Važiavimas į darbą gali išgelbėti jums gyvybę, bet tik tada, jei vietoj troleibuso ar autobuso rinksitės važiuoti dviračiu ar eisite pėsti. Aktyvus būdas, kaip patekti į darbo vietą, gali sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką.
Kaip stipriai grėsmė susirgti ir mirti sumažės, priklauso nuo to, kokį atstumą kasdien įveiksite (pvz., ėjimo pėstute poveikis pasireiškė tik tada, jei per savaitę buvo nueinama daugiau nei 9 km). Juo didesnis atstumas, tuo mažesnė rizika.
Siekdami įvertinti, kaip sveikatą veikia „aktyvus vykimas į darbą", mokslininkų komanda iš Didžiosios Britanijos Glazgo universiteto (University of Glasgow) analizavo daugiau nei 263 tūkst. asmenų gyvenimo būdą ir sveikatą. Tyrimo dalyvių vidutinis amžius buvo 52 metai, o į darbą jie kasdien keliaudavo iš atokesnių vietovių.
Labiausiai rizika sumažėjo tarp tų, kurie dviračiu įveikdavo didžiausią atstumą - jiems vėžio grėsmė buvo 45 proc. mažesnė nei tiems, kurie j darbą važiuodavo traukiniu ar automobiliu, bet rizika mirti nuo naviko - 40 proc. mažesnė. Tikimybė susirgti širdies ligomis ir mirti nuo jų buvo panašiai mažesnė (atitinkamai - 46 ir 52 procentais).
Apskritai, žymiausias rizikos sumažėjimas buvo tarp dviratininkų, galbūt todėl, kad tai aktyvesnis judėjimo būdas. Sergamumo ir mirštamumo grėsmė sumažėjo visų ligų grupėse - ir vertinant širdies ligas bei navikus, ir mirštamumą dėl visų priežasčių.
Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!
