Fermentuoti maisto produktai stiprina imunitetą, tačiau kaip? Mokslininkai nustatė mechanizmą, kaip bakterijos praneša apie savo atvykimą

Mokslas jau seniai žino, kad fermentuoti maisto produktai daro teigiamą įtaką žmogaus imuninei sistemai. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kaip toks maistas mus veikia molekuliniame lygmenyje. Dabar mokslininkai iš Leipcigo Universiteto atliko tyrimą, kuris paaiškino, kaip bakterijos, kurios suraugina kopūstus ir pieną paverčia jogurtu, sąveikauja su žmogaus kūno ląstelėmis.

Siekdama išsiaiškinti mechanizmą, kaip fermentuoti maisto produktai veikia žmogaus sveikatą, Leipcigo Universiteto mokslininkai nusprendė patyrinėti hidroksikarboksirūgšties (HCA) receptorius, kurie išsidėsto imuninių ląstelių paviršiuje. Nors daugelis gyvūnų turi dvi tokių receptorių rūšis, žmonės ir didžiosios beždžionės turi tris.

Mokslininkai nustatė, kad būtent tas trečiasis HCA receptorius reaguoja į vieną pieno rūgšties bakterijų išskiriamą metabolitą, įprastai žymimą raidėmis D-PLA. Jis susijungia su receptoriumi, taip informuodamas imuninę sistemą apie šių bakterijų buvimą organizme. Mokslininkai mano, kad tas trečiasis HCA receptorius kadaise leido bendriems žmonių ir didžiųjų beždžionių protėviams valgyti irti pradėjusius vaisius.

Rauginti kopūstai yra žinomi dėl teigiamo poveikio imuninei sistemai

Maždaug prieš 10 milijonų metų mūsų protėviai vis daugiau laiko praleisdavo ant žemės. Čia jų valgiaraštį papildė ir irti pradėję vaisiai, kuriuose vyko fermentacijos procesai. Su laiku organizmas prisitaikė prie su maistu gaunamų bakterijų, o pati sąveika ėmė duoti naudos. Dėl to, kaip manoma, mes iki šiol išsaugojome tą trečiąjį HCA receptorių, kuris praneša imuninei sistemai apie pieno rūgšties bakterijų atvykimą.

Šis tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie evoliucijos dėka išsivysčiusius mikrobų ir žmonių ryšius.  „Mes esame įsitikinę, kad trečiasis HCA receptorius dalyvauja procese, kurio metu žmogaus imuninė sistema gauna naudos iš uždegiminius procesus slopinančių pieno rūgšties bakterijų. Būtent dėl to manome, kad šis receptorius galėtų tapti naujų priešuždegiminių vaistų taikiniu“, rezultatus pakomentavo viena iš tyrimo autorių Claudia Stäubert.

Bendra schema, kaip D-PLA metabolitas sąveikauja su HCA receptoriumi - jos gale vis dar yra klaustukai. 
©Claudia Stäubert nuotrauka

Taigi, trečiasis HCA receptorius yra tarsi tarpininkas, pranešantis imuninei sistemai, kad organizme yra pieno rūgšties bakterijų. Mokslininkai dar turės ištirti šią sąveiką, kad geriau suvoktų, kaip ji nulemia imuninės sistemos sustiprėjimą. Tokį poveikį turi daugybė fermentuotų maisto produktų - imunitetą stiprina rauginti kopūstai, jogurtas, kombuča, kefyras ir taip toliau.

Įdomu tai, kad trečiasis HCA receptorius yra aptinkamas ir ant riebalų ląstelių - ateityje mokslininkai bandys išsiaiškinti, ar pieno rūgšties bakterijų išskiriami metabolitai sąveikauja ir su jomis. Tolimesniais tyrimais taip pat bus siekiama aprašyti visą mechanizmą, kaip su fermentuotu maistu į organizmą patekusios bakterijos stiprina imuninę sistemą.

Rašo technologijos.lt