Cholesterolio svarba

Tam, kad gydyti, reikia analizuoti kiekvieno paciento susirgimą individualiai. Nors ligos simptomai  tokie patys, tačiau procesai vykstantys organizme gali būti visiškai skirtingi ir priežastys juos sukėlusios dažniausiai yra skirtingos taip pat.

Pagrindines medžiagas, kurios yra mūsų organizme, skirtomos į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Organizmo lipidų (riebalų) sudėtyje yra vienas lipidas – cholesterolis, kuris organizmui ypatingai svarbus.

Ką žino eilinis gydytojas apie cholesterolio apykaitą žmogaus organizme? Pirma mintis gimstanti po šio klausimo jam: cholesterolis – blogis, nes nuo jo susidaro sklerotinės plokštelės ant kraujagyslių sienelių.

Cholesterolis (C27 H45 OH) yra steroidas, iš kurio formuojasi steroidiniai hormonai – pagrindiniai operatyvinio veikimo hormonai. Cholesterolis valdo ląstelių membranų pralaidumą, jis būtinas tulžies rūgščių susidarymui ir atlieka daugelį kitų organizmui būtinų funkcijų, todėl sakyti, kad cholesterolis yra blogai – neteisinga. Cholesterolio kiekis organizme sudaro 0,2% žmogaus kūno masės. Daugiau jo yra antinksčiuose – 6%.

Cholesterolio yra kiaušinio trynyje, kepenyse, piene, lašiniuose, svieste... O augaliniame pasaulyje jis sutinkamas tik nesubrendusiuose burokėliuose.

Buvo atliktas toks eksperimentas: 5000 žmonių 22 dienas maitinosi kiaušiniais. Vieniems iš jų davė 1 kiaušinį per savaitę, antriems davė 4 kiaušinius per savaitę, tretiems – po 4 kiaušinius per dieną. Kiaušinyje cholesterolio yra didelis kiekis, tačiau tų eksperimento dalyvių kraujo plazmos tyrimai parodė, kad cholesterolio kiekis kraujyje visiškai nebuvo įtakojimas to cholesterolio, kuris buvo gaunamas su maistu – kiaušiniais.

Cholesterolį organizme gamina mūsų kepenys iš acto rūgšties. Jo molekulės dydis yra 0,72 Х 0,45 Х 2.0 nm. Jis susidaro ir kituose organuose, tačiau daugiausia jo sintetinama kepenyse ir žarnyne – ten, kur greičiausiai vyksta ląstelių dauginimasis.

Lipoproteinai (LP) – vandenyje tirpstantys baltymų ir lipidų kompleksai, palaikomi vandenilinių ryšių bei elektrostatinės sąveikos. Kadangi lipidai vandenyje netirpsta, 95% jų yra lipoproteinų sudėtyje.

 Žmogaus organizme yra penkios lipoproteidų (riebalas+baltymas) rūšys.

Patys stambiausi lipoproteidai yra chilomikronai (iki 0,5 mikrometro). Sekantys pagal dydį yra labai mažo tankio lipoproteidai LMTL, mažo tankio lipoproteidai MTL, didelio tankio lipoproteidai DTL ir labai didelio tankio lipoproteidai LDTL.

Tas cholesterolis, kuris pakliūna į organizmą su maistu, keliauja į limfinę sistemą, tačiau ne laisvas, bet sudėtingų biologinių darinių – chilomikronų ir labai žemo tankio lipoproteidų sudėtyje. Toliau cholesterolis pakliūna į kraujo plazmą, ten jį galima rasti micelinių dalelių – lipoproteidų sudėtyje. Chilomikronai perneša trigliceridus (TAG) iš žarnyno į kraujo plazmą.

Kiekvienas iš šių lipoproteidų atlieka tam tikrą funkciją organizme. Paanalizuokime du iš tų penkių, apie kuriuos daugiausia ir kalba gydytojai – mažo tankio (MTL) ir didelio tankio (DTL) lipoproteidus (juos dar vadina „bloguoju“ ir „geruoju“). Nors jų abiejų dydis yra beveik vienodas – apie 20 nm, tačiau medicinos knygose rašoma, kad mažo tankio lipoproteidai yra dideli ir dėl to negali praeiti pro kraujagyslę, o didelio tankio lipoproteidai yra maži ir dėl to lengvai prasiskverbia pro kraujagyslę, kartu išnešdami su savimi ir cholesterolį iš kraujagyslių. Štai taip apie juos rašoma med. daktarų knygose.

