Ką valgyti, kad senatvėje nepablogėtų rega

Norint išsaugoti aštrią regą ir net išvengti glaukomos ar kataraktos, reikia tiesiog pakeisti mitybą.

Šiuolaikinės medicinos požiūriu, katarakta ir glaukoma yra tas pats, kas žili plaukai - nedviprasmis organizmo senėjimo požymis. Rega - tai viena iš žmogaus kūno funkcijų, kuri su amžiumi netenka pradinio „aštrumo“. Tai, kaip glaudžiai tokios ligos, pvz., katarakta, siejamos su senėjimu, rodo kad ir šiame kontekste vartojama terminija - Vakarų šalyse dažniausiai pasitaikanti kataraktos forma yra vadinamoji senatvinė katarakta, kuri formuojasi po 50-ies metų amžiaus.

Regos pablogėjimas su amžiumi laikomas neišvengiamu. Tai patvirtina ir statistika - katarakta serga beveik 2/3 asmenų, kurie vyresni nei 50-ies metų, o, peržengus 60-ies metų slenkstį, ši liga paliečia 90 proc. žmonių. Glaukoma išsivysto apie 2 proc. asmenų tarp 40-50 metų, o tarp 70-mečių - 8 proc. žmonių.

Dėja, tie, kurie serga katarakta, neretai sužino apie tai tik tada, kai liga jau smarkiai pažengusi. Dažniausiai toks požiūris aiškintinas medicinoje vyraujančiomis prielaidomis: laikoma, kad, išskyrus operaciją, nieko kito padaryti neįmanoma, todėl pacientui galima ramiai leisti „pribręsti“, t. y. sulaukti momento, kai pasidarys visai blogai. Vis dėlto naujausi tyrimai liudija, kad akių ligų kataraktos ir glaukomos galima išvengti, nes jų formavimąsi ir eigą stipriai sąlygoja mūsų mitybos įpročiai, vartojamų produktų maistinė vertė bei kontaktas su tam tikrais aplinkos toksinais. Iš tikrųjų aptikta šokiruojančių ryšio tarp kataraktos formavimosi ir statinų grupės medikamentų vartojimo įrodymų (tai dažniausiai skiriami vaistai asmenims, vyresniems nei 50 metų amžiaus).

Britų Kolumbijos universitete Vankuveryje, Kanadoje (The University of British Columbia in Vancouver, Canada), mokslininkų grupė patikrino dvi duomenų bazes, kuriose buvo apibendrinta informacija apie vyrus, vyresnius nei 40-ies metų. Pirmoje bazėje buvo daugiau nei 162 tūkst. akies skaidraus lęšiuko drumstėjimo (kataraktos) atvejų, kurie buvo lyginami su daugiau nei 650 tūkst. sveikų kontrolinės grupės dalyvių, o antroje bazėje - duomenys apie maždaug 45 tūkst. katarakta sergančių asmenų, kuriuos lygino su 450 tūkst. kontrolinės grupės dalyvių. Tyrėjai konstatavo, kad tarp asmenų, kurie daugiau nei 1 metus vartodavo kurį nors iš statinų grupės vaistų, kataraktos susiformavimo rizika padidėjo 27 proc., (1) o akies lęšiuko pažeidimai buvo pakankamai sunkūs operacijai atlikti.

Šios išvados atitinka duomenis, kurie gauti per anksčiau atliktus tyrimus, lyginant kataraktos formavimosi riziką tarp II tipo cukriniu diabetu sergančių asmenų ir žmonių, kurie vartoja statinų grupės medikamentus. Sergančiųjų diabetu susirgimo katarakta tikimybė buvo 82 proc., o tarp statinus vartojančiųjų grėsmė padidėjo dar 57 proc.

Per kitą tyrimą kanadiečių mokslininkai iš Voterlu universiteto Ontarije (The University ofWaterloo in Ontario) tyrė 6397 katarakta sergančius asmenis, kurie buvo įvairių akių klinikų pacientai.

