Trevio Voltono pagrobimas Arizonoje

Arizonos valstija 1975 m. lapkričio 5 d. vakaras. medkirtys Trevis Voltonas kartu su šešiais bendradarbiais po sunkios darbo dienos grįžta namo. Staiga brigadininkas Maikas Rodžersas iš visų jėgų užmynė stabdžio pedalą. Visai netoliese kelio virš medžių viršūnių danguje kabėjo didžiulė "skraidanti lėkštė", pulsuojanti įvairios spalvos šviesomis.

Trevis Voltonas, neklausydamas draugų perspėjimų, iššoko iš automobilio ir nubėgo link paslaptingojo objekto. Tuo metu iš objekto nusidriekė ryškiai mėlynos spalvos spindulys, medkirtys parkrito ant žemės, nerodydamas jokių gyvybės požymių.

Vėliau Trevis papasakojo, kad jis pajuto smūgį į saulės rezginį, po kurio neteko sąmonės.

Išsigandę kiti medkirčiai paskubėjo nuvažiuoti nuo šios šiurpios vietos. Tačiau nepraėjo nė penkių minučių, kai juos apėmė gėdos jausmas dėl to, kad paliko draugą, tad jie apsisuko atgal. Tačiau Trevio Voltono ant žemės nebuvo matyti. Paslaptingojo objekto danguje taip pat nebuvo.

Policija tyrimą pradėjo nedelsdama. Visoje valstijoje buvo organizuotos plataus masto dingusio medkirčio paieškos operacijos, tačiau jos buvo nesėkmingos. Nepavyko aptikti jokių Voltono pėdsakų.

Praėjus kelioms dienoms Voltonų namuose suskambo telefonas. Atsiliepė jaunesnioji Trevio sesuo, kuri atpažino savo brolį, nors jis kalbėjo užkimusiu ir pavargusiu balsu. Trevis buvo išsekęs, sukrėstas ir, svarbiausia, neturėjo jokio supratimo, kur praleido penkias dienas, kai jis buvo laikomas dingusiu be žinios.

Trevis papasakojo, kad jis atsigavo ant miško keliuko ir pamatė nuskrendantį NSO. Tai įvyko netoliese Hebero. Vyras pasiekė miestelį, užsuko į užeigą ir paskambino į namus. Jis spėjo pasakyti vos keletą žodžių seseriai ir susmuko be sąmonės.

Kai Trevis pateko į ligoninę, gydytojai pranešė diagnozę: visiškas išsekimas, šoko būsena, kūnas netekęs daug skysčių ir keistos žymės ant kūno, panašios į cheminius nudegimus, sukeltus nežinomos medžiagos.

Hipnozės seansuose paaiškėjo, kad Voltonui tikrai nutiko šis tas neįtikėtino - jis pabuvojo skraidančiame aparate, kur keistos būtybės su juo atliko įvairius siaubingus bandymus.

Trevis papasakojo, kad sąmonę atgavo kažkokioje uždaroje erdvėje, panašioje į patalpą. Jis pradėjo rėkti. Netrukus pasirodė trys humanoidai, kurių ūgis nesiekė 1,5 m, didelėmis plikomis galvomis, didžiulėmis akimis ir burnomis be lūpų.

Išsigandęs vyras į juos metė kažkokį po ranka pasitaikiusį daiktą ir išbėgo, tačiau atsidūrė kitoje patalpoje. Sienoje buvo kažkas panašaus į langą, pro kurį buvo matyti kosmosas su žvaigždėmis. Į patalpą įėjo žmogaus ūgio būtybė su kažkuo panašiu į šalmą ant galvos ir mostu parodė Voltonui sekti paskui.

Humanoidas nuvedė medkirtį į kitą patalpą, kurioje stovėjo keletas disko formos objektų. Treviui buvo liepta atsigulti, po to jam ant veido buvo uždėta kaukė, panaši į deguonies. Vyras neteko sąmonės.

Voltonas tris kartus buvo patikrintas melo detektoriumi. Du kartus jo parodymai nekėlė jokių abejonių. Vieno patikrinimo metu vyro parodymai nebuvo tokie užtikrinti, tačiau gydytojai buvo iš anksto išspėję, kad Trevis patyrė didžiulį psichinį sukrėtimą, todėl nervų sistemos reakcija į neigiamus prisiminimus provokuojančius klausimus gali būti nenumatyta.

Be to, gydytojams nepavyko nustatyti keistų nudegimų ant vyro kūno kilmės, taip pat negalėjo paaiškinti dūrių ir įpjovimų atsiradimo. Kaip pasakojo Voltonas, su juo buvo atlikta daugybė medicininių eksperimentų, jam buvo suleidžiami kažkokie preparatai, po kurių jis nieko nejausdavo, tyrimams buvo imamas jo kraujas.

Ekspertai patvirtino vyro parodymus: su juo tikrai buvo atliekami keisti eksperimentai. Ufologijos istorijoje šis incidentas žinomas kaip „Voltono atvejis“. Remiantis šiuo įvykiu 1993-iais metais buvo sukurtas filmas „Ugnis danguje“.

Žinomas ufologas skeptikas Filipas Klasas daug metų tvirtino, kad šis įvykis yra paprasčiausia klastotė. Jis teigia, kad medkirčiai, nespėdami įvykdyti sutartyje numatytų sąlygų, sugalvojo šią istoriją apie pagrobimą, kad būtų nukeltas jų įsipareigojimų įvykdymo terminas (beje, brigada taip ir neužbaigė darbo): sutartyje buvo numatyta, kad, kilus nenugalimos jėgos aplinkybėms, jie iki užsakymo įvykdymo galėjo pasilikti gautą avansą.

Tačiau 1993-iais metais ufologas iš Arizonos, bendravęs su brigadininku M. Rodžersu ir rangovais, sužinojo, kad 1975-ais metais punktas, susijęs su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, neveikė.