Paštininkas 350 km ėjo per purvą, taigą ir ledinį vandenį, kad pristatytų 97 kg siuntų

Vietos Rusijos pašto tarnybos vadovas iš Sangaro kaimo, Jakutijoje, sugedus jo keturračiui nusprendė į patį atokiausią kaimą nueiti pėsčiomis.

Afanasiy Polyatinskiy dešimt dienų praleido pristatinėdamas laiškus ir siuntinius į atokius kaimus, o apsisaugojimui nuo rudųjų lokių su savimi nešėsi ginklą.

Taip nutiko dar gegužės mėnesį, tačiau į viešumą istorija iškilo tik visai neseniai, nes iki pat šiol Afanasiy nemanė, kad šis siuntinio pristatymas buvo kuo nors išskirtinis.

Afanasiy Polyatinskiy | The Siberian Times | Paštininkas savo darbo metu

„Paprasčiausiai turėjau apsispręsti ką daryti, nes žinojau, kad žmonės nuo to kentės,“ – sakė 27 metų vyras.

„Pašte buvo jų pensijos, kas didžiajai daliai mūsų regiono senyvo amžiaus žmonių yra pagrindinės jų gaunamos pajamos. Esu pašto skyriaus vadovas, taigi apsisprendžiau eiti,“ – sakė jis.

The Siberian Times | Patvinusi Lenos upė

The Siberian Times

Sangaro gyvenvietė yra įsikūrusi ant dešiniojo Lenos upės kranto, už 422 km. į šiaurę nuo regiono sostinės Jakutsko.

Kiekvieną gegužės mėnesį smarkių potvynių metu upė išsiveržia iš krantų, dėl ko vietos lėktuvams tampa nebeįmanoma čia nusileisti, o pažliugusio dirvožemio nebeįveikia nei keturračiai, nei traktoriai.

Trijų vaikų tėvas link pašto vartotojų brido per aukščiau nei virš kelių siekiančius ledinius Lenos vandenis.

Savo kelionės metu Afanasiy taip pat susidūrė su purvu, pažliugusiais smėlynais, pelkėmis ir taigomis, per kurias keliauja ir lokiai.

Jo drauge nešamų siuntinių ir laiškų bendras svoris viršijo jo paties kūno svorį. Kartu su savimi jis taip pat turėjo ginklą, ilgą lazdą ir rūbus persirengimui.

Afanasiy Polyatinskiy | The Siberian Times | Paštininkas savo darbo metu, žiemos sezonu

Ši „neišskirtinė“ pašto pristatymo forma jam pačiam priminė vaikystės medžiokles, į kurias jis leisdavosi su savo tėvu.

Sangaro pašto skyrių jis paliko gegužės 1 d., prieš tai apie savo kelionę pranešęs vietos policijai, kas buvo privaloma, atsižvelgiant į tai, kad su savimi jis nešėsi pensijoms skirtus pinigus.

„Kalbant apie užduotį, kurią turėjau atlikti, iš tiesų, labiau bijojau būti užpultas žmonių, o ne laukinių gyvūnų,“ – sakė jis.

„Aš pažįstu lokius ir žinau, kad jei gamtą vertinsi su pagarba, ji taip pat elgsis ir su tavimi. Žinoma, aplink galėjo būti vadinamųjų klajojančių lokių, kurie dar neįsikūrė savo teritorijoje, tačiau tam tikslui aš turėjau ginklą“ – pasakojo vyras.

Afanasiy Polyatinskiy | The Siberian Times | Paštininkas savo darbo metu

Aplankius dešimt atokių kaimų, kai tik buvo įmanoma, vietos gyventojai pavežėdavo jį kelis kilometrus arčiau kito jo tikslo.

„Kuo toliau ėjau, tuo lengvesnis darėsi mano krepšys, taigi pasiekus galutinį savo kelionės tikslą Sayylyk kaime, jis svėrė vos 15 kilogramų. Puikiai išsimiegojęs Sayylyk grįžau į Jakutską, nes čia jau vedė federalinis kelias. Iš Jakutsko lėktuvu grįžau į Sangarą,“ – sakė jis.

Afanasiy istorija susilaukė vietinės ir nacionalinės Rusijos žiniasklaidos dėmesio.

Kuomet ji buvo paviešinta ir populiarioje laidoje „Vecherniy Urgant“, Rusijos paštas pažadėjo Sangaro pašto skyriui nupirkti naują keturratį.

Publikuoja Gismeteo.lt