Ką bendro turi žylantys plaukai ir baltmę?

Pakankamai dažnas reiškinys, kai žmonėms ima vienaip ar kitaip ima keistis odos pigmentas ir ima ryškėti ant jos neegzistuojančių realybėje valstybių žemėlapiai. Tokiems žmonėms „protingi“ dermatologai dažniausiai paskiria kokį nors tepalą, ir neretai hormoninį, tačiau „valstybių sienos“ kaip plėtėsi, taip ir toliau jiems plečiasi. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad eilinį kartą gydytojas dairosi į medžius, kai tuo tarpu reikia žiūrėti į mišką – tik visumą matantis gali nuspėti kur šuo pakastas.

Dažnas netradicinės medicinos žinovas gali pasakyti, kad organizmo detoksikacijai naudojamos klizmos su kavos tirščiais yra efektyvios, bet kur to efektyvumo šaknys žino retas. O veikimo mechanizmas slypi elektrochemijoje: nuodingus, tame tarpe ir sunkiųjų metalų, neigiamai įkrautus jonus suriša teigiamai įkrautos kavos dalelės – makroskopinis elektromagnetinio vyksmo pasireiškimas. Dar vienas tokio reiškinio pavyzdys – vandens paviršiaus įtempimo efektas, kai pripilame stiklinę sklidinai. Jei pažiūrėsime iš šono, matysime, kad vandens lygis yra aukštesnis, negu stiklinės kraštai, tačiau jis neišsilieja. Toks reiškinys yra dėl to, kad yra elektromagnetiniai vandens molekulių ryšiai, kurie ir neleidžia vandeniui išsilieti.

Elektromagnetiniai ryšiai mūsų organizme yra labai svarbūs ir jais remiasi daugelis procesų vykstančių jame. Pavyzdžiui, yra tokia liga drepanocitozė – kraujo eritrocitai praradę tradicinę formą. Žmonės, sergantys šia liga, gali būti ramūs ten, kur siautėja maliarija – maliarinis plazmodijus negali įsiterpti į eritrocitą dėl pastarojo pakitusio elektrinio potencialo, tai yra pakitusio magnetinio momento, lyginant su normaliu eritrocitu. Drepanocitozės atveju plazmodijus yra atstumiamas, o ne traukiamas.

Daugelis normalių organizmo funkcijų sutrinka tuomet, kai jame yra pažeidžiami elektromagnetiniai ryšiai.

Šioje straipsnio vietoje reiktų priminti kas tai yra vegetacinė nervų sistema (VNS). Ją sudaro dvi dedamosios – simpatinė ir parasimpatinė dalys.

Vegetacinė nervų sistema (VNS) sąlygiškai skirstoma  į dvi dalis:

somatinę - ji įnervuoja skersaruožius raumenis ir valdo valingą, aktyvų judėjimą;
vegetacinę – ji įnervuoja vidaus organus. Valdo lygiųjų raumenų judesius, liaukų sekreciją, visų organų veiklą ir tokias gyvybines funkcijas, kaip mityba, kvėpavimas, išskyrimas, dauginimasis, skysčių apytaka, audinių trofika ir kt.

Svarbesnieji morfologiniai šių nervų sistemos dalių skirtumai:

1. Somatiniai nervai iš galvos smegenų ir nugaros smegenų išeina vienodais tarpais.
Vegetaciniai nervai prasideda tik kai kuriose centrinės nervų sistemos dalyse.

2. Skirtingas ryšio su dirbančiu organu pobūdis.
Somatinių nervų efektorinės skaidulos iš motorinių branduolių eina į skersaruožius raumenis niekur nenutrūkdamos.

Vegetacinės skaidulos išėjusios iš branduolių, įnervuojamo organo nepasiekia, nes pakelyje visada pasibaigia kitų neuronų vegetaciniuose mazguose, kurie yra šalia organų, ar jų viduje. Iš tų vegetacinių mazgų prasideda antrųjų neuronų ataugos, kurios įnervuoja atitinkamą organą.

3. Somatiniai nervai įnervuoja tik tą kūno segmentą, kuris yra giminingas smegenų segmentui.
Vegetacinėje sistemoje aiškaus segmentiškumo nėra. Vienų branduolių vegetacinės skaidulos išplinta ribotoje vietoje, kitų plinta į įvairius organus.

