Aspirinas. Profilaktinė priemonė, kuri iš tikrųjų neveikia

Kad išvengtų širdies ligų, daugeliui žmonių nuo 50 metų amžiaus patariama pradėti kasdien vartoti aspiriną, tačiau įrodyta, kad teigiamas aspirino poveikis toli gražu neatsveria pavojingų jo šalutinių reiškinių.

Daugelis gydytojų ligų profilaktiką supranta kaip vaistų išrašymą. Tai ne visai tie patys medikamentai, kokių jie išrašytų, jei asmuo būtų sergantis, tačiau tai taip pat vaistai. Pačiame šių profilaktinių medikamentų krūvos viršuje yra aspirinas. Žmonėms, kurie vyresni nei 50-ies metų amžiaus, patariama kasdien vartoti 75 mg aspirino, kad išvengtų insulto ir širdies ligų. Visai neseniai šis sąrašas dar papildytas ir žarnyno vėžiu.

Ko gero, tai iš tikrųjų yra gydytojai (bei asmenys, kurie pradeda gydytis savo nuožiūra), kurie tęsia aspirino taikymo praktiką ir netgi veikia priešingai valstybės sveikatos institucijų gairėms. Pirma, JAV maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA) praneša, jog „nemano, kad aspirino vartojimas pirminės miokardo infarkto ir insulto profilaktikos sumetimais būtų paremtas įrodymais“.

Per tyrimą, kuriame aktualizuota ši problema, konstatuota, kad beveik pusė tyrimo dalyvių, kurie prieš tai nesirgo širdies ligomis, vartodavo aspiriną, o tai prieštarauja, pvz., FDA rekomendacijoms. Veiksnys, kuris sąlygojo, ar asmuo vartos aspiriną (tinkamai ar netinkamai), buvo pokalbis su gydytoju.1

Gydytojai taip pat gauna prieštaringų rekomendacijų. Tūkstančiuose tyrimų, apie kuriuos rašoma skambiomis antraštėmis (kasmet publikuojama apie 3 500 tyrimų), visuose iki vieno teigiama, kad aspirinas gelbėja gyvybę - saugo nuo širdies ligų ir insulto, o dabar jau ir nuo žarnyno vėžio. Atskiros organizacijos, pvz., Amerikos širdies asociacija (The American Heart Association), pasisako už aspirino vartojimą mažomis dozėmis (ypač kai tai daro moterys, vyresnės nei 65 metų). Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba (angl. NHS) savo tinklalapyje taip pat rekomenduoja vartoti aspiriną mažomis dozėmis kaip profilaktinę priemonę.

Kodėl aspirinas turėtų būti negeras? Praeitame amžiuje jis gana ilgai buvo taikomas kaip vaistas nuo skausmo, karščiavimo ir uždegimo. Jis laikomas geru medikamentu, kurį daug metų vartodavome nuo įvairių skausmų, o dabar taip pat taikome ir širdies ligų profilaktikai.

Visame pasaulyje kasmet išgeriama apie 100 mlrd. aspirino tablečių. Dažnai jį vartoja visiškai sveiki asmenys, pritariantys savo gydytojams, kurie mano, kad tai geriausias vaistas, kurio „dėl viso pikto“ reikia turėti namie.

Statistika, ko gero, patvirtina teiginį, kad aspirinas yra visai saugus preparatas. JAV toksinių medžiagų tyrimų centrų asociacija (The American Association of Poison Control Centers) praneša, kad per metus nuo aspirino miršta vidutiniškai 59 žmonės, nors, tyrėjų skaičiavimu, nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) sukeltų komplikacijų per metus miršta 7600 asmenų - ar tai būtų aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas.2

Iš tikrųjų jau tada, kai aspirino buvo pradėta vartoti širdies ligų profilaktikai, buvo žmonių, kurie abejojo šio vaisto efektyvumu ir saugumu. Pastaruoju metu šie balsai pasidarė itin garsūs. Jie įspėja, kad aspirinas nėra nei toks efektyvus, kaip teigiama, nei nepavojingas.

