko į piramidę, turėjo patekti į kitą pasaulį ir tenai atgimti. Ne veltui, kaip pasakojama mituose, faraono vėlė iš pradžių keliaudavo Duetu - požemine „slapta vieta, iš kurios galima pasiekti Negęstančią žvaigždę".

Kaip rašo žinomas tyrinėtojas Zakarija Sitčinas savo knygoje „Laiptai į dangų. Nemirtingumo paieškos" miręs faraonas savo kelyje turėjo įveikti 12 etapų. Jis požemyje turėdavo įveikti keletą išbandymų, po kurių deivės jį imdavo rengti kelionei į dangų. Kartu su jomis faraonas išeidavo iš piramidės ir valtimi perplaukdavo Nendrių ežerą. Po to reikdavo praeiti tarpeklį tarp uolų ir patekti į kažkokią dykumą. Pagal šiuolaikinius šaltinius šios plynaukštės plotas buvo maždaug 25 x 65 km. Gal kalbama apie kosmodromą? Juk senovės egiptiečių freskose dievo Ra dangaus valtis stovi ant apvalaus kalno viršūnės arba kyla į dangų, apimta ugnies liežuvių. Argi tai ne raketa? Paskutiniame etape miręs valdovas užimdavo vietą tarp dviejų dievų ir kartu su jais pakildavo į dangų.

Nežinia, ar egiptiečiai tikėjo fiziniu faraonų prisikėlimu, ar buvo kalbama apie sielos, palikusios fizinį kūną, kelionę. Jeigu versija apie veiksmų pamėgdžiojimą yra teisinga, tai daug kas atsistoja į savo vietą. Šiuo atveju puikiai derinasi teorijos apie tai, kad piramidės buvo energetiniai ar informaciniai centrai bei savotiški „švyturiai" kosminiams laivams.