452 tyrimo dalyviai sirgo ir cukriniu diabetu, 56 proc. iš jų taip pat gerdavo statinų grupės vaistus. (2) Mokslininkų nuomone, tais atvejais, kai buvo atmesti visi kiti galimi veiksniai, su amžiumi susijusios kataraktos rizika abiem šioms pacientų grupėms buvo panaši. Pateikti duomenys pagrindžia statinų grupės medikamentų priskyrimą prie svarbiausių žinomų kataraktos priežasčių.

Vaistų vartojimas taip pat siejamas ir su glaukoma. 2005-2008 metais JAV buvo vykdoma nacionalinė sveikatos ir mitybos patikros apžvalga (US National Health and Nutrition Examination Survey -NHANES), per kurią buvo nustatyta, jog moterims, kurios ilgiau nei 3 metus vartodavo kontraceptines tabletes, daugiau nei 2 kartus padidėjo tikimybė, kad joms išsivystys glaukoma. Tyrime dalyvavo daugiau nei 3400 moterų, kurių amžius 40 ar daugiau metų. (3)

Daugeliu atvejų glaukomos priežastis - maisto medžiagų trūkumas. Ypač vitamino A deficitas sukelia ragenos faktūros pokyčius.

Esama ir kitos problemos. Skirtingai nuo kitų kūno dalių, akis gydytojai dažnai suvokia kaip objektą, kuris gyvena savo, su likusiu kūnu nesusijusį, gyvenimą. Medicinoje matyti tendencija aiškinti akių ligas mechaninėmis priežastimis - dėl nepaaiškinamų priežasčių atšoka tinklainė, akies obuolys kaži kodėl keičia formą ir užsispyręs atsisako deramai funkcionuoti, lęšiukas drumsčiasi - taigi, tai nelaimingas aplinkybių sutapimas, o mes patys neturime nė menkiausios galimybės ką nors paveikti ar pakeisti. Todėl visai logiškai medicinoje vyraujančiais tapo chirurginiai ar cheminiai gydymo metodai, kuriais tokie „nepaklusnūs“ lęšiukai ar raumenys pastatomi atgal į vietą - rega koreguojama šalinant simptomus, o ne priežastis. Deja, dauguma atvejų problemos pagrindinė priežastis taip ir lieka nesuprasta ir, žinoma, jos niekas nesieja su asmens vartojamu maistu ar medikamentais.

Vis dėlto pasaulyje buvo bent vienas gydytojas, kuris išdrįso pasiginčyti su tokiu požiūriu. Amžinatilsis britų oftalmologas Stanley’is Evansas 1964 metais vyko į Afriką įgyvendinti plačią tyrimų programą. Iš pradžių jis planavo praleisti Afrikoje 5 metus, bet išbuvo ten 17 metų. Gydytojas atliko plataus masto tyrimus apie aklumą ir įvairių akių ligų priežastis, jų prevencijos ir korekcijos galimybes tinkamai maitinantis. Be to, S. Evansas apibendrino ir daugybę perpasakojimų (vadinamųjų anekdotinių atvejų) apie asmenis, kuriems Afrikoje bei Jungtinėje Karalystėje (ir dar daugelyje kitų šalių) pavyko sumažinti ar net visiškai išspręsti savo regos problemas tik tinkamai maitinantis, atliekant tam tikrus pratimus ir vartojant maisto papildus.

S. Evansas konstatavo, kad daugelis regos sutrikimų yra susiję su konkrečiomis maisto medžiagomis, kurių žmogui stinga. Ištyrinėjęs, kokios maisto medžiagos veikia konkrečias akies dalis, jis sukūrė mitybos terapiją. Ji padėjo tūkstančiams žmonių, sergančių įvairiomis akių ligomis, kurios anksčiau buvo laikomos nepagydomomis.

