Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Spalio » 19

Istorijos Paradoksai, Kodėl To Nėra Vadovėliuose?

Paskutiniuoju metu pas mus išleista nemažai istorijos vadovėlių, tarp jų ir visuotinės pasaulio istorijos. Vartai jų puslapius ir stebiesi, kaip autoriai ignoruoja žinias apie iš naujo atrastas tolimos praeities civilizacijas, kurias pateikė archeologija. Vieni ignoruoja išradingai, o kiti grubiai. Kas tai? Nutylėjimo sąmokslas ar tam tikra tendencija, kažkoks nesuprantamas polinkis laikytis nusistovėjusių nuomonių? Atsakyti sunku.. Kaip bebūtų, sensacingi atradimai kalba patys už save.

Pirmasis senųjų civilizacijų puslapis

Dar iki Antrojo pasaulinio karo Peru Naskos dykumoje mokslininkai rado piešinius - gigantiškus driežus, paukščius, nepažįstamus žvėrelius ir geometrines figūras. Jų ilgis buvo iki 40 metrų. Ne veltui dėl tokių neįtikėtinų dydžių Erichas fon Denikenas Naskos fenomeno atsiradimą priskyrė ateiviams. Tačiau XX amžiaus pabaigoje netoli nuo paslaptingų piešinių buvo atrasta Naskos civilizacija - atkasti miesteliai ir miestai, šventyklos ir nekropoliai, gerai apgalvotos irigacinės sistemos. Buvo rasta daug spalvotos keramikos daiktų, bronzinių gaminių. Dažai, kuriais buvo dažomi vilnoniai drabužiai, išsaugojo ryškumą iki mūsų dienų. Šiuolaikinei chemijai toli iki to. Tai va, apie šios senovinės civilizacijos atradimą niekur nėra nė žodžio (Istorijos paslaptys - paranormal.lt).

Antras pavyzdys pribloškia dar labiau. Jis susijęs su piramidėmis. Kai Turas Hejerdalas atrado akmenines piramidės formos šventyklas Kanarų archipelago salose, istorikai draugiškai nutylėjo. Labai jau neįtikėtinai viskas atrodė. Juk radiniai saloje - pirmųjų faraonų rūsių bendraamžiai. Buvo aišku, kad Nilo slėnio kultūra nepadarė įtakos šiai salos monumentalių laiptuotų statinių statytojų civilizacijai. Tie statiniai yra savotiški ir išsiskiria savarankiškais statybiniais sprendimais. Greičiausiai čia galima įžiūrėti Pietų Amerikos įtaką.

Kaip tai suprasti? Labai paprastai: ne taip seniai į šiaurę nuo Peru, dykumų vietovėje, buvo atrasta civilizacija indėnų, kurie pradėjo statyti laiptuotas šventyklas pusantro tūkstančio metų anksčiau, negu egiptiečiai. Suprantama, kad tokia informacija per vieną akimirką suardė konceptualius supratimus, susiklosčiusius dar XIX amžiuje. Todėl egiptiečių prioritetą buvo nuspręsta ginti keistu būdu -Pietų Amerikos pirmenybė vadovėliuose tiesiog nebuvo paminėta.

Peru archeologas Karlosas Rašijo, iš po smėlio atkasęs piramides ir šventoves, pareiškė, kad dabar atverta tik pirmasis tokių senų Amerikos civilizacijų puslapis. Jų turi būti daugiau, ir jis žino, kur ieškoti. Netrukus jis jas atras, nepaisant visų istorikų abejonių. K. Rašijo yra įsitikinęs, kad pirmųjų Pietų Amerikos kultūrų pradžia siekia aštuntą tūkstantmetį prieš mūsų erą.

