Sava laiko mašina

1858 metais du broliai Semas ir Henris Klemensai tapo keleivinio garlaivio „Pensilvanija“, plaukiojančio Misisipės upe, locmano mokiniais. XIX amžiaus viduryje locmano darbas užtikrino pagarbą, o svarbiausią – padorų atlygį, todėl broliai, iki to laiko neturėję nė dolerio kišenėje, labai džiaugėsi, galėdami įgyti tokią perspektyvią profesiją.

Nepramanyta istorija

Kartą Semas stipriai persišaldė ir buvo priverstas tikti krante. Henris į eilinį reisą išplaukė be brolio. Naktį Semui pakilo temperatūra, jis visas drebėjo, užsnūdo tik paryčiais. Tačiau miegas nesuteikė ligoniui palengvėjimo, o tapo tikru košmaru. Semas susapnavo, kad randasi didelėje tamsioje patalpoje. Netikėtai salę apšvietė vaiduokliška šviesa, o Semas salės centre pamatė blizgantį metalinį karstą, uždėtą ant dviejų kėdžių. Jam pasidarė baisu, tačiau tuo pačiu metu kažkas jį nenumaldomai traukė prie karsto. Nelanksčiomis kojomis Semas priėjo prie jo ir pamatė, jog jame guli jo brolis Henris, o ant jo krūtinės padėta baltų rožių puokštė.

Sapne matytas vaizdas atrodė toks realus, jog prasibudęs ir šalto prakaito išpiltas Semas ne iš karto suvokė, jog tai buvo tik sapnas. Jis pašoko iš lovos ir nuėjo link durų, visiškai įsitikinęs, jog už jų yra ta pati salė su karste gulinčiu broliu. Tačiau už durų nebuvo
nieko panašaus. Skubiai apsirengęs ir užsidėjęs ant galvos skrybėlę, Semas išbėgo į lauką ir ėmė ieškoti matytos salės, tačiau tik po to, kai nubėgo keletą kvartalų, suprato, jog vis dar yra paveiktas sapne matytų vaizdinių. Tuo metu jį apleido jėgos ir vaikinas susmuko ant krantinės.

Netrukus Semas pasveiko ir grįžo į tarnybą. Apie matytą sapną broliui nieko nepasakojo, be to, kaip sveikai mąstantis žmogus, nekreipė į jį dėmesio. Maža kas gali prisisapnuoti, kai yra aukšta temperatūra. Kai mokymai baigėsi, broliai buvo paskirti tarnauti locmanais į skirtingus garlaivius. Praėjus kelioms dienoms Semas gavo pranešimą, kad laive, kuriame tarnavo Henris, įvyko katilo sprogimas, o pats garlaivis nuskendo už kelių mylių nuo Memfio. Metęs visus reikalus Semas išskubėjo į Memfį. Miesto ligoninė buvo perpildyta sužeistaisiais, o morgas - žuvusiais. Jam pavyko surasti savo jaunesnįjį brolį, tačiau jo būsena buvo ypač sunki. Ilgai Semas sėdėjo prie mirštančio brolio lovos ir laikė jį už rankos, kol kažkuris geraširdis miestietis nusivedė jį pas save į namus pernakvoti.

Vos tik liūdesio apimtas Semas užmigo, jis vėl susapnavo tą patį baisų sapną. Jis pašoko iš lovos ir vėl nubėgo į ligoninę, tačiau Henrio toje vietoje, kur paliko, nebebuvo. Gydytojai pasakė, kad brolis mirė dėl patirtų nudegimų ir sužeidimų, o jo kūnas yra miesto morge. Semas nedelsiant nuskubėjo nurodytu adresu. Morgas buvo perpildytas tragedijos aukų kūnais, suguldytais į paskubomis sukaltus karstus. Tačiau staiga Semo nugara tarsi skruzdės ėmė bėgioti - salės viduryje uždėtas ant dviejų kėdžių buvo metalinis blizgantis karstas. Tuo metu kažkas atidarė salės gilumoje esančias duris, pritemdytą salę užpildė vaiduokliška šviesa. Semas priėjo prie karsto ir pamatė jame gulintį brolį, kuriam ant krūtinės buvo padėta baltų rožių puokštė...

Vėliau Semas sužinojo, kad laidotuvių organizatoriai dėl kažkokios priežasties išleido 60 dolerių - tais laikais didžiulę sumą - ir nupirko keletą metalinių karstų žuvusiems karininkams. Tarp organizatorių buvo viena garbinga dama, kuriai Henris pasirodė nepaprastai panašus į jos mirusį sūnų. Būtent ji ir uždėjo ant žuvusio locmano krūtinės baltų rožių puokštę.

Reikia pridurti, jog po kelių metų pilietinis karas JAV nutraukė keleivių laivybą Misisipės upe, o Semas Klemensas pakeitė veiklos pobūdį ir tapo žinomu žurnalistu ir rašytoju. Šiandien jis visame pasaulyje žinomas Marko Tveno pseudonimu.

