Keksburgo paslaptis

1965 m. gruodžio 9 d. įvyko mįslingas incidentas JAV ir Kanados oro erdvėje, kuriame dalyvavo NSO ar kitas paslaptingas kosminis objektas. Nors jau praėjo beveik pusė amžiaus, triukšmas, kurį sukėlė šis įvykis, vis netyla, iš naujo įsiplieksdamas kiekviena tinkama proga.

Sunkios dienos vakaras

Šis įvykis iš tiesų uždengtas paslapties skraiste, jis paskelbtas griežčiausia karine paslaptimi, nors kosminio objekto kritimą matė tūkstančiai šešių JAV valstijų ir Kanados Ontarijo valstijos gyventojų.

Pagal spaudoje pasirodžiusius oficialius pranešimus, tai buvo tik iš dangaus nukritęs meteoritas, praskriejęs virš JAV Detroito ir Kanados Vindzoro miestų, apibarstęs juos degančiomis nuolaužomis, kurios netgi padegė žolę miškuose.

Vėliau šį fenomeną bandė paaiškinti mokslininkai ir ufologai mėgėjai. Tarp hipotezių – nežinomos gamybos slapto lėktuvo kritimas (greičiausiai, tai buvo rusų lėktuvas) po to, kai jis nukrypo nuo savo trajektorijos, kovinės raketos kritimas ar sovietų dirbtinio Žemės palydovo nuolaužų kritimas.

Kažkokio stambaus objekto ir jo nuolaužų kritimą matė beveik visi nedidelio Keksburgo miestelio, esančio už 30-ies mylių nuo Pitsburgo (Pensilvanijos valstija), gyventojai. Dešimtmetis berniukas iš Keksburgo pasakojo, kad matė, kaip kažkoks objektas nusileido miške. Jo mama matė, kad iš to taško miške į dangų pakilo mėlyni dūmai. Ji apie incidentą pranešė valdžios atstovams ir vietinio radijo korespondentams.

Kiti liudininkai pasakojo apie stiprią vibraciją ir duslų smūgį, kai objektas nukrito į mišką. Keletas gaisrininkų iš Keksburgo atvyko į kritimo (ar nusileidimo) vietą, kurie nežinomą objektą apibūdino taip: „Neaišku, kaip apibūdinti šį objektą, tačiau jis buvo didžiulės gilės, dydžiu primenančios vidutinio dydžio automobilį, formos. Objektas buvo apjuostas metaliniu ratlankiu su ženklais, panašiais į egiptiečių hieroglifus“.

Po gaisrininkų į kritimo vietą atvyko didelis karių su JAV armijos uniformomis būrys, laukymė buvo greitai apsupta, buvo uždrausta patekti į šalia esančią teritoriją. Visi civiliai gyventojai buvo skubiai išvaryti. Paslaptingoji „gilė“ buvo pakrauta į karinį sunkvežimį ir su specialia palyda išvežta nežinoma kryptimi.

Kariškiai dėjosi, kad nieko rimto neįvyko, tačiau jau kitos dienos ryte vietinis laikraštis išėjo su rėksminga antrašte: „Prie Keksburgo nukrito NSO, kariai iššukavo visą mišką“. Straipsnyje buvo rašoma, kad šerifas ir policija laukia atvykstant specialaus padalinio ir mokslininkų iš Pentagono. Tačiau jau kitą dieną laikraščiuose buvo paskelbta: „Nieko įdomaus nenutiko. Klaidingas aliarmas“.

Tačiau oficialiems atstovams teko teisintis, jie bandė paaiškinti tai, kas nutiko. Pirminė hipotezė teigė, kad tai buvo didžiulis meteoritas, dar aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose pradėjęs degti mėlyna liepsna ir nukritęs į mišką šalia Keksburgo. Vėliau atsirado dar daugiau hipotezių. Viena teigė, kad nukrito NSO su ateiviais, kita – nukrito kosminis aparatas „Kosmos 96″, kuris subyrėjo kosmose ir kurio nuolaužos nukrito į JAV teritoriją.

Aš žinau paslaptį!

Patį nuodugniausią incidento su NSO prie Keksburgo tyrimą atliko Džonas Merfis, amerikiečių radijo stoties programų direktorius. Jis tą vakarą dirbo redakcijoje, kai paskambino mama, kurios sūnus matė NSO kritimą.

