Sunku net įsivaizduoti, apie ką kai kada rašomos knygos. Pavyzdžiui, išleistas vadovėlis, padedantis identifikuoti paukščius pagal jų išmatas, instrukcija, kaip ieškoti senų parduotuvės vežimėlių, ir knyga apie tai, kaip atsikratyti streso žiūrinėjant gyvūnėlių nuotraukas… Neseniai buvo paskelbtas keisčiausių kada nors išleistų knygų reitingas.
Pirmoji vieta atiteko knygai „Koks paukštis tai padarė?“. Vadovaujantis ja galima nustatyti, kokios rūšies plunksnuotis apdergė jūsų automobilio priekinį stiklą – užtenka ištyrinėti paliktos žymės charakteristikas. Dar knygoje pasakojama, kur ieškoti paukščių lizdų ir kuo lesinti plunksnuočius.
Antrojoje vietoje – „Rankdarbiai iš kačių vilnos“. Kaip žinoma, naminės katės šeriasi, tai kam vilnos kuokštai turi nueiti niekais? Juos galima surinkti ir pagal knygą savo rankomis pagaminti įvairių dirbinių. Pasirodo, iš kačių vilnos išeina puikūs krepšeliai, ant pirštų užmaunamos lėlės, aplankalai knygoms ir rėmeliai nuotraukoms.
Trečioji vieta skirta knygai „Neversk manęs grįžti, mamyte“. Ji buvo išleista 1990 metais, kai žiniasklaidoje pasirodė daug informacijos apie ritualinį smurtą satanistų sektose. Leidinio tikslas buvo parengti vaikus galimam pokalbiui šia tema su tėvais. Knygoje gausu kraupių satanistų ritualų aprašymų.
Ketvirtąją vietą tarp keisčiausių knygų užima senų parduotuvių vežimėlių paieškos vadovas. Joje pasakojama apie vežimėlius, kuriuos pirkėjai išsiveža iš parduotuvių ir pamiršta įvairiausiose vietose. Knyga iliustruota vežimėlių nuotraukomis, padarytomis ten, kur tie vežimėliai buvo palikti (pavyzdžiui, Niagaros upės tarpeklyje). Knygos autorių manymu, skaitytojas galės ten nuvykti ir pats surasti vežimėlį. Be to, parduotuvių vežimėliai klasifikuojami, kad būtų lengviau jų ieškoti.
Penktojoje vietoje – Bario Dauningo (Barry Downing) knyga „Biblija ir skraidančios lėkštės“. Joje teigiama, kad daugelis Biblijoje aprašytų stebuklų buvo ateivių rankų darbas, o ne Dievo.
Šeštąją vietą užėmė knyga, kurioje įrodinėjama, kad Žaliųjų partiją įkūrė naciai. Pastaruosius itin domino ekologijos problemos, įrodinėja autoriai. Tiesa, tai jiems netrukdė planingai naikinti milijonus žmonių.
Septintoji vieta skirta Luidžio Serafinio (Luigi Serafini) „Codex Seraphinianus“. Pirmasis knygos leidimas pasirodė 1981 metais. Knygoje pasakojama apie visuomenę, gyvenančią tam tikroje alternatyvioje tikrovėje. Išsamiai pasakojama apie tos visuomenės struktūrą, jos mokslą, meną ir architektūrą, paralelinio pasaulio florą ir fauną. Visas įdomumas yra tas, kad knyga parašyta nesuprantama kalba ir net iliustruota paslaptingo pasaulio gyvenimo scenomis. Keletą dešimtmečių daugybė specialistų mėgino iššifruoti tekstus, bet tai pavyko tik iš dalies.
Aštuntojoje vietoje – vaikiška knygutė apie arklius. Joje pasakojama, kaip kaukazietiški arkliai savo gentainius afroamerikiečius, pagrindinius pasakojimo herojus, pripratino prie įvairiausių kvailysčių.
Devintojoje vietoje atsidūrė knyga „Senelė mirė: pirmyn su mažu gyvūnėliu“. Apie ką gi gali būti rašoma knygoje tokiu pavadinimu? Ją rekomenduojama skaityti tiems, kas niekaip negali suvaldyti neigiamų emocijų, susijusių su kieno nors mirtimi, liga arba, tarkime, išsiskyrimu su mylimu žmogumi. Norintiems įveikti stresą siūloma pasigėrėti simpatiškų ir juokingų šuniukų, kačiukų, triušiukų ir ančiukų nuotraukomis – jos padės užmiršti skausmą, mano autoriai.
Dešimtoji vieta atiteko knygai „Kaip tapti geriausiu virtinių lipdytoju“. Ji skiriama tiems, kas staiga nusprendė imtis virtinių verslo. Knygoje viskas solidu – yra net lentelių ir diagramų, iliustruojančių virtinių lipdymo procesą.
Ko gera, prie keisčiausių pasaulio knygų galima priskirti ir „Codex Gigas“ – XIII a. pradžios rankraštį, saugomą Stokholmo karališkojoje bibliotekoje. Šis foliantas daugiau žinomas „Velnio biblijos“ pavadinimu. Pagal padavimą jos autorius buvo vienuolis benediktinas – perrašinėtojas, knygą sukūręs per naktį ne be šėtono pagalbos. Jos puslapiuose gausybė velnių ir kitokių piktosios dvasios atstovų atvaizdų. Bet „Codex Gigas“ išgarsėjo kaip sunkiausia knyga pasaulyje. Jai pagaminti buvo sunaudota 160 asilų odos. 624 pergamento puslapiai įrišti į medinį 92 x 50 cm viršelį, aptrauktą oda ir puoštą metalu. Rankraštis sveria 75 kg. Tiesa, vargu ar kam nors ateis į galvą knygą skaityti, ji yra demonstruojama lankytojams kaip muziejaus eksponatas.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“
