Pripažįsta, kad trūksta žinių, bet bruka 5G

Patikimų duomenų apie 5G poveikį neturi net PSO, tačiau ryšio šalininkams tai netrukdo teigti, kad jis - saugus.

Prieš porą dienų „valstiečio“ Dainiaus Kepenio vadovaujama Seimo sveikos gyvensenos komisija surengė viešą diskusiją apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį. Įdomu tai, kad nors diskusijos dalyvių nuomonės išsiskyrė, visi sutarė dėl vieno - informacijos apie 5G ryšio poveikį aplinkai ir gyviems organizmams trūksta. Nepaisant to, dalis pasisakiusiųjų šias technologijas aršiai gynė.

Duomenų per mažai

Sveikuolis D.Kepenis priminė, jog Europos Komisija (EK) patvirtino 5G saugumo rinkinį ir pateikė rekomendacijas, kurios turėtų būti taikomos tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Lietuva iki balandžio 30 d. turėjo nusistatyti rizikas, įvertinti trūkumus ir įgyvendinti bent dalį EK rekomenduotų priemonių. Pareiškęs, jog 5G ryšys yra „svarbus ir progresyvus“, o valdžia esą numatė visus reikiamus saugiklius, jis neslėpė, jog vieningos, į visus kylančius klausimus galinčios atsakyti specialistų, komandos Lietuva neturi.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė patikino, kad, sprendžiant 5G problemą, visos SAM iniciatyvos buvo skirtos tam, kad „atlieptų gyventojų lūkesčius ir juos nuramintų“. Jos teigimu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aktyviai dalyvauja operatorių pateiktų projektų vertinime ir tikrinime bei vykdo operatorių stebėseną. Patikslinus, jog priimant sprendimus buvo remtasi PSO ir EK išvadomis, R.Sketerskienė visgi pripažino, kad „mokslininkams nesutariant šiandien sunku pasakyti, kur yra tiesa, kur netiesa“.

Ir SAM Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sutiko, kad duomenų visgi trūksta.

„Apie 5G ryšį trūksta informacijos, todėl suprantamas žmonių nerimas. Niekas negali pasakyti, koks yra tikrasis jo poveikis. PSO irgi akcentuoja, kad žinių trūksta, nes ryšys neveikia tokia apimtimi, kad būtų juntami pokyčiai.

Visgi PSO pažymi, kad kiek turima duomenų apie elektromagnetinio lauko poveikį, nėra užfiksuota, jog tai kenktų sveikatai. Kažką teigdama ar neigdama institucija remiasi tik tokiomis publikacijomis, kurios gali patvirtinti viena kitos duomenis. Todėl vadovaujamės PSO išvadomis, o ne atskirais moksliniais tyrimais“, - sakė I.Taraškevičienė.

Tiesa, išgirdus kitų diskusijos dalyvių pastebėjimus, ji pripažino, jog „reikės daugiau laiko įsigilinti į visuomenės teikiamą informaciją ir duomenis, kad būtų galima išsklaidyti nerimą“.

Komercinis ženklas

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas nusprendė remtis Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pavyzdžiais. Pasak jo, šių šalių tyrimai rodo, kad 5G yra „taupesnė ir protingesnė sistema“, o spinduliuotė, siekdama „bendrauti“ tik su konkrečiu imtuvu, veikia siauriau.

Be to, pasak jo, 5G nėra „kažkas super“. Tai tiesiog pardavimus turintis skatinti „komercinis ženklas“ ir turimos 4G sistemos evoliucija. Priminęs, jog čia yra „ne radiacija, o spinduliuotė“, jis dėstė, kad bazinės ryšio stotelės spinduliuoja nedaug, o didžiausią poveikį žmonėms daro prie pat ausies laikomi mobilieji telefonai.

„Neturėtume jaudintis, kad viena technologija keičia kitą. Be to, aukšti dažniai naudojami tik megapoliuose - Kinijoje, Rusijoje ir t.t.“, - sakė M.Žilinskas.

Iki ląstelių neprasibrauna

Už 5G ryšį pasisakė ir elektromagnetinių laukų tyrimuose besispecializuojantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Stiprių magnetinių laukų instituto docentas Vitalijus Novickis.

