Dažnai girdime žodį „anemija“. Deja, šiais laikais šis terminas tapo itin populiarus. Tačiau ką jis reiškia, žino nedaugelis. Dėl ko sumažėja hemoglobino kiekis, ima trūkti geležies ir kokj gydymą tokiu atveju rekomenduoja gydytojai?
Žemiau ribos
Kas yra anemija? Devyni žmonės iš dešimties atsakytų, kad mažakraujystė. Ši sąvoka taip paplito kasdienybėje, kad apie jos esmę niekas nė nesusimąsto. „Mažai” visai nereiškia, kad mūsų kūne trūksta kraujo. Priešingai, jo kiekis yra normalus. Problemų kyla dėl „kokybės”: sergant anemija kraujyje trūksta visaverčių eritrocitų – raudonųjų kraujo kūnelių. O juose yra hemoglobino, atsakingo už deguonies„pristatymą” į kiekvieną organizmo audinių ląstelę. Jeigu jo kiekis sumažėjęs, vyksta labai nemalonūs dalykai: organai ir audiniai patiria deguonies badą, vadinasi, negali dirbti visu pajėgumu.
Anemija gali būti paveldima kraujo liga, gali būti ir laikina būsena. Pavyzdžiui, kai organizme trūksta vitamino B , folio rūgšties, po traumos netenkama daug kraujo ir t.t. Vis dėlto 90 proc. anemijos atvejų priežastis – geležies stoka.
Esant anemijai dėl geležies trūkumo, sutrikdomas balansas: organizmas geležies netenka daugiau, nei įsisavina. Taip nutinka vaikams spartaus augimo metu (antraisiais gyvenimo metais ir paauglystėje) arba užsikrėtus kirmėlėmis. Anemija dažnai vargina nėščias ir maitinančias moteris, mat jų geležies poreikis gerokai išauga -juk ja tenka dalytis su vaikeliu.
Dažniausia suaugusiųjų geležies trūkumo problema – dažnai pasikartojantys nestiprūs kraujavimai (nuo 5 iki 10 mililitrų per parą). Juos sukelti gali pačios įvairiausios ligos – nuo kraujuojančių opų ir hemorojinių mazgų iki žarnyno vėžio. Moterų pagrindinė geležies trūkumo priežastis – gimdos kraujavimai (sukelti endometriozės arba kitų ginekologinių ligų) ir gausios menstruacijos, vyrų – kraujavimas iš virškinamojo trakto.
Neretai mes patys save apvagiame: iškrovos dienos, savavališkos dietos – labai trumpas kelias iki geležies trūkumo problemos.
Anemija – ne gripas: užsikrėtei ir susirgai. Ji vystosi pamažu, ir ilgą laiką žmogus nė neįtaria, kad procesas įsibėgėjo. Labai svarbu „pagauti” ligą pradžioje, nes tuomet susidoroti su ja būna kur kas lengviau. Nerimą keliančių šios ligos signalų yra nemažai, tačiau svarbiausia žinoti pagrindinius simptomus:
– tai šviesi liežuvio ir dantenų spalva, trapūs nagai ir bendras silpnumas. Vyresnio amžiaus žmonėms anemija gali kelti dusulį, smegenų kraujotakos sutrikimus – sąmonės užtemimą, triukšmą ausyse, galvos svaigulį,
– padažninti širdies plakimąi. Įtarimų dėl anemijos gydytojui kyla, kai bendrasis paciento kraujo tyrimas rodo sumažėjusį hemoglobino ir eritrocitų kiekį, tačiau visuomet svarbios smulkmenos – reikia surasti priežastį, sukeliančią tokią būseną. Tai ypač aktualu pagyvenusiems žmonėms – juos neretai vargina kelios anemijos rūšys.