Vegetacinė nervų sistema (VNS) susideda iš dviejų dalių – simpatinės ir parasimpatinės. Simpatiniai nervai prasideda mazguose išdėstytuose išilgai stuburo. Mazgų ląstelės gauna skaidulas nuo neuronų, išdėstytų stuburo smegenų segmentuose krūtinės ir juosmens srityje. Parasimpatinės VNS dalies centrai yra smegenų kamiene ir kryžkaulinėje nugaros smegenų dalyje. Einantys nuo jų nervai eina į vidaus organus ir sudaro sinapses mazguose, išdėstytuose arti ar viduje organų.

Daugelis organų įnervuojami ir simpatiniais, ir parasimpatiniais nervais, turinčiais priešingą poveikį jiems.

VNS centrai yra nuolatinėje tonuso būsenoje, ko dėka vidaus organai nepertraukiamai gauna nuo jų skatinančius arba slopinančius nervinius impulsus. Todėl, jei dėl kokios nors priežasties organas netenka vienos  įnervavimo dedamosios, likusi dedamoji sukelia  funkcinius pakitimus.
 
Visa VNS veikla valdoma aukštesniuose centruose, išdėstytuose retikuliarinėje formacijoje, hipotaliame, taliame ir didžiųjų smegenų žievėje. Jie integruoja santykius tarp atskirų pačios VNS dalių, o taip pat tarpusavio ryšį tarp VNS, somatinės ir endokrininės sistemų. Didžioji dalis iš 48 branduolių ir centrų, esančių retikuliarinėje smegenų kamieno formacijoje, dalyvauja kraujo apytakos, kvėpavimo, virškinimo, ekskrecijos ir kitų funkcijų reguliavime.

Retikuliarinės formacijos funkcijų sutrikimų pasireiškimas įvairus ir gali sukelti širdies darbo  sutrikimus, kraujagyslių tonuso, kvėpavimo sutrikimus, virškinimo trakto funkcijos sutrikimus ir t.t.

Dirginant hipotaliamą kyla įvairūs vegetaciniai efektai, artimi gautiems stimuliuojant parasimpatinius ir simpatinius nervus. Tuo remiantis jame išskiriamos trys branduolių zonos. Priekinės dalies branduoliai reguliuoja parasimpatinės NS veiklą. Tarpinės dalies branduoliai – reguliuoja medžiagų ir energijos apykaitą, kraujo osmosinį slėgį, homeostazės rodiklius. Užpakalinės dalies branduoliai – reguliuoja simpatinės NS veiklą.

Didelę įtaką hipotaliamo funkcijoms turi aukščiau esantys centrinės nervų sistemos skyriai. Po jų pašalinimo vegetacinės funkcijos išlieka, tačiau prarandama jų efektyvumo ir subtilumo kontrolė.

Simpatinių nervų pradžia yra mazguose, išsidėsčiusiuose išilgai stuburo. Mazgų ląstelės gauna skaidulas iš neuronų, esančių stuburo smegenyse krūtinės ir juosmens dalyse. Simpatinė VNS dalis skatina procesus ir inervuoja neigiamu krūviu.

Parasimpatinės VNS dalies centrai yra stuburo smegenų kanale ir kryžkaulinėje nugaros smegenų dalyje. Nuo jų nervai eina į vidaus organus  ir sudaro mazguose (netoli organų arba jų viduje) sinapses. Parasimpatinė VNS subalansuoja simpatinę dalį inervuodama teigiamu krūviu.

Simpatinės VNS dalies veikla. Simpatinė NS sustiprina ir suaktyvina tuos procesus, kurie būtini organizmo apsaugai patekus jam į pavojingą situaciją:

• plečia širdies ir skersaruožių raumenų kraujagysles, bronchus akių vyzdžius;
• didina širdies plakimo jėgą ir greitį;
• padidina kraujospūdį;
• skatina prakaito išsiskyrimą;
• mažina šlapimo išskyrimą;
• išskiria adrenaliną nervų galūnėse;
• slopina peristaltiką;
• sustiprina jutimo organų jautrumą;
• padidina skersaruožių raumenų darbingumą;
• išskiria daugiau gliukozės į kraują
• plečia galvos smegenų ir raumenų kraujagysles.