„Klausimai dėl 5G ir jonizacijos sprendžiami seniai. Dar niekas nekalbėjo apie šio ryšio diegimą, o mokslininkai jau tyrė bangų poveikį. Šiandieniniai standartai patvirtinti remiantis jų tyrimais. Lietuvoje patvirtintos ir priimtos normos neprieštarauja pasaulinėms“, - sakė V.Novickis.

Jo teigimu, į 5G technologiją reikia žiūrėti kaip į aukšto, giliai į žmogaus organizmą negalinčio prasiskverbti, dažnio bangas. Jos negali pažeisti nei DNR, nei ląstelių. Be to, poveikio žmogaus organizmui nepatvirtina ir atlikti tyrimai.

„Tam, kad poveikis būtų, bangų galią reikėtų padidinti 10 tūkst. ar net 100 tūkst. kartų,“ - teigė mokslininkas.

Visuomenė reikalauja atsakymų

O štai Jarūnė Rimavičė, asociacijos „Už saugias technologijas“ pirmininkė, naujoje technologijoje jokių privalumų neįžvelgė. Bet išvardino galimus 5G neigiamus poveikius - elektromagnetinės spinduliuotės gali pažeisti ne tik gyvūnų, bet ir žmogaus DNR bei tapti vėžio priežastimi. Jos teigimu, yra įrodymų, kad belaidžių įrenginių naudojimas yra žalingas žmonių sveikatai ir gali turėti įtakos genetiniams pakitimams, pažeisti reprodukcinę bei funkcinę sistemą, paskatinti neurologinius ir miego sutrikimus, tapti dirglumo ir galvos skausmų priežastimi, sutrikdyti širdies ir kraujotakos sistemos funkcijas, susilpninti imunitetą ir t.t. Tad blogai, kad visuomenė nėra įtraukiama į diskusijas apie šio tinklo plėtrą.

„Valstybinės institucijos ne tik neturėtų prisidėti, bet atmesti plėtros pasiūlymus. Ne švelninti, bet griežtinti operatoriams keliamus reikalavimus ir sukurti patikimus apsaugos mechanizmus. Šiandien to nėra daroma, - sakė asociacijos pirmininkė. - Orientuotis reikėtų į šviesolaidinį internetą, nes tai būtų geriau už bet kokį judrųjį internetą. 5G nėra išeitis. Skubus ir masinis jo diegimas gali rimtai pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai. Jį reikia stabdyti ir pradėti diskusiją, įtraukiant mokslininkus ir medikus“.

Seimo narys Mindaugas Puidokas priminė, kad Slovėnija ėmė stabdyti 5G plėtrą, kol bus nuodugniai ištirtas galimas poveikis sveikatai.

„Kitas svarbus aspektas - partnerystė su JAV. Šios šalies prezidentas Donaldas Trampas įvardino 5G plėtrą kaip galimas iš Kinijos kylančias grėsmes, nes 5G ryšiui bus naudojamos „Huawei“ technologijos. Tokiu atveju prie visų strateginių dalykų prieitų kinai, kurie nėra nei draugai, nei partneriai. JAV šias grėsmes mato ir tikrai pareikalaus iš mūsų atsakymo“, - perspėjo Seimo narys.

Galiausiai, pasak jo, kadangi net SAM patvirtino, jog vieningos nuomonės dėl 5G nėra, todėl pirmiausia reikia turėti tyrimų išvadas, o tada galima priimti sprendimus.

„Kol problemos egzistuoja, diskusija turėtų tęstis, o skubiai pakeistos elektromagnetinės spinduliuotės normos ima kelti abejones, ar ne per daug skubame“, - svarstė M.Puidokas.

Diskusiją apibendrino dar vienas Seimo narys - Valerijus Simulikas. Pasak jo, mitai atsiranda dėl nutylėjimų, todėl valdžios institucijos privalo pateikti piliečiams objektyvią informaciją. Būtent todėl bus prašoma Seimo komitetams pateikti visą medžiagą, kuria remiantis buvo padidintos elektromagnetinės normos bei laukiama medikų išvadų apie galimą 5G poveikį žmonių sveikatai.

• Šaltinis Respublika.lt
• Autorius: Vidmantas MISEVIČIUS