Tipiškos vegetarų ligos ir kaip jų išvengti

Neretai keičiant mitybos tipą iš tradicinio į augalinį, žmonės susiduria su eile problemų ir gali netgi susigadinti, o ne pagerinti sveikatą. Apie perėjimo klaidas, holistinį (whole – visas, visaapimantis) požiūrį į mediciną, „Kinų tyrinėjimą“ ir tipines vegetarų ligas pasakoja gydytojas natūropatas Jevgenijus Tichomirovas. Su juo kalbasi Marija Švecova, „Vegetarian“ tinklapyje.

KLAUSIMAS:

Kokia medicinos esmė natūrapotijoje?

ATSAKYMAS:

Jei atvirai, tai man ne visiškai artimas žodis „natūropatija“, teisingiau būtų sakyti, jog aš laikausi holistinio, tai yra visaapimančio požiūrio į mediciną. Kas yra tas visaapimantis požiūris galima suprasti, jei palygintume Vakarų ir sąlyginai Rytų požiūrį į mediciną.

Vakarų medicina žmogų mato kaip biorobotą: skauda širdį – darome širdies operaciją, skauda galvą – gydome galvą ir t. t.

Rytų medicina žmogų mato kaip vieningą organizmą: jei žmogui skauda inkstus, tai reiškia, kad organizmas serga, ir ligai pasireiškia tokiu būdu.

Kitam žmogui ta liga gali pasireikšti kaip žvynelinė, hormonų sutrikimu ar spuogais, tačiau ligos priežastis gali būti ta pati.

Dar vienas svarbus aspektas – tai žmogaus suvokimas „dvasia, siela, kūnas“ kontekste ir būtina atsižvelgti į psichosomatikos, psichologinių ar dvasinių ligos atsiradimo faktorių įtaką.

Taigi, holistinis požiūris – tai darbas su žmogumi kaip su sudėtinga vieninga sistema, o ne su ligos simptomais.

KLAUSIMAS:

Daugelis keičia mitybos tipą tam, kad taptų sveikesni. Ar pereinant prie vegetarizmo galima pakenkti sveikatai? Kokios dažniausiai pasitaikančios klaidos?

ATSAKYMAS:

Perėjimo prie vegetarizmo ir veganizmo priežastis dažnai būna etinė. Todėl pagrindinė klaida keičiant mitybos tipą – fanatiškas sekimas koncepcija, kuomet žmogus ne itin susimąsto apie tai, kaip mityba veikia jo sveikatą, jis gyvena veikiamas idėjos. Taip, galima mėsą pakeisti bandelėmis, saldumynais ir įvairiu „šlamštu“, nuo kurio būtinai kils virškinimo trakto problemų. Daugelis soją laiko gera mėsos alternatyva, tačiau iš tikro tai nėra itin naudingas produktas: dažnai jame yra GMO, o be to, soja sukelia ir palaiko organizme sisteminius uždegiminius procesus; dėl padidėjusio sojų produktų vartojimo daugelis gydytojų pastebi augantį inkstų akmenų vystymąsi.

Tačiau netgi tuomet, kai žmogus susimąsto apie savo vartojamo maisto naudą, dažnai dėl nežinojimo jis gali nesubalansuoti savo raciono – tai taipogi negatyviai veikia sveikatą. Nežinojimas ir neteisingas raciono sudarymas – tai bene dvi dažniausios ir rimčiausios klaidos.

KLAUSIMAS:

Ar yra kokios specifinės vegetarų ir veganų ligos? Kodėl jos atsiranda?

ATSAKYMAS:

Taip, yra susirgimų, dažnai diagnozuojamų vegetarams. Dažniausi jų: anemija, tulžies pūslės ir inkstų akmenys, virškinimo trakto susirgimai bei virškinimo sutrikimo simptomai, įvairios deficitinės būsenos, problemos su sąnariais, hormonų sutrikimais, problemos su dantų emale.

KLAUSIMAS:

Papasakokite smulkiau apie tipines „vegetariškas“ ligas. Kokias profilaktines priemones reikėtų taikyti, norint išvengti šių problemų?

ATSAKYMAS:

Gerai, panagrinėkime kiekvieną susirgimą atskirai, aptarkime jų atsiradimo priežastis ir pakalbėkime apie profilaktines ir jų gydymo priemones.

Anemija

Labiausiai paplitusios rūšys – geležies deficito anemija ir B12 deficito anemija.

Dažniausia vegetarų geležies deficito anemijos priežastis – nepakankamas maisto, turinčio geležies vartojimas bei problemos su jos įsisavinimu/transportavimu. Nepakankamai geležies gauname dėl nesubalansuotos mitybos arba dėl padidėjusio organizmo poreikio šiai medžiagai (pavyzdžiui, esant nėštumui, maitinant krūtimi ar lambliozei).

Problemos su geležies transportavimu atsiranda dėl baltyminio maisto trūkumo. Todėl reikia vengti parazitų invazijos ir vartoti daugiau produktų, turinčių geležies ir baltymų – žalius grikius, lęšius, džiovintus abrikosus, burokėlius, šviežius žalumynus, gerti žalius kokteilius.

