Istorinių asmenybių sapnai

Sapnų būna įvairių – vieni greitai pasimiršta, kiti palieka neišdildomą įspūdį, treti… išsipildo. Tyrėjai atlikę apklausą nustatė, kad net 42 % visų apklaustųjų bent sykį sapnavo pranašišką sapną. Ateitį nuspėjantys sapnai aplankė ne vieną istorinę asmenybę, o tikslus jų išsipildymas apstulbino visą pasaulį.

Abraomo Linkolno nužudymas

1865 m. balandžio 14 d. buvo nušautas JAV prezidentas A. Linkolnas. Likus dviem savaitėms iki lemtingo įvykio, prezidentas susapnavo košmarą, kuriame regėjo savo mirtį. Apie pranašišką A. Linkolno sapną visuomenei pranešė jo asmens sargybinis ir geras bičiulis Lemonas. Pastarajam apie košmarą papasakojo pats prezidentas.

Vieną vakarą A. Linkolnas nuėjo miegoti labai vėlai. Buvo pavargęs, todėl netrukus užmigo ir pradėjo sapnuoti. Iš pradžių sapne buvo mirtina tyla, vėliau pasigirdo prislopintas kukčiojimas tarsi verktų daug žmonių. Prezidentas atsikėlė iš lovos ir laiptais nusileido žemyn. Čia raudojimas dar labiau sustiprėjo, tačiau nebuvo matyti nė gyvos dvasios. A. Linkolnas bandė suprasti, kas atsitiko – visur degė šviesos, kiekvienas Baltųjų rūmų daiktas jam buvo pažįstamas. Tačiau kas taip graudžiai rauda? Galų gale Abraomas pateko į rytinį kambarį ir išvydo siaubingą vaizdą: priešais jį gulėjo laidojimo drabužiais aprengtas lavonas, jo veidas buvo uždengtas, aplink stovėjo daug kareivių, o žmonės sėdėjo nuleidę galvas ir raudojo. „Kas mirė Baltuosiuose rūmuose?“ – paklausė A. Linkolnas. „Prezidentas, kurį nužudė samdytas žudikas“, – atsakė vienas kareivių.

Sapnai mūšio lauke

Pranašiškas sapnas mūšio lauke – slaptas ginklas, galintis pakeisti kovos baigtį ir netgi likimą. Aleksandras Makedonietis, planuodamas užimti Tiro miestą, susapnavo šokantį fokusininką. Antikos pranašai teigė, kad toks sapnas pranašauja pergalę. Ir jie neklydo…

Per Pirmąjį pasaulinį karą Adolfas Hitleris buvo tik paprastas kareivis, kuris kartu su kitais karininkais slėpėsi iškastame bunkeryje. Vieną kartą užsnūdęs susapnavo, kad jį ir kitus kareivius netikėtai praryja žemė ir užgriūva metalo krūva. Sapnas buvo toks tikroviškas, kad būsimasis fiureris siaubo apimtas išbėgo iš slėptuvės. Po kelių akimirkų ant bunkerio nukrito bomba, kuri pražudė visus jame buvusius kareivius. Taigi A. Hitlerio pranašiškas sapnas išgelbėjo jam gyvybę.

Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas pranašystėmis nelabai tikėjo. Kalbama, kad rezgant planus, kaip užgrobti Rusijos žemes, didįjį karžygį aplankė pranašiškas sapnas. Napoleonui prisisapnavo didžiulė meška, kuri jį užpuolė, ėmė draskyti krūtinę ir galų gale ėsti širdį. Kaip žinia, Prancūzijos imperatoriui nepavyko užkariauti Rusijos. Vėliau prieš Vaterlo mūšį N. Bonapartą aplankė dar vienas sapnas, perspėjęs jį apie pralaimėjimą, tačiau ir į šią mistinę žinutę jis neįsiklausė. Netrukus po nesėkmingos kovos imperija pradėjo byrėti.