Parasimpatinės VNS dalies veikla parasimpatinė NS aktyvina anabolinius procesus:

• aktyvina energijos ir maisto medžiagų kaupimąsi organizme;
• siaurina akių vyzdžius;
• mažina širdies plakimo jėgą ir greitį;
• slopina prakaito išsiskyrimą;
• didina šlapimo išskyrimą;
• išskiria acetilcholiną nervų galūnėse;
• skatina peristaltiką;
• žadina virškinimo sulčių sekreciją;
• sumažina skersaruožių raumenų tonusą;
• išplečia kraujagysles virškinimo ir ekskrecijos organuose;
• sutraukia galvos smegenų ir raumenų kraujagysles.

Centras, nuo kurio prasideda odos pigmentacijos sutrikimas, yra ta odos vieta, kurioje dėl vienokių ar kitokių priežasčių dingsta simpatinė inervacija (tik simpatiškai inervuoti yra antinksčiai, kasa, prakaito liaukos ir odos raumenys, kurie pašiaušia plaukus). Odos vietose, kur elektrinis potencialas pakeičia poliariškumą (tampa teigiamu) ir prasideda pigmentacijos problema. Odos pigmentas melaninas yra įkrautas teigiamu krūviu, o odos vietos, į kurias turi keliauti melaninas – neigiamai. Jei kurioje nors odos vietoje pasikeičia krūvio ženklas į pliusą – į tą vietą melaninas negalės pakliūti, nes pliusas pliusą atstumia. Dėl ko gali pakisti krūviai odoje? Jei globaliai visoje odoje, tai nuo bendro vegetatyvinės nervų sistemos disbalanso – dominuojant parasimpatiniam stresui (dėl šios priežasties žmonės į senatvę bąla ir sunkiai įdega saulėje). Jei lokaliai, tai dėl pažeidimų stubure – traumų pasekmėje neįnervuojamos simpatiškai atskiros odos dalys ir jose pasikeičia krūvio ženklas į priešingą. Sutvarkius reikalus stubure, odos pigmentacija atsistato pati, be jokių tepalų ar tablečių. Gali būti ir kitos priežastys dėl ko pasikeičia elektrinis krūvis atskirose odos vietose.

Gali būti variantas, kai krūvis dėl kokių nors priežasčių ne pakeis ženklą, tačiau sustiprės. Tuomet tose odos vietose pigmento bus daugiau ir susidarys ne balti, bet tamsūs „žemėlapiai“.

Šis elektrinis principas galioja ir kitiems organizme vykstantiems procesams. Pavyzdys gali būti osteoporozės reikalai. Dabar daugumos gydytojų įsitikinimu kaulų retėjimo viena iš priežasčių gali būti kalcio trūkumas organizme. Tačiau būna atvejų, kai kalcio kiekis kraujyje normalus, o dubens sąnariai „ištirpę“ ar nenormaliai susilpnėję kai kurie atskiri kaulai. Tradiciniai gydytojai į šią problemą žiūri globaliai – trūksta kalcio, fosforo ar baltymo kaulo matricai... Labai retam kuriam gydytojui ateis mintis, kad kaltininkas gali būti bloga lokali VNS inervacija. Bendras organizmo kaulų tankio tyrimas niekada neparodys tikrosios priežasties – kaulų tankis bus normalus. Tačiau organizme, kur bus bloga simpatinė inervacija, ten medžiagų apykaita nevyks taip, kaip numatyta fiziologijos ir bus lokalios problemos.

Dėl vegetatyvinės nervų sistemos veiklos skirtumų skirtingai veikia organizmus ir vaistai bei maisto papildai. Du žmonės su tomis pačiomis problemomis vartoja tuos pačius papildus, o vienam padeda, kitam – ne. Priežastis – skirtinga VNS veikla – vieno organizme parasimpatinis stresas, kito – simpatinis. Pirmas geria tonomis ir rezultato jokio, kai tuo tarpu antrajam reikia vartoti labai nedaug, kad reikalai gerėtų. Žinoma, jei nėra lokalios trauminės patologijos. Traumos atveju reikia pašalinti traumos pasekmes ir sugrįžus inervacijai problema išnyks.