Kuo gi skiriasi šie du skirtingų tankių lipoproteidai?

Mažo tankio lipoproteidai turi daug cholesterolio ir mažai baltymo, jie lengvai prasiskverbia į kraujagyslės sienelę ir joje gali suformuoti aterosklerotines plokšteles.

Didelio tankio cholesterolis susideda daugiausia iš baltymų, turi savyje mažai cholesterolio, todėl sugeba pasiimti cholesterolio molekules nuo kraujagyslės sienelės ir transportuoti jas į kepenis, tolimesniam perdirbimui į tulžį.

Dar DTL ir MTL lipoproteidai tarpusavyje skiriasi  riebalais – DTL yra polinesočiosios riebiosios rūgštys, o MTL – sočiosios riebiosios rūgštys.

Kuo daugiau MTL kraujyje, tuo didesnė tikimybė formuotis sklerotinėms plokštelėms ir atvirkščiai – esant didesniam kiekiui didelio tankio lipoproteidų kiekiui, mažesnė tikimybė.

Cholesterolio  taip pat yra eritrocituose ir leukocituose. Eritrocitų cholesterolis lengvai keičiasi su kraujo plazmos cholesteroliu.

Daugiausia cholesterolio į kraują pakliūna iš kepenų, nors tuo pačiu kepenys yra pagrindinis barjeras chilomikronams ir LMTL, patenkantiems iš limfos.

Cholesterolio kiekis kraujyje yra  sąlygotas genetinių ir išorės faktorių. Cholesterolio padidėjimas dėl išorės faktorių yra labiau paplitęs.

Negalima tvirtinti, kad cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje  būtinai pasibaigs ateroskleroze (jos tikroji  priežastis – oksicholesterolis), tačiau riziką jis padidina ir sudaro palankias sąlygas oksicholesterolio neigiamai veiklai.

Svarbus kraujyje ne absoliutus jo kiekis, bet MTL(sočiųjų riebiųjų rūgščių) ir DTL( polinesočiųjų riebiųjų rūgščių) santykis. MTL mūsų organizmas sugeba pagaminti, tačiau polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (DTL) organizmas pasigaminti negali, todėl jas reikia gauti iš išorės, su maistu. Priklausomai nuo to, kur yra polinesočiojoje riebiojoje rūgštyje dviguba jungtis, nuo to priklauso ir mums pažįstami riebiųjų rūgščių pavadinimai – omega 3, omega 6 ir omega 9.

Jeigu moksliškiau, tai  omegos atrodo  taip:

Kai į kraują pakliūna didelio tankio lipoproteidai (A), juose esantis cholesterolio kiekis mažesnis už kraujo plazmoje esantį ir todėl jis prisijungia kraujyje esantį cholesterolį (C),nuneša jį į kepenis, kur jis yra perdirbamas ir su tulžimi pakliūna atgal į žarnyną. Kai į kraują pakliūna mažo tankio lipoproteidai (B), jie atiduoda cholesterolį kraujo cholesteroliui (C) ir taip didina jo kiekį kraujo plazmoje.

Kaip jau žinome, cholesterolis naudojamas hormonų gamybai, o pastarųjų reikia tuo daugiau, kuo žmogus fiziškai yra aktyvesnis. Taigi, jei padidinsime fizinį krūvį, cholesterolio kiekis kraujyje sumažės.

Jei kraujyje cholesterolio kiekis yra mažas, tuomet fizinė veikla ims reikalauti hormonų, o jų nėra iš ko gaminti – mažai kraujyje cholesterolio. Tada organizmas hormonų gamybą iš cholesterolio  ims kompensuoti.