Kai S. Evansas XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje grįžo į Didžiąją Britaniją, jis paskelbė didžiąją savo tyrimų dalį populiariuose oftalmologijos žurnaluose, pvz., The Optician. Dešimtą dešimtmetį S. Evansas teigdavo, kad kiti šaltiniai tiesiog patvirtina jo atliktus tyrimus, ties kuriais jis darbavosi ir kuriuos skelbdavo 44 metus. S. Evansas su tam tikra ironija pranešė, kad kompanijos Roche Pharmaceuticals organizuotoje, labai plačiai išreklamuotoje, vitaminams E, C ir A skirtoje konferencijoje, kurioje, be kita ko, buvo apžvelgiamas ir šių vitaminų vaidmuo katarakta sergantiesiems gydyti, Roche vitaminų departamentas pompastiškai pristatė maisto papildą, kurį S. Evansas buvo sukūręs ir jau daug metų taikęs savo pacientams.

Tyrėjai konstatavo, kad tarp asmenų, kurie daugiau nei 1 metus vartodavo kurį nors iš statinų grupės vaistų, kataraktos susiformavimo rizika padidėjo 27 proc.

Daug kitų ortomolekulinės medicinos specialistų, pvz., Abramas Hofferis, Robertas G. Smithas, taip pat mūsų žurnalo ekspertas dr. Damienas Downingas, pasinaudodami S. Evanso patirtimi, sėkmingai stabdo su senėjimu susijusias akių ligas, tiesiog pasiūlydami žmonėms tinkamą mitybą ir vieną kitą maisto papildą. Visi šie specialistai tvirtina, kad senstant svarbiausia akių ligų priežastis tampa oksidacinis stresas. Jį gali sukelti aplinkos toksinai, pvz., rūkymo išskiriami šalutiniai produktai, pesticidai ir medikamentai, bet pagrindinė jo priežastis - nevisavertė mityba.

Reikia numalšinti uždegimą

Akis nuo oksidacinio streso daugiausia saugo antioksidantai, ypač vitaminai C ir E, taip pat glutationas. Itin efektyvus šiuo atžvilgiu yra vitaminas C, nes, patekęs į ląstelę, jis neleidžia laisviesiems radikalams žaloti DNR ląstelės branduolio, taip pat daugybės medžiagų apykaitos kelių audiniuose, kurie apima ląsteles.

Jei ląstelėje yra pakankamai vitamino E, jos membrana veikia kaip apsauginis sluoksnis, neleidžiantis vykti oksidavimosi procesams ir mažinantis pažeidimus, (4) faktiškai net neleidžia daryti žalos fotoreceptoriams. Iš esmės, jei ląstelės membranos riebalų sluoksnyje yra vitamino E, to pakanka, kad nevyktų jos riebalų rūgščių ir baltymų oksidavimasis, (5) be to, tai gali sumažinti ir akispūdį (padidėjęs akispūdis - pagrindinė glaukomos priežastis). Atrodo, kad šie stiprūs vitaminai veikia sinergiškai ir taip pat gali padėti numalšinti uždegimą tinklainės vidurinėje dalyje (geltonojoje dėmėje, arba makuloje), kuri su amžiumi degeneruojasi. (6) Šviesos sukeltiems oksidaciniams pažeidimams malšinti sunaudojama labai daug antioksidantų. Iš tikrųjų akyse vitamino C koncentracija yra 20 kartų didesnė nei kraujyje. (7) Tai reiškia, kad, norint tikrai pajusti efektą, ypač, jei jau pastebėjome akių ligų pirmus požymius, turime gauti tikrai dideles vitamino C ir kitų antioksidantų dozes.

Ortomolekulinės medicinos specialistas Robertas G. Smithas nurodo, jog šių vitaminų poveikis toks stiprus, kad net asmenys, neturintys vitamino C deficito, jau po 2 savaičių pajus, kad tinklainės, regos nervo ir akis krauju aprūpinančių kraujagyslių būklė pagerės, jei jie kasdien vartos po 600 mg vitamino C. (8)

Štai pagrindinės su senėjimu susijusios akių ligos ir patarimai, kaip, tinkamai maitinantis, sumažinti žalų akims.

