Moksleiviams sakoma, kad virusai - primityvios gyvybės formos, kurios sudarytos iš genetinio kodo ir be jokių išimčių sukelia ligas. Bakterijos - didesnės gyvybės formos, galinčios būti trijų įvairių formų: sferinės (kokai), lazdelės (bacilos) ar spiralės (spirilos), — ir žmogui jos dauguma atvejų būna palankios, išskyrus tada, kai jos sukelia apsinuodijimą maistu.
Abi mikroorganizmų rūšys gali būti ir parazitinės, jei ima daugintis žmogaus organizme.
Per žmogaus genomo projektą, kuris užbaigtas 2003 metais, mokslininkai konstatavo, kad į virusus panašūs dariniai sudaro beveik pusę iš mūsų DNR ir gyvena nekenksmingoje simbiozėje. Vis dėlto, pasak vėžio bakterijų teorijos, bakterijos gali pasidaryti piktybinės, kai jas veikia išoriniai dirgikliai. Šios aplinkybės sukelia įvykių visumą, leidžiančią joms įsigyti į virusus panašių savybių.
Dauguma biologų pasakys, kad bakterijos nesikeičia ir tikrai nevirsta virusais, o vėžio bakterijų teorijos šalininkai įsitikinę, kad yra kaip tik priešingai - bakterijos gali pasidaryti panašios į virusus.
Išsakytos ir dar prieštaringesnės teorijos, pvz., kai kurie mokslininkai mano, kad virusai galėtų būti įtraukti į L formas - savo ląstelių apvalkalų netekusias bakterijas.(1) Šios nuomonės pradmenų galima rasti 1879 metais, kai vyko mokslinės grumtynės tarp Louiso Pasteuro ir Antoine'o Bechampo. Pastarasis aptiko mikroskopinių organizmų fermentuotame skystyje ir pavadino juos mikrozimais (microzymas - t.y. maži kūneliai). Net su savo primityvia įranga A. Bechampas galėjo stebėti, kaip mikrozimai dramatiškai keičia išvaizdą, ir padarė išvadą, kad šių pokyčių priežastis tikrai yra kažkokie pasikeitimai organizme. Savo ruožtu L. Pasteuras manė, kad ligas sukelia mikrobai iš išorės, todėl buvo pradėta diegti vakcinas, skirtas saugoti organizmą nuo išorinių atakų.
Aišku, kad vėžio bakterijų teorijos šalininkai pritaria A. Bechampui, nes mano, kad liga - organizmo viduje prasidedančių procesų rezultatas.
Nuoroda:
- Med Hypoth, 1990; 32:1-9