Beje, pop žvaigždės Maiklo Džeksono problemos irgi buvo stubure. Sudarkytas nenormalių šokio judesių stuburas neteisingai inervavo VNS, ko pasekoje atskiros veido odos vietos ėmė neįsisavinti pigmento. Teko visai nusibalinti.

Baltmės (vitiligo) priežastimi gali būti ir lokalus hormono melatonino (melatoniną gamina kiekviena ląstelė, tik kankorėžinėje liaukoje, apendikse ir žarnyne gaminamas jo didesnis kiekis ir jis pakliūna į kraują) sutrikimas – jo imama gaminti perdaug. Tuomet melatoninas pakeičia melanino erdvinę struktūrą ir jis tampa bespalviu. Tokiu atveju melanino yra, tačiau jis nematomas ir nenudažo odos.

Žylantys plaukai irgi yra pigmentacijos sutrikimas, sąlygotas tų pačių priežasčių. Atstačius galvos inervaciją atsistato ir plaukų spalva. Plaukų žilimo procese pagrindinį vaidmenį vaidina ne kraujotakos sutrikimai plauko maišelyje, o nervinių impulsų sutrikimas – pakitęs elektrinis krūvis, kuris nebepritraukia melanino. Jei būtų problema mityboje, tuomet plaukas neaugtų. Pavyzdžiui, didelio streso metu yra pažeidžiami simpatinės VNS dalies atskiri nervai, kurie yra atsakingi už atitinkamų plaukų dalių inervavimą, ir tuomet plaukai tose vietose pražyla – individas jaunas, o sruoga balta. Ypač tai dažnai atsitinka, kai yra pavojus individo gyvybei, kai organizme ima tekėti per didelės srovės, kurios labai žaloja nervų sistemą.

Kaip taisyklė, senatvėje silpsta simpatinė VNS dalis ir žmogus ima žilti. Šis gesimo procesas vyksta visame organizme, tačiau plaukai yra akivaizdžiau matomi. Neretai senatvėje pražyla ne tik plaukai, bet pasikeičia ir akių rainelės spalva – jos tampa žydromis, blankesnėmis, bespalvėmis. Albinosai, beje, irgi dėl šios priežasties yra visada žydromis akimis. Šviesiaplaukių irgi dėl šios priežasties akys dažniausiai yra žydros.

Dabar turėtų būti aišku, kodėl teisingai atliekami jogos pratimai gydo. Jie paprasčiausiai atstato stuburo funkciją, o toliau jau pasileidžia visa grandinė. Ar ne keistai pasirodytų, jei jums gydytojas pasakytų, jog jus išbėrė dėl to, kad turėjote stuburo traumą, o gydymui pasiūlytų manualinę terapiją? Keistai? Tuomet ir jūs, kaip ir dauguma „gydytojų“, matote tik medžius, bet nematote miško.

Nugaros smegenų nerviniai ryšiai  su organais (C – kaklo dalis, T – krūtinės dalis, L – juosmens dalis, S – stuburgalio dalis):

