Aterosklerozė

Būtina suvokti, kad sveikata yra vertybė. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra mirštama dažniausiai, koronarinė širdies liga yra dažniausia iš jų. Ši širdies liga prasideda ne nuo skausmo krūtinėje ar miokardo infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio poveikio kraujagyslės sienelei.

Aterosklerozė pradeda vystytis labai anksti, dar paauglystėje, vėliau susidaro aterosklerozinės plokštelės, kurios jau randamos jaunyvame amžiuje, kol pasiekia kulminaciją ir sukelia koronarinius įvykius (infarktą, insultą ar mirtį) vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Kiekvienas žmogus gali ir turi stabdyti aterosklerozės vystymąsi, jei nori gyventi ilgiau. Kiekvienas iš mūsų turi žinoti, kokie rizikos veiksniai sukelia aterosklerozę. Yra tik keli rizikos veiksniai, kurių mes negalime keisti – tai amžius, lytis ir paveldimumas. Kitus rizikos veiksnius mes galime ir turime valdyti.

Kiekvienas iš mūsų būtinai turi žinoti:

• Savo arterinį kraujo spaudimą
• Savo cholesterolio kiekį kraujyje
• Savo gliukozės kiekį kraujyje
• Savo juosmens apimtį bei kūno svorį

Aterosklerozė – svarbiausia širdies ir kraujagyslių ligų priežastis, pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles -arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Ji pavojinga tuo, kad arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas vystosi nepastebimai, žmogus nieko blogo nejaučia. O liga apie save praneša netikėtai, kai procesas jau toli pažengęs: krūtinės angina, miokardo infarktu, galvos smegenų insultu, kojų skausmais ar gangrena, staigia mirtimi. Šių ligų priežastis – prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Svarbu suprasti, kad aterosklerozė nepastebimai žaloja kraujagysles jau daug metų iki ligos pasireiškimo. Todėl išeitis yra tik viena – apsisaugoti nuo aterosklerozės vystymosi kontroliuojant rizikos veiksnius, saugant savo kraujagysles nuo žalingo poveikio.

Rizikos veiksniai nustatomi tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Iš viso žinoma per 200 rizikos veiksnių, bet ne visi jie vienodai svarbūs. Išskiriami pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos kiekvienas žmogus gali koreguoti:

• Kraujo riebalų ir lipidų perteklius
• padidėjęs kraujospūdis
• rūkymas
• cukrinis diabetas
• nutukimas
• nesveikas gyvenimo būdas

Reikia nepamiršti, kad rizika susirgti miokardo infarktu, insultu ar netgi mirti labai padidėja žmogui, kuris turi rizikos veiksnių, kurių įtakoti pats negali: tai vyriška lytis, amžius virš 45 metų vyrams ar virš 55 metų moterims, paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos ar staigi mirtis artimiesiems – tėvams, broliams, seserims. Šiuos rizikos veiksnius turintys žmonės susirūpinti turi ypatingai anksti ir turi koreguoti modifikuojamus rizikos veiksnius.

Cholesterolis

Vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnių – kraujo riebalai, arba lipidai, kurių pagrindinis yra cholesterolis. Būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis, vadinama dislipidemija.

Cholesterolis j kraują patenka dviem keliais: gaminamas kepenyse arba patenka su maistu. Žmogaus organizme yra pagaminama net 80 % cholesterolio, kuris randamas kraujyje, o likę 20% cholesterolio patenka su maistu.Todėl daugeliui žmonių nepavyksta sumažinti cholestrolio kiekio kraujyje laikantis dietos.

Pagal tai, kokio tankio lipoproteinai perneša cholesterolį kraujyje, lipidai skirstomi į rūšis:

• Bendrasis cholesterolis,
• MTL (mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis,
• DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis,
• Trigliceridai

Aterosklerozę lipoproteinai skatina nevienodai, tai priklauso nuo jų tipo, dydžio ir koncentracijos. Aterogeniškiausias yra MTL cholesterolis bei trigliceridai. DTL cholesterolis nėra aterogeniškas, priešingai, jis vadinamas „geruoju cholesteroliu”, kadangi pasižymi aterosklerozę stabdančiomis savybėmis.

Visų išvardintų lipidų saikingi kiekiai turi būti sveiko žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Organizmui jų reikia kaip statybinės, energetinės medžiagos. Tačiau kai lipidų tampa per daug arba sutrinka jų santykis, progresuoja aterosklerozė.

Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus žinotų savo cholesterolio kiekį kraujyje ir, jei jis padidėjęs, būtinai kreiptųsi į gydytoją, kuris jam patartų, kaip gydytis. Kadangi padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienas pavojingiausių rizikos veiksnių, tai sureguliavus lipidų kiekį kraujyje, stabdomas aterosklerozės progresavimas.

Cholesterolio kiekio kraujyje normos

Jeigu tavo cholesterolio kiekis kraujyje yra didesnis už rekomenduojamą, nedelsiant
kreipkis į gydytoją!

Kiekvienas cholesterolio pertekliaus lašas skatina aterosklerozę!