Glaukoma

Kas tai? Glaukoma yra viena svarbiausių aklumo priežasčių. Ji formuojasi tada, kai sutrinka akies vidinio skysčio cirkuliacija (jis teka iš akies priekinės dalies link užpakalinės), vykstanti per specialią drenažo sistemą. Jei ši drenažo sistema dėl kokių nors priežasčių užsikemša, padidėja akispūdis ir pažeidžiamas regos nervas.

Tradiciškai glaukoma gydoma chirurgiškai ar medikamentais, kurių paskirtis -susiaurinti akies rainelę, slopinti skysčio sekreciją, palengvinti jo nutekėjimą ir (ar) sumažinti akispūdį. Kai kurie iš šių metodų yra tikrai veiksmingi, o kiti - nelabai. Manoma, kad operacija būtina tada, jei akispūdis labai aukštas ir medikamentais jo sumažinti nepavyksta.

Kas ją sukelia? S. Evanso patirtis parodė, kad daugeliu atvejų glaukomos priežastis buvo maisto medžiagų trūkumas. Ypač vitamino A deficitas sukelia ragenos minkštėjimą ir jos faktūros pokyčius (iš stiklakūnio perlamutrinės j blyškiai matinę). Atskirais atvejais vitamino A deficitas gali net sukelti visišką ragenos suirimą. Tačiau tai, kad negauname pakankamai karotenoidų, yra tik dalis problemos. Vitaminą A taip pat naikina gausus alkoholinių gėrimų vartojimas, ir kaip tik alkoholis gali sumažinti jungiamojo audinio laidumą, kai dėl vitamino A trūkumo ragenoje prasideda ankstyvi pokyčiai.

Kitos svarbiausios priežastys - medikamentai ir perdirbti maisto produktai, kuriuose gausu cukraus.

Katarakta

Kas tai? Po itin didelio oksidacinio pažeidimo akies lęšiukas ar jo kapsulė susidrumsčia, absorbuoja vandenį ir patinsta. Katarakta turi skirtingas sunkumo pakopas - nuo nedidelių regos sutrikimų iki visiško šviesos srauto užblokavimo. Mažai išsivysčiusiose šalyse katarakta - svarbiausia aklumo priežastis, tačiau ja taip pat serga apie 11 mln. amerikiečių ir trečdalis britų.

Didžiąją mūsų gyvenimo dalį akies lęšiuko audiniai pajėgūs aktyviai patys atsikurti, o lęšiuko baltymai lieka nepaliesti, tačiau su amžiumi dėl ultravioletinių spindulių ir jonizuojančios spinduliuotės absorbavimo sukelto oksidavimosi (tai tradiciškai laikomas akims kenksmingiausiu) lęšiuko audiniai netenka gebėjimo išlaikyti savo gerą būklę. (9) Kristalinis proteinas susidrumsčia, o absorbuotas vanduo sukelia patinimą.

Kas ją sukelia? Cukrinis diabetas, statinų grupės medikamentai, alkoholiniai gėrimai, rūkymas, toksinai, traumos, radiacija, įvairūs receptiniai ir nereceptiniai vaistai.

Kataraktos pradinėje stadijoje amžius gali būti reikšmingas veiksnys, tačiau tai jokiu būdu nėra pagrindinė šios ligos priežastis. S. Evansas dažnai pabrėždavo, kad esama daug žmonių, kurie, būdami 90-ies, net nenutuokia, kas yra katarakta. Be to, darbas Afrikoje jį įtikino, kad iš esmės katarakta - tai mitybos sutrikimai. Ir jis, ir kiti gydytojai apibendrino daug įrodymų, kurie liudija, kad, maitinantis tinkamai, katarakta greičiausiai iš viso nesusiformuos.