1. Akys – C1,C2,C7,C8,T1
 2. Ausys – T1
 3. Sturburo arterija – C1,C2,C3,C4,C5,C6
 4. Pažandės liauka – C1
 5. Poliežuvinė liauka – С2
 6. Ryklė – С1
 7. Gerklė - С2
 8. Trachėja – C4,C5,C6,C7,C8,T4
 9. Bronchai -T1,T2,T3,
 10. Pleura – T1,T2,T3,T4,T5,T6
 11.  Pieno liaukos – T4,T5
 12.  Plaučiai – C3,C6,C7,C8,T1,T3,T4
 13.  Diafragma – C3,C4,C5,T3,T4,T5,T6,T10,T11,T12
 14.  Širdis –C3,C5,C6,C7,C8,T1,T2,T3,T4,
 15.  Vazomotoriniai nervai – C4,T1,T2,T9  
 16.  Skydliaukė – C4,C5
 17.  Stemplė – C4,C5,C6,C7
 18.  Tarpšonkauliniai nervai – T3,T4,T5,T6,T7,T8,T9,T10
 19.  Kepenys – T3,T5,T6,T7
 20.  Tulžies pūslė - T7,T8
 21.  Tulžies latakai – T8
 22.  Blužnis – T5,T6,T7,T8,T10
 23.  Skrandis – T5,T6,T7,T8  
 24.  Kasa – T7,T8,T9,T10,T11
 25.  Akloji žarna – T12,L1,L2
 26.  Pilvaplėvė – T7,T8,T10,T11,T12
 27.  Plonosios žarnos – T9,T11,T12,L1,L2
 28.  Storoji žarna – T11,T12,L2
 29.  Riestinė žarna – L4,L5
 30.  Tiesioji žarna – L4,L5,S1,S2,S3
 31.  Išangė – L4,S1,S2,S3,S4,S5
 32.  Antinksčiai – T8,T9
 33.  Inkstai – T10,T11,T12
 34.  Šlapimtakiai – T10,T11,T12
 35.  Šlapimo pūslė – L1,L3,L4,L5,S1,S2,S3,S4,S5
 36.  Prostata – L3,L4,L5
 37.  Varpa – L1,L2,L3
 38.  Kiaušinėliai – L1,L2,L3,L5  
 39.  Sėklos latakai -  L2,L3
 40.  Erekcija – S1,S2,S3,S4,S5
 41.  Ejakuliacija – S1,S2,S3,S4,S5
 42.  Gimda – L1,L2,L3,L4,L5
 43.  Gimdos kaklelis – S1,S2,S3,S4,S5
 44.  Kiaušintakiai – L1,L3
 45.  Kiaušidės – L1,L2,L3
 46.Makštis – S1,S2,S3,S4,S5.

1-as kaklo slankstelis; nuo jo priklauso: galvos, galvos odos ir veido kaulų, vidurinės ir vidinės ausies, hipotaliamo aprūpinimas krauju. Dėl šio slankstelio traumos pirmiausia kenčia hipotaliamas – sutrinka ir simpatinės/parasimpatinės sistemų veikla, kas pasireiškia galvos skausmu, nemiga, nervingumu, klausos pablogėjimu, atminties sutrikimu, galvos svaigimu, kraujo spaudimo padidėjimu, galvos plaukų kokybės pablogėjimu, sloga, veido bėrimu ir t.t.

2-as kaklo slankstelis; nuo jo priklauso: akių smilkinių kaulų, kaktos, liežuvio, klausos nervų aprūpinimas krauju. Slankstelio trauma sukelia akių ligas, kurtumą, ausų skausmą, žvairumą, nuomarį, alergiją ir t.t.

3-as kaklo slankstelis; nuo jo priklauso: skruostų, išorinės ausies, veido kaulų, dantų, trišakio nervo aprūpinimas krauju. Slankstelio trauma sukelia: trišakio nervo uždegimą, neuralgijas, spuogus, aknę.

4-as kaklo slankstelis; nuo jo priklauso: nosies, burnos, klausos kanalų aprūpinimas krauju. Slankstelio trauma sukelia: uždegiminius procesus viršutiniuose kvėpavimo takuose, adenoidus, balso praradimą, šienligę.

5-as kaklo slankstelis; nuo jo priklauso: pažandės liaukų, trachėjos, balso plyšio aprūpinimas krauju. Slankstelio trauma sukelia: užkimimą, anginą, laringitą, gerklės išopėjimus ir t.t.

6-as kaklo slankstelis; nuo jo priklauso: tonzilių, trachėjos, balso plyšio aprūpinimas krauju. Slankstelio trauma sukelia: tonzilitą, kokliušą, skausmą rankų viršutinėse dalyse, nugaros viršutinių raumenų spazmus ir sukietėjimus...

 7-as kaklo slankstelis; nuo jo priklauso: skydliaukės, pečių sąnarių, alkūnės  aprūpinimas krauju. Slankstelio trauma sukelia: bursitą, skydliaukės ligas...

Jau turėjote suprasti, kad ir vėl „visi keliai veda į Romą“ – medžiagų apykaitoje labai svarbus vaidmuo tenka vegetatyvinei nervų sistemai ir jos disbalansams. Teisingas VNS balanso ir amplitudės palaikymas fiziniais pratimais ir tinkama mityba sudaro pirmines sąlygas tolesnei teisingai medžiagų apykaitai.