Pagrindinė antinksčiuose gaminamų steroidinių hormonų funkcija yra katabolinė – baltymo skaidymas visuose organuose, tame tarpe ir kepenyse. Bet tie patys antinksčių hormonai kepenyse atlieka ir anabolinį vaidmenį. Kuo daugiau dirbama fiziškai, tuo daugiau skaidomas baltymas, bet tuo pačiu jais kepenyse tas baltymas yra ir atstatomas. Kepenys yra labiausiai apkrautas organizmo organas – jis atlieka apie  500 funkcijų organizme.

Jeigu ryte valgomas saldus patiekalas ir fiziškai dirbama, gliukozė sunaudojama kaip substratas energijos gamybai. Jeigu vakare suvalgomas saldus patiekalas ir einama miegoti, gliukozė paverčiama sočiaisiais riebalais, iš ryto  tulžies pūslė pilna, burnoje kartu, o kraujo plazmoje – padidėjęs cholesterolio kiekis. Gliukozė būtinai verčiama sočiaisiais riebalais, nes ji tirpi vandenyje ir būtų lengvai pašalinta iš organizmo, be to ji užimtų daug daugiau vietos, negu riebalai. Todėl organizmas gliukozę kaip energijos substratą kaupia sočiųjų riebalų formoje. Vienas gramas riebalų turi savyje du kartus daugiau energijos, negu vienas gramas angliavandenių.

Dar ne taip seniai, prieš kokį šimtą metų žmogus fiziškai daug daugiau dirbo, o saldumynų valgė žymiai mažiau – cukrus buvo prabanga. Daug dirbančio ir nevalgančio saldumynų žmogaus kraujyje cholesterolio kiekis yra mažas, jam atvirkščiai, jo trūko. Šienaujantis dalgiu per dieną sudegina visas gliukozės ir riebalų atsargas ne tik kraujyje, bet ir ima deginti padėtas atsargai. Taip sunkiai padirbėjęs  savaitę žmogus dėl riebalų trūkumo gali ir susirgti. Jeigu žmogus dirba fiziškai ir daug juda, organizmui reikia daugiau hormonų, kurie bus pagaminti iš kraujo cholesterolio. Dar greičiau žmogus sunaudos cholesterolio atsargas, jei maitinsis tik augaliniu maistu (pvz.vegetaras).

Augaliniame maiste didžioji dalis riebalų – nesočiosios riebiosios rūgštys, kurios su baltymu sudarys DTL ir kraujyje cholesterolio kiekį dar sumažins. Jei žmogus ir toliau alina save darbu, bet neduoda pakankamai kalorijų, mineralinių medžiagų, aminorūgščių ir poilsio, sumažėjus kraujyje cholesterolio kiekiui, nebėra iš ko gaminti pakankamai hormonų ir tuomet hormonų trūkumą ima kompensuoti kita liauka – skydliaukė, kuri gamina hormonus ne riebaliniu  pagrindu. Ji iš  amino rūgšties tirozino ir jodo gamins daugiau hormono tiroksino, o skydliaukės tyrime gydytojas matys skydliaukės hiperfunkciją, kuri išoriškai pasireikš gūžiu. Gydytojas ims reguliuoti skydliaukės funkciją, nors ji visiškai sveika, tik buvo priversta apsiimti kompensuojančios liaukos vaidmenį, tam, kad gelbėti situaciją, kai trūksta cholesterolio kraujyje. Ne visada skydliaukės padidėjimą sukelia jodo trūkumas, bet šis momentas daugumai endokronologų nėra žinomas. Ar pakeis šiuo atveju situaciją iš esmės gydymas jodu ar hormonais? Pavyzdys: žmogaus žarnynas dirba blogai, maistas neįsisavinamas, ko pasekoje kraujyje susidaro cholesterolio trūkumas, o dėl to gaminama per mažai hormonų, kuriuos ima kompensuoti skydliaukė. Gydytojas gydo skydliaukę, o reikėtų iš tikro ką gydyti?