Pakuždėti moksliniai išradimai

Genialusis vokiečių fizikas Albertas Einšteinas geriausiai žinomas dėl suformuluotos reliatyvumo teorijos, kurią įkvėpė… sapnas! Pasakojama, kad mokslininkas susapnavo, kaip didžiuliu greičiu ritasi nuo kalno, kone išvystydamas šviesos greitį, tuo pačiu nuolat stebėdamas, kaip kinta žvaigždžės. XX a. pradžioje pasirodė straipsnis, kuriame fizikas tvirtino, kad nepriklausomai nuo to, koks yra judėjimo greitis, vakuume kiekvienam žmogui šviesos greitis vienodas.

XIX a. pabaigoje, gimus rusų kilmės amerikiečiui Igoriui Sikorskiui, apie lėktuvų skraidymą žmonija dar tik svajojo. Būtent tada būsimą aviatorių aplankė itin keistas sapnas, kuris po daugelio metų išsipildė. Vaikystėje Igoris susapnavo lėktuvo prototipą, ilgą jo koridorių, gale degančią šviesą, skrydį ir lengvą supimą. Toks pats jausmas I. Sikorskį apėmė ir tada, kai jis vienas pirmųjų pilotavo tikrą lėktuvą.

Tai, kad mokslui sapnai gali būti reikšmingi, patvirtino ir cheminę benzeno struktūrą susapnavęs chemikas Frederichas Kekulė. Mokslininkas tvirtino, kad jeigu žmonija išmoktų sapnuoti, tai, ko gero, sužinotų visas pasaulio tiesas.

Kūrėjų įkvėpimo šaltinis

Dar viena asmenybė, išdrįsusi pasinaudoti sapnais, buvo rašytojas Robertas Luisas Stivensonas. Garsus jo romanas „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“, autoriaus žodžiais tariant, buvo parašytas, perrašytas ir atspausdintas per dešimt savaičių. Įdomiausia tai, kad šį kūrinį rašytojas susapnavo.

Kartą R. L. Stivensono žmona pasakojo, kad naktį prižadino savo vyrą, o šis niurzgėdamas paklausė, kodėl ji taip pasielgė, mat sapnavo nepaprastą istoriją. Kitą rytą Robertas gyrėsi susapnavęs išskirtinį siužetą. Rašytojas niekada neneigė, kad jo aistrą rašyti pakurstydavo pasąmonė miegant. Dar vaikystėje pastebėjo, kad jo sapnai ryškūs, judrūs ir kitokie – kur kas įdomesni už bet kokį literatūrinį veikalą. Vėliau išmoko sapnuoti ištisas istorijas, pasakojimus ir netgi kartais iš naujo juos pakartoti bei suteikti vis kitą pabaigą.

Beje, R. L. Stivensonas nebuvo vienintelis rašytojas, kūrybinio įkvėpimo ieškojęs sapnuose. Iš pasąmonės atklystantiems vaizdiniams neliko abejingi ir tokie kūrėjai kaip Samuelis Teiloras Kolridžas ir Edgaras Alanas Po.

Tai įdomu

• Romos imperatorius Flavijus Marcijanas susapnavo sulūžusį hunų karaliaus Atilos lanką tą pačią naktį, kai pastarasis mirė.
• Hanibalas –kartaginiečių karo vadas – mūšio planą prieš romėnus pagrindė pagal pranašišką sapną.
• Teigiama, kad naktį prieš mirtį savo likimą susapnavo ir Žana d‘Ark.
• Krikščionys tiki, kad pranašiški sapnai ir vizijos yra Dievo pranešimai apie ateitį. Daug išsipildžiusių ir svarbių sapnų išsamiai aprašyta Biblijoje.
• Mokslininkai, apklausę žmones ir surinkę apie 10 tūkst. įvairių sapnų pasakojimų, nustatė, kad jaunimas sapnuoja kur kas dažniau negu vyresnio amžiaus žmonės.
• Anot skeptikų, apie 2,5 mlrd. žmonių kiekvieną naktį sapnuoja, todėl nieko keisto, kad kartais sapnai išsipildo.
• Racionalaus mokslo šalininkai įsitikinę, kad sapnai kartais gali būti pranašiški, nes jie išreiškia paslėptus norus arba tikslus, kurių link juda žmogus.

Rašo priekavos.lt