Džonas Merfis į incidento vietą nuvyko labai greitai – netgi greičiau nei policija. Žurnalistas spėjo pabendrauti su berniuku, jo mama ir kitais įvykio liudininkais. Visus šiuos pokalbius Merfis įrašė į magnetofono juostelę.

Tuo metu radijo stotyje netilo skambučiai. Tarp skambinusiųjų buvo karo lakūnai ir valdžios struktūrų darbuotojai. Buvo skambinama iš įvairių JAV regionų. Kitos radijo stotys, informacinės agentūros, vyriausybinės ir karinės tarnybos klausė tikslių NSO kritimo vietos koordinačių. Merfis paruošė specialią programą, tačiau į eterį ji buvo išleista labai apkarpyta.

Žurnalistas visada su savimi nešiojosi fotoaparatą, magnetofoną ir bloknotą užrašams. Jis vėliau savo žmonai Boni papasakojo, kad, būdamas avarijos vietoje, rado laiko prasibrauti į laukymę, kurioje gulėjo nukritęs objektas. Ten jis pamatė neįprastą metalinį aparatą, kurį nufotografavo.

Taip Merfis iš reporterio tapo pagrindiniu įvykio liudininku. Iš pradžių jis davė interviu JAV ir užsienio šalių spaudos leidiniams, tačiau po savaitės žurnalistas netikėtai nutilo, netgi su savo žmona atsisakė svarstyti NSO kritimo temą. Kartą pokalbio metu jis prasitarė, kad jį verčia tylėti žmonės iš Pentagono.

1969 m. vasario 1 d. Merfio gyvybė netikėtai nutrūko – jis pateko po nežinomo automobilio ratais, kai ėjo per pėsčiųjų perėją. Taip žurnalistas su savimi į kapą nusinešė paslaptingo nutikimo Pensilvanijoje paslaptį. Automobilis, po kurio ratais žuvo žurnalistas, taip ir nebuvo surastas. Keista byla buvo užgniaužta ir užmiršta.

Vakar ir šiandien

Ir tik 2002-ųjų metų rudenį vienas iš Baltųjų rūmų aparato vadovų Džonas Podesta kreipėsi į JAV vyriausybę, reikalaudamas išslaptinti bent kai kuriuos dokumentus, susijusius su incidentais JAV teritorijoje, tarp jų – ir Keksburgo incidento. Buvo paskelbta apie „Koalicijos už informacijos laisvę“ sukūrimą, kurios užduotis yra gauti priėjimą prie slaptų vyriausybinių dokumentų, susijusių su kosmoso ir NSO problemomis. Beje, rėmėjų naujiems tyrimams Keksburge vykdyti buvo daugybė, kaip ir norinčiųjų asmeniškai dalyvauti tyrimuose.

Ufologai mėgėjai ir entuziastai teigia, kad nuo 1940-ųjų iki 1960-ųjų metų JAV administracija žymiai atsakingiau žiūrėjo į šią problemą. Tačiau nuo 8-o dešimtmečio pradžios Pentagonas ir Baltieji rūmai nutraukė finansavimą kažkada buvusiam slaptam projektui „Mėlynoji knyga“, paskelbę, kad NSO nesudaro jokio pavojaus JAV nacionaliniam saugumui. Tai visuomenėje kelia pagrįstą susidomėjimą, nes Pentagonas iki šiol atsisako pateikti reikalaujamą informaciją, susijusią su NSO.

2003-2005-ais metais amerikiečių ufologai pabandė atnaujinti tyrimus Keksburge ir šalia jo. Mokslininkai mieste aptiko padidėjusią radiaciją ir kitas anomalijas, tačiau daugiau jokių įkalčių nerado. Tuo nereikia stebėtis, nes nuo šio įvykio praėjo pakankamai laiko visiems pėdsakams paslėpti.

O miesto gyventojai nusprendė įamžinti šį įvykį. Šiame jaukiame miestelyje kiekvienais metais rengiamas NSO festivalis, kuriame dalyvauja žinomi ufologai, astronautai ir įvairių anomalijų tyrinėtojai.

Keksburgo meras pasakoja: „Mes tai darome dėl to, kad galų gale atskleistumėme paslaptingo objekto, kuris 1965-ais metais nukrito šalia esančiame miške, paslaptį. Šis įvykis pakeitė mūsų pasaulėžiūrą, dabar mes į dangų žiūrime su didelėmis viltimis“.