Tai atvejis, kai hormonų trūkumą kompensavo skydliaukė, tačiau gali būti ir variantas, kai  skydliaukė negali kompensuoti (pvz. yra jodo ar tirozino trūkumas), tuomet kompensuoti  ima epifizė ir kiti organai, kurie gamina hormoną melatoniną,  galintį kompensuoti beveik visus organizmo hormonus. Jis gaminamas apendikse, epifizėje ir visame  žarnyno trakte, maždaug lygiomis dalimis – po trečdalį kiekio. Kai JAV buvo sugalvoję naujagimiams šalinti apendiksą, jie visi tapo mažaūgiais, nes melatoninas valdo ir augimo hormoną. Jei melatonino mažai – augimo hormono irgi bus mažai. Bet augimo hormonas reikalingas ne tik augimui, nuo jo priklauso ir audinių atsistatymas – baltymų apykaita valdoma augimo hormono somatotropino. Jeigu yra melatonino trūkumas, žmogus greitai sens. Kai melatonino yra perteklius, jis pakeičia odos pigmentą melaniną ir ima reikštis tokios ligos kaip vitiligo (baltmė). Šiuo atveju odos gydytojai griebsis visokiausių tepalų, ultravioleto ir kitų priemonių pigmento didinimui,  o priežastis juk visai ne odoje (joje pigmento yra daug, tik jis nuo melatonino pertekliaus tapęs bespalviu), o cholesterolio kiekyje ir jo apykaitoje.

Dar vienas variantas – prostatos adenoma. Žmogus nejuda – hormonų gamyba antinksčiuose sutrinka ir žmogus, prisižiūrėjęs tuščiaburbulinės reklamos, griebiasi Prostamolio, tikėdamasis, kad šis išspręs problemą. Išspręs tik tokiu atveju, jei žmogus ims fiziškai aktyviai gyventi ir nukraus papildomą funkciją nuo prostatos.

Jeigu žmogus nejuda, nedirba fizinio darbo, maitinasi „gerai“ - saldžiai, tulžis tampa nereikalinga, ji kaupiasi tulžies pūslėje ir po kurio laiko joje susidaro akmenys (o po to jau klasika – trys dūriai į dešinį šoną vienu metu ir tulžies pūslė šiukšlių dėžėje).

 Fizinės veiklos neįmanoma pakeisti jokiais vaistais.

Kas atsitinka su kraujagyslėmis, jei maitinimas saldus, o judėjimo nėra? Jos pasidengia sklerotinėmis plokštelėmis ir  organizmo aprūpinimas deguonimi nuo to pagerėja? Ne, atvirkščiai – pablogėja. Smegenys gauna mažiau deguonies, širdis taip pat. Ir tuomet, kad apsirūpinti  deguonimi, smegenys ims didinti kraujospūdį, kad kaip nors prasibrauti pro tas sklerotines plokšteles. Jei kiti organai dar gali kažkiek dirbti anaerobiniam režime, tai širdis ir galvos smegenys – ne. Jiems deguonis būtinas nuolatos. Jei smegenims dėl užsinešusių kraujagyslių ims trūkti gliukozės, jie pakels gliukozės gamybą organizme ir tuomet turėsime diabetą. Dažniausiai šios dvi problemos atkeliauja pas žmogų tandemu – diabetas plius hipertonija. O iš tikro šių problemų priežastis – padidėjęs MTL kraujyje, dėl žmogaus hiperaktyvios mitybos ir hipoaktyvaus gyvenimo būdo.

Maistas, kurį  suvalgei, bet neįsisavinai – suvalgo tave. (posakis, kuriam  tūkstančiai metų)

Nuo riebalų kiekio, jų sudėties taip pat priklauso ir baltymų įsisavinimas, nes baltymo įsisavinimui irgi reikalingi hormonai, o jie gaminami –  iš riebalų.

Normalios ir sveikos moters organizme turi būti apie 23% riebalų. Priešingu atveju sutrinka kalcio apykaita ir prasideda traukuliai. Vyro organizme jų turi būti ne mažiau 12%.

Apibendrinant:

Blogybė ne padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, bet to kiekio nesunaudojimas energijos ir hormonų gamybai.

Dirbtinai vaistais (statinais) mažindami cholesterolio sintezę organizme trumpiname organizmo gyvenimo trukmę ir kokybę – sumažėjusi hormonų gamyba neigiamai atsiliepia visoms organizmo funkcijoms.