Pranašiški sapnai

Noras sužinoti apie ateitį žmonėms būdingas dar nuo labai senų laikų. Visais laikais žmonės naudojosi įvairiausių būrėjų ir aiškiaregių paslaugomis, norėdami sužinoti, kas jų laukia ateityje. Tačiau gamta kiekvienam suteikė galimybę pakelti laiko šydą ir pažvelgti tenai, kur mes dar tik būsime. Kiekvienas mūsų bent kartą gyvenime yra pergyvenęs tai, ką buvo matęs sapne, netgi pačias mažiausias smulkmenas. Visokiausi sapnų aiškintojai ir nesuskaičiuojami sapnininkai bando traktuoti sapnų simboliką, kad būtų įmintas ateities numatymo mechanizmas. Tačiau tikrieji pranašiški sapnai, dažniausiai, yra visiškai aiškūs. Busimieji įvykiai tokiuose sapnuose atrodo visiškai realistiški, nereikalaujantys jokio traktavimo. Dažniausiai tai, ką matėme sapne, pamirštame, praėjus kelioms minutėms po to, kai atsibundame, tačiau tikrai pranašiškas sapnas išlieka atmintyje, leisdamas būdraujančioms smegenims visiškai jį įsisąmoninti. Labai dažnai žmonės, pabudę po tokio sapno, ne iš karto suvokia, kur yra riba tarp sapno ir realybės. Dar viena pranašiškų sapnų ypatybe yra tai, kad jie kartojasi, kartais netgi ištisus dešimtmečius.

Netikri pranašiški sapnai

Nereikia painioti tikrųjų pranašiškų sapnų su netikrais, kurie ne tiek nurodo, kiek užprogramuoja mūsų ateitį. Jie yra mūsų dieną patirtų pergyvenimų tąsa, dažnai mums nurodo patį liūdniausią siužeto vystymąsi. Įsivaizduokite svarbiam egzaminui besiruošiantį studentą. Studentas supranta, kad semestro metu rimtai nežiūrėjo į šią discipliną, tačiau dabar, per sesiją, už tai gali susimokėti. Jo vaizduotėje kyla aiškūs vaizdiniai apie neišlaikytą egzaminą, pašalinimą iš aukštosios mokyklos ir gėdingą sugrįžimą namo. Smegenys miego metu toliau dirba, o studentas susapnuoja, kad neišlaiko egzamino. Visiškai natūralu, jog studentas, ištraukęs bilietą su egzamino klausimais, prisimena sapną ir jam atrodo, jog jis tikrai išsipildys. Vietoje to, kad atsiribotų nuo pašalinių minčių ir susikaupti ties egzamino klausimais, studentas ima nervintis ir užmiršta viską, ką mokinosi. Rezultatas apgailėtinas, tačiau dėl to kaltas ne sapnas, o paties studento būsena, kuri iššaukė ir sapną, ir visiškai logišką egzamino rezultatą.

Sapnai-dvyniai

Sapnai-dvyniai dažniausiai tokie pat ryškūs ir įsimenantys, kaip ir pranašiški sapnai, tačiau, skirtingai nuo pastarųjų, nenurodo būsimų įvykių, o padeda spręsti tam tikras šiandienos problemas. Pavyzdžiui, garsusis italų dailininkas Rafaelis Santis sapnuose matė vaizdus, kuriuos vėliau perkėlė į savo drobes ir freskas. Tą patį galima pasakyti ir apie dar vieną garsų dailininką - Leonardą da Vinčį, kuris naudojo pitagoriečių psichotechninę praktiką ir miegodavo po 15 minučių kas keturios valandos, tokiu būdu sąmoningai iškviesdamas sapnus-dvynius, kurie jam padėjo spręsti ypač sunkias užduotis.

Analitinės geometrijos pagrindus jos sukūrėjas Renė Dekartas pamatė sapne, Aleksandrui Puškinui prisisapnuodavo nuostabūs rimai, eilutės ar net ištisi ketureiliai. Dmitrijus Mendelejevas praktiškai visą periodinę elementų sistemą susapnavo sapne. Sapno-dvynio mechanizmas yra gana paprastas ir nesunkiai paaiškinamas. Dienos metu dirbant įtemptą darbą smegenys yra labai susikoncentravusios. Susikaupimo ir trukdžių derinys sukelia išreikštą maniją ir užsiciklinimą netgi ties nežymiomis detalėmis (atsiminkite, kiek kartų jums reikia skaityti vieną ir tą pačią eilutę, kai jūsų dėmesį nuo skaitymo atitraukia namiškiai). Miego metu smegenys gali toliau dirbti, ir tuo metu jos atsilaisvina nuo išorinių trukdžių. Tai ir padeda efektyviai išspręsti užduotį, su kuria smegenys negalėjo susidoroti dienos metu.

Atgal į ateitį

Šiuolaikinis mokslas iki šiol negali pagrįstai paaiškinti pranašiškų sapnų prigimtį. Medikai, psichologai, filosofai ir biofizikai turi savas versijas, bandančias paaiškinti tokių vaizdinių mechanizmą. Tačiau nė viena ši teorija neatlaiko jokios kritikos. Tačiau neigti žmogaus sugebėjimą pažvelgti į ateitį yra kvaila. Pernelyg daug įrodymų, taip pat ir užfiksuotų dokumentuose, patvirtina tokios biologinės „laiko mašinos“ egzistavimo fenomeną.

Sis faktas verčia šių dienų fizikus peržiūrėti laiko pobūdį, kaip linijinį ir nenutrūkstamą. Jeigu egzistuoja informacija apie ateitį, tai reiškia, kad ateitis kažkur jau atėjo. Gali būti, kad kvantinė fizika šiandien stovi ant revoliucingų atradimų slenksčio erdvės ir laiko struktūros srityje. Tai mums suteikia viltį, kad kada nors mes galėsime savo noru pažvelgti į ateitį ir ją sąmoningai valdyti.