Ką reikia žinoti apie išmatų tyrimą

Koprologinis išmatų tyrimas tyrimas leidžia nustatyti tam tikrus virškinimo sutrikimus, įtarti žarnyno infekcijas, aptikti kirmėlinius, grybelinės infekcijos sukeltus susirgimus ir pan.

Normalios išmatos yra suformuotos, vidutinės konsistencijos, rudos spalvos, be priemaišų (gleivių, kraujo).

Fizinių ir cheminių išmatų savybių pokyčiai:

1. Kiekio pokyčiai:

• sumažėjimas: dėl obstipacijos (užkietėję viduriai);
• padidėjimas:

1) sutrikus tulžies patekimui į žarnyną;

2) nepakankamai suvirškinamas maistas žarnyne (puvimas, uždegiminiai procesai);

3) kolitai (storosios žarnos uždegimai);

4) kasos nepakankamumas, lėtinis pankreatitas.

2. Spalvos pokyčiai ir galimos ligos:

• juodos, deguto spalvos (melena): kraujavimas iš virškinamojo trakto;
• tamsiai rudos: nepakankamas virškinimas skrandyje, kolitas su vidurių užkietėjimu, opinis kolitas, rūgimo dispepsija;
• rausvos: kolitas su išopėjimais, kraujavimas iš virškinamojo trakto apatinės dalies;
• geltonos: virškinimo nepakankamumas plonojoje žarnoje, motorikos sutrikimai;
• pilkos: kasos nepakankamumas;
• šviesios, baltos (acholiškos): mechaninė kliūtis tulžies latakuose (dėl tulžies latakų akmenigės, navikų).

3. Konsistencijos pokyčiai ir galimos ligos:

• lipnios, klijingos: kasos funkcijos nepakankamumas, sutrikęs tulžies išskyrimas;
• skystos: virškinimo nepakankamumas plonojoje žarnoje, kolitas.
• košės pavidalo: rūgimo dispepsijos, kolitas su viduriavimu;
• putotos: rūgimo dispepsija.

4. Sterkobilino (išmatų pigmento) kiekybiniai pokyčiai ir galimos ligos:

• sumažėjimas: parenchiminiai hepatitai, cholangitai;
• padidėjimas: hemolizinė anemija (eritrocitų skaičiaus sumažėjimas dėl jų irimo), kepenų cirozė;
• acholinės (baltos) išmatos, kai sterkobilino koncentracija sumažėja iki nulio: visiška tulžies latako obstrukcija, sunki ūmaus hepatito forma;

5. Kraujas – paslėptas kraujas atsiranda, jei:

• nežymiai kraujuojama iš virškinamojo trakto (burnos ertmės, stemplės, skrandžio, plonosios ir storosios žarnos);
• vartojami geriamieji geležies preparatai;
• vartojami geriamieji preparatai, turintys kai kurių metalų druskų;
• per 3 paras iki tyrimo buvo vartojamas maistas, kuriame gausu mėsos, žuvies produktų geležies, vario, jų druskų.

6. Kraujas (eritrocitai) – atsiranda, jei yra:

• kolitas su išopėjimais, hemorojus, polipai, tiesiosios žarnos įplėšos.

7. Gleivės – atsiranda, jei yra:

• kolitas su vidurių užkietėjimu, suintensyvėjusi storosios žarnos sekrecinė funkcija.

8. Helmintų (parazitinių kirmėlių) kiaušinėliai – atsiranda, jei yra helmintinė infekcija.

Įtariant susirgimą, kurį galėjo sukelti žarnyno patogenai daromas išmatų pasėlis. Tikėtis patogenų augimo pasėlyje galima tada, kai:

1) atliekant koprologinį tyrimą randama daug leukocitų;

2) yra kraujinga diarėja (viduriavimas su krauju);

3) yra karščiavimas;

4) yra tenezmai (skausmingas noras tuštintis);

5) žinoma, kad ligonis kontaktavo su patogenine medžiaga.