Hemoglobino kiekiui kraujyje padidinti taip pat tinka ir burokėlių-morkų sultys. Problemos su geležies įsisavinimu – tai virškinimo trakto susirgimų pasekmė: nuo gastritų iki nespecifinių opinių kolitų. Tad šioje vietoje reikalinga specialisto konsultacija bei gydymas.

B12 deficito anemija – tai ir daugelio mėsėdžių, ir augalinio maisto vartotojų problema. Mano patirtis sako, kad priežastis dažniausiai būna sintezės proceso bei šio vitamino įsiurbimo į žarnyne sutrikimas. B12 turi sintezuotis mūsų simbiotinėje mikrofloroje.

Bet šiandien kas antras žmogus turi virškinimo trakto problemų – gastritai, problemos su tulžies išsiskyrimu, uždegiminiai žarnyno susirgimai, disbakteriozės.

Todėl šis vitaminas negali normaliai nei sintezuotis nei įsisavinti. Vitamino B12 aktyvios augalinės formos nėra, kad ir ką mums sakytų. Todėl problemos sprendimo variantas būtų toks: arba suderinti virškinimo trakto organų veiklą, apgyvendinti naudingą mikroflorą, šiuo atveju bus paleistas nuosavas vitamino B12 „gamybos fabrikas“, arba vartoti vitamino B12 maisto papildus iš gyvulinės kilmės produktų.

Tulžies pūslės ir inkstų akmenys

Vegetarams ir veganams dažniau vystosi tulžies pūslės ir inkstų akmenys – tam yra keletas priežasčių.

Pirmoji priežastis – tulžies išsiskyrimo sutrikimas. Žmogaus tulžies išsiskyrimo norma – maždaug 1 litras per parą. Vidutiniškai, esant virškinimo trakto sutrikimams, žmonės, besimaitinantys bet kokio tipo maistu, išskiria 300-400 mililitrų. Kai žmogus staigiai atsisako mėsos, tai tulžies išsiskyrimas gali sumažėti, tai lemia tulžies užlaikymą ir akmenų susidarymą.

Augalinis maistas mažiau provokuoja tulžies pūslės susitraukimus. Todėl, pereinant prie augalinio maisto – norint išvengti akmenų susidarymo – būtina gerti tulžį varančių žolių nuovirus, pradžioje vartoti svogūnus, česnaką, krienus, ridikus. Taip pat naudinga bent kartą metuose išvalyti kepenis.

Dar viena priežastis: termiškai apdorotos kai kurių daržovių organinės rūgštys (gūžinis kopūstas, špinatai) virsta neorganinėmis druskomis, kurios gali užsilaikyti inkstuose akmenų pavidalu.

Akmenų susidarymą taipogi gali provokuoti didelis arbatos, kavos, šokolado, sojų, pupelių suvartojimas.

Ir paskutinė dažniausiai sutinkama priežastis – vitamino D trūkumas. Jei jo nepakanka, tai kalcis, gaunamas su maistu, nėra sunaudojamas organizmo pagal paskirtį ir dalinai atidedamas tulžies pūslės ar inkstų akmenų pavidalu. Norint to išvengti, būtina arba periodiškai kaitintis saulėje, arba valgyti daug riebios jūros žuvies, arba vartoti vitaminą D3.

Virškinimo trakto susirgimai ir virškinimo sutrikimo simptomai

Kuomet iš mitybos raciono pašalinami gyvulinės kilmės produktai, dažniausiai imama daugiau suvalgyti miltinių patiekalų, saldumynų, riešutų ir grybų. Taipogi žalios augalinės ląstelienos, šviežių sulčių vartojimas gali suaktyvinti chroniškas ar išprovokuoti naujas ligas. Šiuo atveju pirmiausia reikia gydyti ligą.

Virškinimo sutrikimo simptomai dažnai atsiranda dėl neteisingo produktų derinimo, žarnyno mikrofloros nepasiruošimo įsisavinti naują maistą.

Čia reikia veikti kompleksiškai – koreguoti mitybą, valyti žarnyną bei apgyvendinti jame simbiotinę mikroflorą. Virškinimas taip pat sutrinka dėl neteisingo maisto produktų derinimo. Pavyzdžiui, mes visi esame nuo vaikystės pripratę, jog vaisiai – tai desertas. Bet iš tikrųjų tai yra visiškai neteisinga. Vaisius reikia valgyti arba vietoje maisto, arba 30 minučių prieš valgį, priešingu atveju jie ima fermentuotis žarnyne. Ir tokių neteisingo maisto derinimo pavyzdžių yra daug. Išeitis – mokytis, kaip derinti maistą.