Diagnostika pradedama nuo kraujo tyrimo. Pavyzdžiui, norint nustatyti anemiją, lemiamą geležies trūkumo, reikia patikrinti vadinamosios seruminės geležies lygį; kai įtariamas vitamino B]2 trūkumas – jo lygį kraujyje, o kai trūksta folio rūgšties – jos lygį kraujo serume ir eritrocituose. Būkite pasiruošę tam, kad prireiks gerokai daugiau tyrimų ir teks išsitirti, pavyzdžiui, skrandį bei žarnyną, o moteriai – pasitikrinti pas ginekologą.
Suaugusiųjų anemija gydytojams visuomet yra signalas ieškoti pagrindinės ligos, nes anemija dažniausiai tėra jos palydovė.
Geležis geležiai nelygi
Manoma, kad geriausias būdas pakelti hemoglobino lygį kraujyje – valgyti kuo daugiau produktų, turinčių geležies. Senieji liaudies medicinos žinovai pataria: gaminkite patiekalus iš kepenų, valgykite morkų, burokėlių, graikinių riešutų, obuolių, gerkite granatų sulčių – ir greitai padidinsite hemoglobino lygį.
Iš tiesų tai ne visiškai taip todėl, kad geležis yra įvairi. Tikrai daugelyje vaisių ir daržovių, ankštiniuose augaluose geležies yra daug, tačiau pasisavinama ji blogai. Taip pat ir iš kepenų, kur geležies junginiai yra „pateikti” sudėtingų baltymų pavidalu, tad juos organizmui pasisavinti nėra taip jau paprasta. Geriausiai pasisavinama vadinamoji heminė geležis, esanti tik galvijų mėsoje ir paukštienoje, bet šiuo atveju svarbu irtai, su kuo ši mėsa valgoma. Pavyzdžiui, jeigu garnyrui patiekiami makaronai arba košės, geležies pasisavinama gerokai mažiau: grūduose yra tam tikrų medžiagų, kurios ją suriša. Puikus mėsiškų patiekalų partneris – daržovių, tarkim, aguročių, brokolių, svogūnų ir kitų žalumynų, garnyrai, nes jose yra medžiagų, stimuliuojančių kraujo gamybą.
Geležies pasisavinimą sunkina kalcis, todėl pieniški ir mėsiški produktai blogai dera. Riebalai slopina kraujo gamybą, tad riebi mėsa ir žuvys, juo labiau lašinės, netinka. Sviesto ir bet kurio augalinio aliejaus – saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų, moliūgų ir t.t. – būtinai turi būti ant jūsų stalo.
Arbatos negerkite iš karto pavalgę – taninai suriša geležį ir neleidžia jai patekti į kraują. Kava taip pat labai nesižavėkite – šis gėrimas išplauna geležį iš organizmo.
Pasisavinti geležį padeda vitaminai, ypač vitaminas C. Naudinga kasdien gerti apelsinų ir pomidorų sulčių. Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Geriausi askorbo rūgšties šaltiniai
– juodieji serbentai, citrusiniai vaisiai, kiviai, paprikos. Žiemą, kai vitamino C kiekis šviežiuose vaisiuose ir daržovėse gerokai sumažėja, puikiai pagelbės rauginti kopūstai ir erškėtuogių antpilas.
Jeigu pakartojus kraujo tyrimą hemoglobino lygis lieka nepakitęs arba ir toliau krinta, būtina pradėti vartoti geležies preparatų. Tačiau svarbu jų neperdozuoti. Geležis, patekusi į organizmą, savaime iš jo nepasišalina – guli vadinamuosiuose „sandėliuose”. Per didelis kiekis geležies atsargų gali išprovokuoti cukrinio diabeto vystymąsi, sunkias kepenų, širdies ligas ir net krūties vėžį.
Kad preparatai gerai veiktų, svarbu juos tinkamai vartoti. Geriausia – antroje dienos pusėje (būtent tuomet geležis pasisavinama aktyviausiai) ir ne vėliau kaip valandą iki valgio (patekusi į žarnyną, ji turi būti pasisavinama be sąlyčio su maistu). Gydymo trukmė priklauso nuo anemijos laipsnio.