Tikrai netinka tiems, kuriems daugiau nei 70 metų

Tyrėjai iš Monašo universiteto Australijoje (Monash University) mano, kad kiekvienas sveikas asmuo, kuris vyresnis nei 70 metų, turėtų liautis vartojęs aspiriną. Kai pasiekiate šį amžių (jeigu neturite problemų dėl širdies), rizika, kokią kelia aspirino vartojimas, ima viršyti šio vaisto teigiamą efektą.

Iš tiesų neigiamas poveikis gali pasireikšti jau būnant 45 metų. Tai sako tyrėjai, kurie analizavo, kaip aspirinas veikė 19 114 sveikų žmonių, iš kurių pusė kasdien vartodavo 100 mg aspirino, o kiti gerdavo placebo tablečių. Sveikiems asmenims, kurių amžius 45 metai, geriausia profilaktinė priemonė, norint nesusirgti širdies ligomis, yra tinkama mityba ir fizinė veikla, o ne aspirinas.

Analizuodami abiejų grupių rezultatus tyrėjai konstatavo, kad po 7 metų jose širdies ligomis sirgo vienodai daug žmonių. Tačiau aspirino grupėje daug dažniau pasitaikydavo gyvybei pavojingų kraujavimų, tarp jų pilvo ertmėje ir smegenyse.3

JAV tyrėjai iš Brigamo ir moterų ligoninės Bostone (The Brigham & Womens Hospital) priėjo prie panašios išvados. Mokslininkai tyrė, kaip aspirinas veikia žmones, kurie dėl kraujospūdžio ir cholesterolio rodiklių turėjo vidutiniškai didelę miokardo infarkto riziką. Pusė iš 12 546 tyrimo dalyvių gerdavo aspirino, o kiti (su lygiai tokia pat miokardo infarkto rizika) - placebo preparato.

Visame pasaulyje kasmet išgeriama apie 100 mlrd. aspirino tablečių. Dažnai jį vartoja visiškai sveiki asmenys manydami, kad tai geriausias vaistas.

Per 5 metus trukusį tyrimą miokardo infarkto rodikliai abiejose grupėse buvo panašūs. Kitaip tariant, aspirinas profilaktiškai neapsaugojo nuo infarkto. Be to, aspirino grupėje buvo daug didesnė skrandžio ir žarnyno kraujavimo rizika.4

Kraujavimo grėsmė

Skrandžio ir žarnyno kraujavimas - gerai žinomas aspirino šalutinis reiškinys, tačiau rizika daug didesnė, nei žmonės mano. Didžiausia kraujavimo rizika kyla asmenims, kurie vyresni nei 75 metų amžiaus, - ji yra 4 kartus didesnė nei jaunesniems žmonėms.

Aspirino vartotojams, kurie jaunesni nei 65 metų amžiaus, gyvybei pavojingo kraujavimo grėsmė yra mažesnė nei 0,5 proc. (t. y. ji kyla vienam iš 200 asmenų). Peržengus 75-erių metų ribą rodiklis išauga iki 1,5 proc. (o tai 3 asmenys iš 200), ir, juo daugiau metų, tuo didesnė kraujavimo rizika -tokią išvadą padarė britų tyrėjai iš Oksfordo universiteto (The University of Orford).

Tyrėjai stebėjo 3166 žmones, kuriems po miokardo infarkto ar insulto buvo išrašytas aspirinas, kad būtų išvengta šių būsenų pasikartojimo. Pusės tyrimo dalyvių amžius buvo didesnis nei 75 metai. Iš viso 405 asmenims buvo konstatuotas sunkus kraujavimas, daugiausia pilvo ertmėje, bet ir smegenyse bei kitur organizme. Žmonėms, kurie buvo vyresni nei 75-erių metų, kraujavimo rizika buvo 3 kartus didesnė.