Kai katarakta pradeda formuotis, pamažu keičiasi lęšiuko baltymų molekulės ląstelėse. Jei šis transformacijos procesas yra pasibaigęs, tai yra negrįžtama, bet, jei iki to laiko suspėsite pakeisti savo mitybos įpročius ir papildomai vartosite tam tikrus maisto papildus, ląsteles, kurios dar yra besikeičiančios, galima išgelbėti, o jų skaidrumas gali atsinaujinti.

„Net jei katarakta jau prasidėjusi, imantis šių priemonių, jos raidą daugeliu atvejų galima sustabdyti“, - aiškino S. Evansas.

Taigi, net tada, jei katarakta sergate jau daug metų, taikydami tinkamos mitybos terapiją, galite pagerinti regos aštrumą. Katarakta neprogresuos, o jūs, ko gero, išvengsite operacijos arba bent galėsite ją kuriam laikui atidėti. Bet kuriuo atveju šis sprendimas yra geresnis už operaciją, nes, kai tik lęšiukas bus pašalintas, jums prireiks dirbtinio lęšio storų akinių, kontaktinių lęšių ar implantų pavidalu,
o kiekviena iš šių pagalbinių priemonių turi savų trūkumų. Stori lęšiai stipriai apriboja matymą, o kontaktiniai lęšiai gali būti ragenos opų, glaukomos ir dar kitų grėsmę regai keliančių komplikacijų priežastis. Net jei operacija atrodo sėkminga, esama su implantų naudojimu susijusių pavojų - gali susiformuoti glaukoma, taip pat įmanomi intraokuliniai uždegimai ir pažeidimai operacijos metu, kurie potencialiai gali sukelti tinklainės atšoką.

Produktai, galintys padėti išvengti senatvės sukeliamų akių ligų

Įrodyta, kad, įtraukus į valgiaraštį šiuos produktus ir maisto papildus, kataraktos ir glaukomos formavimąsi galima sulėtinti ar net jo išvengti.

Ortomolekulinės medicinos specialisto Roberto C. Smitho nuomone, visa karotenoidų grupė yra stebėtinai naudinga akių sveikatai, o liuteinas ir zeaksantinas, kurių esama žaliosiose lapinėse daržovėse, sudaro makulos filtro pagrindinę dalį, saugančią tinklainę nuo mėlynos šviesos patekimo į ją.

Vartokite produktus, kuriuose daug baltymų.

S. Evansas nustatė, kad viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl tarp afrikiečių formavosi katarakta ir kitos akių ligos, buvo ryškus baltymų trūkumas organizme. Įtraukite į maisto racioną bent 70-80 g baltymų per dieną ir valgykite daug žuvies. Rausvos spalvos jūrų gyvūnuose (pvz., krabuose, omaruose, krevetėse ir lašišose) gausu astaksantino - net mažas kiekis šio antioksidanto (vos 6 mg per dieną) pagerina regos aštrumą. (10)

Valgykite žalių daržovių ir mėlynų uogų.

Visi produktai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis ir turintys karotenoidų, yra naudingi akims. Šiuo atžvilgiu reikia ypač pabrėžti špinatus, kopūstus ir lapinius kopūstus, nes juose yra daug karotenoidų grupės „karaliumi“ vadinamo liuteino. (11) Antocianinai, kurių esama mėlynos ir purpurinės spalvos uogose (pvz., mėlynėse, raudonos ir purpurinės spalvos vynuogėse, gervuogėse), gali padėti pagerinti gebėjimą matyti tamsoje. (12)

Pamirškite pasenusius įspėjimus, kad kiaušiniai kenkia. Kiaušinių tryniuose, taip pat kaip kiviuose, vynuogėse ir kukurūzuose, gausu liuteino.