Deficitinės būsenos

Mano praktikoje dažnai sutinkamas baltymų ar nepakeičiamųjų riebalų, vitaminų A, D, B grupės, geležies, kalcio, seleno, jodo deficitas. Netgi vartodami vitaminus tabletėmis mes negalime žinoti, kiek jų organizmas įsisavina. Yra pakankamai universalių maistinių vitaminų ir mikroelementų šaltinių – jūros dumbliai, spirulina, žalumynai. Tačiau reikia suprasti, jog joks supermaistas nepadės, jei turite virškinimo trakto problemų, disbakteriozę.

Problemos su sąnariais

Viena iš atsiradimo priežasčių – tulžies išsiskyrimo sutrikimas, apie tai jau kalbėjome. Tulžis – svarbus sinovialinio skysčio, kuris sutepa sąnarius, elementas. Jo trūkumas sukelia trintį, uždegimą ir skausmą. Be to, riebalų mitybos racione trūkumas taip pat gali sukelti sąnarių problemas. Nuostabūs naudingų augalinės kilmės riebalų šaltiniai – linų aliejus ir linai, alyvų, kanapių, avokadų, kokosų aliejus ir kokosai.

Be to, gausus produktų, turinčių oksalatų, vartojimas – pupelių, lęšių, grybų, pomidorų, arbatos, kavos, šokolado – gali lemti druskų susidarymą, taipogi ir sąnariuose.

Hormoniniai sutrikimai

Veganizmas. Tokios problemos dažniausiai vargina moteris veganes, kadangi jų hormoninė sistema yra labai jautri. Šiuo metu visi mėsos ir pieno produktai, dirbtinai užauginta žuvis turi didelį kiekį lytinių hormonų. Staiga perėjus prie veganizmo moterų organizmas netenka šių iš išorės gaunamų hormonų, tačiau dar nesupranta, kaip juos sintezuoti savarankiškai.

Būtina organizmą aprūpinti šios sintezės substratu – riebalais, ir šių hormonų transportavimu – baltymais. Visi lytiniai hormonai sintezuojami iš cholesterolio, todėl būtina padidinti Omega-3 bei prisotintų riebalų rūgščių kiekį racione. Kartais gali prireikti grįžti prie gyvulinės kilmės produktų – kiaušinių trynių, naminės grietinėlės ar grietinės.

Dantų emalės problemos dažniausiai vargina žaliavalgius. Rūgštys, esančios vaisiuose, ėda emalį, o riešutai ir džiovinti vaisiai įstringa tarpuose tarp dantų. Tad išeitis būtų tokia: pavalgius vaisių dantų geriau ne valyti, o praskalauti burną vandeniu arba silpnu sodos tirpalu. Po riešutų ir džiovintų vaisių valyti dantis siūlu ir šepetėliu. Apriboti medaus vartojimą. Vartoti daugiau žalumynų.

KLAUSIMAS:

Pagal pirmąją specialybę jūs – anesteziologas-reanimatologas, tai yra, vis dėlto nuo pat pradžių studijavote šiuolaikinę klasikinę mediciną. Kaip gi į jūsų gyvenimą pakliuvo augalinė mityba ir natūropatija?

ATSAKYMAS:

Viskas prasidėjo atsitiktinai – aš susirgau rota-virusu ir nieko, išskyrus morkas, kopūstus ir kitas daržoves, negalėjau valgyti. Taip maitindamasis pajutau didžiulį pakilimą, energijos pliūpsnį, ėmiau keltis 5 ryto, bėgioti. Man pasidarė įdomu, kas gi lėmė šį jėgų antplūdį, tad ėmiau studijuoti šią temą. Perskaičiau žinomą knygą „Kinų tyrinėjimas“ (The China Study, T. Collin Campbell, BenBella Books, 2005 – vert. pastaba) ir, nors suprantu abejotiną tų tyrinėjimų rezultatų vertinimą, radau joje racionalumo.

Esmė ta, jog medicinos institute beveik nekalbama apie ligos etiologiją – jos atsiradimo priežastys aprašomos bendromis frazėmis keliais sakiniais. O čia radau kitą požiūrį, kuris man pasirodė artimas.

Tuo pat metu ėmiau studijuoti psichologinio pobūdžio, psichosomatikos klausimus, visceralinio masažo techniką, kinų mediciną, ajurvedą – tai yra, iš visų pusių tyrinėti susirgimų atsiradimo faktorius.

Šiame visaapimančiame požiūryje į žmogaus organizmą aš matau daugiau logikos, matau priežastis, kurias žinodamas gali paveikti bei išspręsti vienokias ar kitokias sveikatos problemas. Ne veltui žinomas chirurgas Amosovas yra pasakęs: „Gydytojai gydo ligas, o sveikata rūpintis reikia patiems“. O juk tikrai, šiuolaikinė medicina nesprendžia problemos, ji tik gydo žmogaus neteisingo gyvenimo būdo sukeltus simptomus.

Holistinis požiūris keičia patį gyvenimo būdą ir atsakomybę dėl sveikatos perduoda į paties žmogaus rankas, neieškant jokių „stebuklingų piliulių“.

parengė: Darius Dimbelis