Tyrėjai priėjo prie išvados, kad žmonės, kurie pasiekia 75 metų amžių, jei jie nori ir toliau vartoti aspiriną, turėtų papildomai vartoti dar kitą medikamentą - protonų siurblio inhibitorių. Arba - jie turi pamažu liautis gėrę aspirino, nes sunkaus kraujavimo rizika yra pernelyg pavojingas šalutinis reiškinys, kuris neatsveria teigiamo efekto - pakartotinio miokardo infarkto ar insulto išvengimo.5

Tyrėjai iš JAV Floridos Universiteto (The University of Florida) padarė išvadą, kad iš tiesų asmenims, jau patyrusiems miokardo infarktą, aspirinas taip pat nelabai padeda. O tiems, kurie serga ateroskleroze (kai standėja ir siaurėja arterijų sienelės), šis preparatas nuo skausmo išvis nieko neduoda.

Tyrėjai stebėjo 33 000 asmenų su ateroskleroze ir konstatavo, kad tiems, kurie jau buvo patyrę miokardo infarktą, aspirinas tik „nežymiai sumažino“ pakartotinio miokardo infarkto riziką. Savo ruožtu tų žmonių, kurie anksčiau nebuvo patyrę miokardo infarkto, aspirino vartojimas nuo to neapsaugojo - geriant aspirino, rizika buvo 10,7 proc., o negeriant -

10,5 proc. Ko gero, vienintelė grupė, kuriai aspirinas padėjo, buvo žmonės, kuriems buvo atliktas koronarinių kraujagyslių šuntavimas ar įdėtas stentas arterijai praplėsti, bet anksčiau jie nebuvo patyrę miokardo infarkto ar insulto.6

Gali ir neveikti

Aspirinas ne tik nepadeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, jis taip pat neapsaugo žmonių, kuriems labiausiai reikalingas kraujo skystinamasis efektas. Tai asmenys, turintys biologinį atsparumą šiam medikamentui, o tai iš esmės padidina širdies smūgio riziką.

Per vieną tyrimą apskaičiuota, kad 41 proc. širdies ligomis sergančių asmenų, kurie atsparūs aspirinui, patirs miokardo infarktą, o 6 proc. šių žmonių širdies priepuolis baigsis mirtimi.

Aspirinas vis dėlto nereikia gerti. Šis vaistas rekomenduojamas ne tik nuo skausmo, bet ir širdies ligų profilaktikai, tačiau tyrėjai priėjo prie išvados, kad grėsmių būna daugiau nei naudos, o ypač - senyvo amžiaus žmonėms.

Netgi tie, kurie neturi atsparumo, turėtų rimtai pagalvoti prieš vartodami šį vaistą. Svarbiausia: aspirino sukelto skrandžio ir žarnyno kraujavimo rizika gali būti ir daug didesnė, nei rodo dabartiniai apskaičiavimai, - net vartojant medikamentą nedidelėmis dozėmis, minėta rizika galėtų būti 2 kartus didesnė. Tyrimas, kuriame dalyvavo 66 000 žmonių, parodė, kad asmenims, kurie geria aspirino, skrandžio ir žarnyno kraujavimo rizika būna kone dvigubai didesnė.7

Be to, daugelis atvejų lieka nepastebėta, ir niekam nekyla įtarimų, kad tikrasis kaltininkas galėtų būti aspirinas. JAV Rytų Virdžinijos medicinos mokyklos (The Eastern Virginia Medical School) tyrėjai apklausė žmones, kurie pateko į ligoninę dėl skrandžio ir žarnyno kraujavimo, ir konstatavo, jog vos 20 proc. šių pacientų apskritai laikė būtinu pasakyti savo gydytojui, kad vartoja aspiriną ar kokį nors kitą nereceptinį NVNU. Žvelgdami į situaciją tokiame kontekste tyrėjai suskaičiavo, kad NVNU, tokie kaip aspirinas, per metus nužudo 20 000 amerikiečių (o tai šiek tiek daugiau nei 59 asmenys, kurie oficialiai nurodomi kaip aspirino aukos). Visame pasaulyje šis vaistas per metus galėtų sukelti 100 000 mirties atvejų ir dar 500 000 atvejų, kai prireikia greitosios medicininės pagalbos.8