Meskite rūkyti. Tai, kad rūkymas kenkia plaučiams, yra savaime aišku, tačiau beveik tiek pat pavojingas jis ir akims. (11)

Teikite pirmenybę Viduržemio jūros virtuvei.

Gaminkite maistą tik iš šviežių produktų. Vartokite daug šviežių, ekologiškais metodais užaugintų vaisių ir daržovių, alyvuogių aliejaus, ankštinių augalų ir geros kokybės baltymų.

Mažinkite alkoholinių gėrimų vartojimą.

Jei išgersite 1 ar 2 vienetus alkoholinio gėrimo per dieną, galite sumažinti kataraktos susiformavimo riziką perpus, palyginti su tais, kurie išgeria gerokai daugiau. (13)

Atsisakykite medikamentų. Konstatuota, kad regos sutrikimus sukelia ne tik statinų grupės vaistai, steroidai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., aspirinas), bet ir antidepresantai, antikoaguliantai, antacidai, antibiotikai, kai kurie antipsichotiniai preparatai ir net antihistaminai.

Skirkite laiko pasijudinti. Įrodyta, kad fizinė veikla sumažina akispūdį, kataraktą ir trumparegystę. Pagerėjimą pajusite net tuomet, jei kasdien pasivaikščiosite vos 25 min.

Dėvėkite akinius nuo saulės. Jei akis reguliariai veikia ryškūs saulės spinduliai, kataraktos susiformavimo rizika staigiai padidėja. (14)

Ilsinkite akis, kai dirbate kompiuteriu.

Pripažinkime tai pagaliau: kompiuterių ir išmaniųjų telefonų skleidžiama mėlyna šviesa tikrai nėra palanki mūsų akims.

Akims reikalingi maisto papildai

Įrodyta, kad antioksidantai veikia sinergiškai, sumažindami ar užkirsdami kelią oksidaciniams pažeidimams. Vitaminas E sustiprina palankų vitaminų A ir C efektą, sumažinant akispūdį ir saugant fotoreceptorius nuo oksidacinių pažeidimų.

Vitaminas A (kaip beta karotenas) Siūloma paros dozė: 5000-25 000 tarptautinių vienetų (TV); patartina vartoti prižiūrint gydytojui.

Vitaminas C - įrodyta, kad didelėmis dozėmis sumažina akispūdį. Siūloma paros dozė: 1-10 g.

Vitaminas E Siūloma paros dozė: 400-500 TV.

Žuvų taukai (omega-3) Siūloma paros dozė: bent 1400 mg EPR ir 1000 mg DHR.

B grupės vitaminai (B1, B2, B6, B12) didelėmis dozėmis, tačiau glaukoma sergantieji jų dažnai turi vartoti mažesnėmis dozėmis. Siūloma paros dozė: B-100 kompleksinės kapsulės.

Folatas (L-metilfolatas, o ne folio rūgštis) Siūloma paros dozė: 1000 mg.

Alfa lipo rūgštis Siūloma paros dozė: 150 mg.

Chromas, nes glaukoma sergantiesiems dažnai stinga šios ir dar kitų mineralinių medžiagų. Siūloma paros dozė: 200 mg.

Cinkas. Siūloma paros dozė: 50 mg.

Magnis Siūloma paros dozė: 400 mg.

Mėlynių (Vaccinium myrtillus) augalinis ekstraktas, nes nustatyta, kad jis gali sumažinti glaukomą. Siūloma paros dozė: 200 mg.

Dviskiaučių ginkmedžių (Cinkgo biloba)
augalinė tinktūra, galinti glaukoma sergantiesiems pagerinti akių aprūpinimą krauju. (15) Siūloma paros dozė: 40 mg 3 kartus per dieną.

Akių lašai su N-acetilkarnozinu (NAC). Įrodyta, kad šis antioksidantas gali padėti pagerinti regą daugumai katarakta sergančiųjų.(16) Per tyrimą konstatuota, kad Can-C akių lašai (galima įsigyti internete) 90 proc. asmenų leido matyti geriau.