Archeologas atrado ne vieną itin seną piramidę, o visą jų kompleksą. Atkastos šventyklos, ūkiniai pastatai, amatininkų dirbtuvės, kuriose dirbo metalurgai, juvelyrai, akmens raižytojai, žemės ūkio padargų gamintojai. Gyventojai buvo sodininkai, daržininkai, žvejai, laukinių žvėrių medžiotojai. Miestas klestėjo, jis turėjo visus aukštos kultūros požymius. Beje, vienos iš piramidžių viršūnėje degė amžina ugnis, kelis amžius be perstojo. Tai liudija aiškūs pėdsakai. Angliukai iš šios amžinos ugnies buvo išvežti į JAV tyrimams, tačiau visuomenė taip ir nesužinojo rezultatų. Matyt, kažkas nepatiko amerikiečių mokslininkams - aršiems Egipto piramidžių šalininkams.

Balkanų pėdsakas

Stulbinanti neteisybė matoma, vertinant ir daugelį kitų atradimų. Pavyzdžiui, bronzos, aukso apdirbimo ir cemento išradimo civilizacija buvo ne Mažojoje Azijoje, o Europoje. Ir suklestėjo ji gerokai anksčiau, negu Mesopotamijos ir Nilo slėnio miestuose. Archeologai įrodė, kad neolito revoliucija įvyko būtent Europoje, o tiksliau, Balkanuose. Žinoma, tai yra pasaulinės reikšmės sensacija, bet apie ją mažai kas žino.

Jugoslavų akademikas Milošas Vašičius dar 1934 metais baigė kasinėjimus prie Dunojaus, jis atvėrė 10 metrų kultūrinį sluoksnį - nuoseklių gyvenviečių pėdsakus, pavadintus Vinčos kultūra (pagal Vinčos miestelio pavadinimą). Buvo rasta darbo įrankių iš kaulų ir akmens, įvairių rūšių ginklų, papuošalų, ne primityvios, o gana originalios formos keramikos gaminių su dekoravimo pėdsakais. Svarbu tai, kad daug artefaktų išrašyti ženklais, primenančiais raides. Vėliau jie buvo pavadinti runų raštmenimis ir priskirti VI tūkstantmečiui pr. m. e. Paskui jų amžių patikslino, ir jis padidėjo dar tūkstančiu metų.

1965 metais Belgrado profesorius Dragoslavas Sreiovičius netoli Lepenski Vir miestelio prie Dunojaus atkasė septynių klodų kultūrinį sluoksnį. Apatinis klodas priskiriamas VII tūkstantmečiui pr. m. e. Taigi Mesopotamijos šlovė vėl nustumta visa epocha toliau. Namai gyvenvietėse buvo statomi pagal griežtą planą, buvo net dviaukščių pastatų. Ir nors amatininkai nežinojo geležies, bet jie apdirbdavo varį, kurio rūdos Balkanuose gausu. Kūrė savi skulptoriai ir juvelyrai. Visuomeninių pastatų grindys buvo iš cemento, kuris gamintas iš vietinių vulkaninių uolienų. Tas cementas išliko tvirtas iki mūsų dienų.

Iki 1981 metų buvo atrasta dešimt kitų miesto tipo Vinčos kultūros gyvenviečių, viena iš jų - netoli Belgrado. Ir čia ant daugybės molinių ir akmeninių plokštelių ir antspaudų archeologai atpažino seniausių raštmenų ženklus. Buvo bandyta juos iššifruoti. Į šią sudėtingą darbą įsitraukė bulgarų, italų ir rusų specialistai. Italai paskelbė, kad toks ankstyvas raštas yra senesnis, negu Egipto hieroglifai. Tai visiška mokslinė sensacija! Vėliau Maskvos mokslininkas, rašytojas ir žurnalistas Vladimiras Ščerbakovas, kurio darbai pripažinti daugelyje pasaulio šalių, patvirtino šį atradimą.