Bryanas Hubbardas

Nuodoros:

1. Am J Prev Med, 2015; 48:501-8
2. Scand J Rheum Suppl, 1992; 92:21—4
3. New Engl J Med, 2018; 379:1509-18
4. Lancet, 2018; 392:1036-46
5. Lancet, 2017; 390:490-9
6. Clin Cardiol, 2017; 40:732-9
7. BMJ, 2000; 321:1183-7
8. Gastroenterology Insights, 2013; 5:e3

Pasiekus 75 metų amžių aspirino vartoti nereikėtų

Iki laiko, kai jums sueis 70 metų (o sulaukus 75 metų, jau būtinai), reikėtų liautis gerti aspirino. Maždaug tuo laiku jūsų arterijos greičiausiai jau nebebus tokios tvirtos kaip iki tol; tai padidina kraujavimo riziką, o aspirinas šią riziką padidina dar labiau.

Šiais laikais po 75 metų amžiaus kraujo išsiliejimo smegenyse rizika yra 7 kartus didesnė, nei tai buvo XX amžiaus devintąjį dešimtmetį. Profesorius Peteris Rothwellas iš Oksfordo universiteto mano, kad tokį ryškų rizikos didėjimą iš dalies sukėlė aspirinas. Jis nurodo, kad rizika kyla jau pirmą aspirino vartojimo dieną, o profilaktinis efektas pasireikš tik po 10 metų.

Sunku įtikinamai įrodyti, kad aspirinas iš dalies kaltas dėl insulto atvejų padaugėjimo, tačiau P. Rothwellas tvirtina, jog esama ryšio su vis didėjančiu NVNU vartojimu, tarp kurių yra ir aspirinas.

1984 metais vos 4 proc. sveikų žmonių gerdavo aspirino, o 2006-aisiais tokių jau buvo 40 proc.

„Esama senjorų, kurie vartoja aspirino profilaktikos sumetimais, bet tyrimai liudija, kad tokioje situacijoje iš to nėra naudos. O mūsų tyrimas rodo, kad kaip tik vyresnio amžiaus žmonėms aspirino keliama grėsmė yra daug pavojingesnė už potencialiai teigiamą efektą", - sako jis.1

Lancet Neurol, 2007; 6:487-93

Ar esama geresnių naujienų?

Tyrimuose, kuriuose padarytos teigiamos išvados apie aspirino profilaktinį vartojimą, tvirtinama, kad, 10 metų iš eilės kasdien geriant aspirino, galima 10 proc. sumažinti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų (tokių kaip insultas ar miokardo infarktas) riziką, o koronarinių arterijų ligos riziką galima sumažinti 15 proc. Iš viso tai reiškia, kad iš šimto tūkstančių asmenų, kurie vartoja šį vaistą, būna 33-44 mirties atvejais mažiau.

Panašus vaizdas yra tarp žmonių, kurie serga storosios žarnos vėžiu. Iš 100 000 asmenų, kurie 5 metus kasdien vartoja aspiriną, galėtų būti vidutiniškai 34-ais naviko sukeltais mirties atvejais mažiau. Tačiau priskaičiuokite grėsmę, kurią sudaro aspirino vartojimas, ir 100 000 asmenų, kurie visame pasaulyje yra mirę dėl skrandžio ir žarnyno kraujavimo, ir teigiamas efektas išsilygins.

Dar palyginkite šią statistiką su paprastu faktu, kad vien tik JAV būtų galima išvengti 68 000 vėžio atvejų, jei žmonės pradėtų kasdien vartoti multivitaminus.1

Postgrad Med, 2015; 127:107-16

Medžiaga parengta pagal straipsnį „Aspirinas. Profilaktinė priemonė, kuri iš tikrųjų neveikia“ Ko gydytojai tau nepasako.