Autorius: Lynne McTaggart

Nuorodos:

1. Can J Cardiol, 2014; 30:1613-9
2. Optom Vis Sci, 2012; 89:1165-71
3. www.sdencedaily.com/relees/2013/n/13W8091418.htm
4. Free Radic Biol Med, 2007; 43:16-21; Mol Vis, 2009; 15:855-60
5. Ocul Surf, 2009; 7:176-85
6. Br J Nutr, 2004; 91:809-29
7. Eperjesi F., Beatty S.f leid. Nutrition and the Eye: A Pradical Approach. 1 leidimas. Butterworth-Heinemann, 2006
8. J Orthomol Med, 2010; 25:67-76
9. Craefe's Arch Clin Exp Ophthalmol, 1996; 234:2-11
10. Altern Med Rev, 2011; 16:355-64
11. Arch Ophthalmol, 2007; 125:1225-32
12. Photochem Photobiol, 2005; 81:529-36
13. Am J Ophthalmol, 2010; 150:434-40.e1
14. Invest Ophthalmol Vis Sci, 2003; 44:4210-4
15. Can J Ophthalmol, 2008; 43:351-5
16. Peptides, 2001; 22:979-94

Kitos galimos kataraktos priežastys

• Pilokarpino lašai, kurie naudojami nuo glaukomos.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), galintys padidinti kataraktos riziką 40 proc. (1)
• Per gausus deginimasis (jei organizme stinga tam tikrų maisto medžiagų).
• Lazerinė operacija, atlikta trumparegystei gydyti
• Kortizonas ir kiti nesteroidiniai preparatai.
• Sunkieji metalai - jei rūkote, kadmis patenka tiesiai į akių lęšiukus. (2) Švino poveikis taip pat siejamas su kataraktos formavimusi. (3)

Nuorodos:

1. Ophthalmology, 1998; 105:1751-8
2. Arch Ophthalmol, 1997; 115:1296-303
3. JAMA, 2004; 292:2750-4

Saugokitės ryškios šviesos!

Knygos „Akių ligų gydymas vitaminais" (The Vitamin Cure for Eye Diseases) autorius Robertas C. Smithas teigia, kad esminis oksidacinio streso kaltininkas yra per daug ryški šviesa, formuojanti akyse laisvuosius radikalus, t. y. molekules su neprijungtu elektronu, kurios ypač greitai reaguoja ir gali pažeisti ląstelės biochemiją. Kadangi akys nėra kūno viduje, bet kontaktuoja su aplinka, jos yra itin jautrios.

R. C. Smithas rašo: „Norite, tikėkite, norite - ne, bet kaskart, kai būname saulės šviesoje, beveik visas mūsų fotoreceptorių lazdelių fotopigmentas per kelias sekundes išbalinamas, o tam, kad vėl galėtume matyti tamsoje, jis pirmiausia turi atsikurti. Šį pigmentą atkuria vitaminas A (retinolis ar karotenas), kurio turėtume gauti iš maisto. Leidžiant ryškioje saulės šviesoje (ir nepakankamai gerai maitinantis) daug dešimčių metų, oksidaciniai pažeidimai kaupiasi ir gali sukelti ląstelių disfunkciją ar žūtį."

Metams bėgant oksidacinis stresas gali nuslopinti antioksidantų apsauginius gebėjimus ir tapti svarbiausia su senėjimu susijusia akių ligų priežastimi. (1) Kaip nurodo R. C. Smithas, kai kurie maisto produktai yra šaunūs „gaisrininkai", kurie, vartojami reguliariai, yra pajėgūs užgesinti šiuos oksidacinius „gaisrus" ir padeda išsaugoti gerą regą iki žilos senatvės. Nuoroda: 1 Smith R. C. Nutrition and Eye Diseases. Iš: Sauol A. W., leid. The Orthomolecular Treatment of Chronic Disease (leidykla Basic Health, 2014).