Audra Europos moksliniuose sluoksniuose sustiprėjo, kai netoli Varnos miesto ekskavatoriaus kaušas atsitrenkė į senovines kapavietes. Sofijos archeologai ten rado daug auksinių daiktų - žiedų, apyrankių, ritualinių indų, grandinėlių, segių, diademų. Dar buvo kaulinių statulėlių, keraminių vazų ir varinių gaminių. Kruopščiai persijojant gruntą, buvo rasta tauriojo metalo gabalėlių. Greičiausiai tai buvo kažkokių papuošalų elementai. Būtent čia, Europoje, prasidėjo aukso apdirbimas, o ne Mesopotamijoje ir Egipte, - pareiškė VDR specialistai, kurie 1973 metais atliko radinių tyrimus ir priskyrė juos VI tūkstantmečiui pr. m. e. Taip, tokio seno aukso mokslas dar nematė!

Varnos kolekcija aplankė viso pasaulio muziejus. Apie tai daug rašė laikraščiai, tuo tarpu moksliniai žurnalai paskelbė tik trumpus pranešimus be komentarų ir nenurodydami rasto apdirbto aukso amžiaus. Be to, iš Maskvos mokslinių sluoksnių pasirodė paneigimas, neva, neolito revoliucija prasidėjo Azijoje, šia tema rusai apsigynė disertacijas ir rašė straipsnius. Nusistovėjusių nuomonių atsisakymas jiems būtų buvęs skausmingas, bet taip neįvyko. Žodžiu, vėl tas nelemtas aiškinimas: to negali būti todėl, kad negali būti. Jų paneigime buvo ir tezė, kad netoli Varnos rastas auksas ir varis yra iš IV, o ne iš VI tūkstantmečio pr. m. e.

Tuo tarpu žinomas anglų archeologas Kolinas Renfriu, išgarsėjęs kasinėjimais Kretoje, išsakė kitokią nuomonę: netoli Varnos atrasta civilizacija kalba pati už save. Jai - ne mažiau kaip 90 amžių. Dunojus buvo šiaurinė neįtikėtinai ankstyvos Europos kultūros, senesnės negu visos Mažosios Azijos civilizacijos, siena. Anglų mokslininkui pritaria ir prancūzas Anri Sen-Blankas: Balkanų civilizacija savarankiška. Jos aukštas lygis yra akivaizdus ir neginčijamas. Tai, ką matėme Varnos kasinėjimuose, negalėjo gimti vienu metu, iš karto. Vadinasi, užuomazgas reikia priskirti gilesnei senovei - 10 tūkstančių metų pr. m. e. O tai - neolitas, bronzos epochos pradžia.

Bratislavos profesorius J. Neustupnas tada tvirtino, kad pasaulinę istoriją reikia peržiūrėti ir neolito revoliuciją perkelti į Balkanus. Deja, peržiūra užsitęsė iki mūsų dienų ir įgavo piktybinio nutylėjimo pobūdį, nors sensaciniai radiniai Bulgarijoje tęsėsi. Netoli Plovdivo esančiame Koranovo kaime buvo rasta senovinio miesto ir kultūrinio centro pėdsakų. Ir ten rasti antspaudai bei akmeninės plokštelės su runų raštmenimis, akivaizdžiai Vinčos raštijos ženklais iš VI tūkstantmečio pr. m. e. Ne piktogramos iš Azijos ir Egipto, ne Mesopotamijos hieroglifai ir dantiraščiai, o Balkanų runos buvo pirmieji pradėjusios save apmąstyti žmonijos ženklai.

Kaip žinia, neigimas - tai ne argumentas, o nutylėti išvis yra nedora. Geriau ginčytis, ginti savo nuomonę. Diskusijos gali duoti teisingų atsakymų į istorijos mįsles. Jau minėtas Vladimiras Ščerbakovas pavadino Vakarų istorikų pozicijas Vinčos kultūros klausimais eiline dogmatikų, nesuinteresuotų tiesa, grimasa.

Vis dėlto visuotinės pasaulio istorijos vadovėliuose neseniai atrastos civilizacijos taip ir nebuvo paminėtos. O jomis galima būtų didžiuotis. Juk tai pirmieji sėkmingi bendros žmonijos kultūros žingsniai.

Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais.
avatar