Kokius vaistinius augalus rinkti liepos mėnesį?

Liepos mėnesį daugelis vaistiniu augalų būna visiškai subrendę. Tai reiškia, jog šiuo metu juose yra daugiausiai gydomųjų medžiagų.

Kartieji pelynai (Artemisia absinthium)

Kartieji pelynai - piktžolės, todėl jie auga įvairiose vietose.

Kas vertingiausia šiuose augaluose?

Karčiuosiuose pelynuose yra vertingiausia ne ilgesnė nei 25 cm ilgio viršutinė stiebo dalis su žiedais.

Kaip tinkamai ruošti?

Karčiųjų pelynų stiebus nukirpkite kartu su žiedais ir lapais. Surinktus karčiuosius pelynus bene geriausiai džiovinti orkaitėje.

Vartojimas

Kartieji pelynai padeda gydyti skrandžio ir žarnyno ligas, kai skrandžio sulčių rūgštingumas yra sumažėjęs. Tačiau, jei uždegiminės skrandžio ir žarnyno ligos yra paūmėjusios, karčiaisiais pelynais gydytis negalima.

Kartieji pelynai tonizuoja centrinę nervų sistemą, gerina apetitą ir virškinamojo trakto darbą, skatina seilių, skrandžio ir tulžies sulčių išsiskyrimą. Įvairias ligas gydyti patariama karčiųjų pelynų antpilais ir nuovirais. Ruošdami nuovirą, 3 arbatinius šaukštelius džiovintų, susmulkintų karčiųjų pelynų užpilkite 1 stikline karšto vandens, virinkite 10 minučių, nukoškite, vaistinius augalus nuspauskite. Taip paruošto nuoviro patariama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

Ruošdami antpilą džiovintus, susmulkintus karčiuosius pelynus santykiu 1:5 užpilkite medicininiu spiritu, tamsioje vietoje leiskite nusistovėti 7-10 dienų, nukoškite. Šio antpilo pusė valandos prieš valgį patariama vartoti po 15-20 lašų 3 kartus per dieną.

Šalutinis žalingasis poveikis

Karčiųjų pelynų negalima vartoti nėščioms moterims ir sergantiems skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige.

Plačialapiai gysločiai (Plantago major)

Ypač gausiai plačialapiai gysločiai auga pievose ir dykvietėse.

Kas vertingiausia?

Vertingiausi yra plačialapio gysločio lapai.

Kaip teisingai paruošti?

Atsargiai nukirpkite plačialapio gysločio lapus, išdžiovinkite saulėtoje vietoje, sutrinkite, laikykite tamsioje vietoje.

Panaudojimas

• Plačialapiai gysločiai mažina aukštą kraujospūdį ir žalingojo cholesterolio lygį kraujyje.

• Plačialapiai gysločiai padeda gydyti uždegimines ligas ir skatina atsikosėjimą.

• Sergantiems gastritu bei skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige jie reguliuoja tiek sumažėjusį, tiek ir padidėjusį skrandžio sulčių išsiskyrimą bei malšina skausmus. Gydyti šias ligas padeda plačialapio gysločio antpilas. Ruošdami antpilą, 1 valgomąjį šaukštą džiovintų, susmulkintų plačialapio gysločio lapų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti pusę valandos, nukoškite. Šio uždegimines ligas padedančio gydyti, skausmus malšinančio ir atsikosėjimą skatinančio antpilo vartokite po 1/2 stiklinės 2 kartus per dieną.

• Išoriškai plačialapio gysločio lapai padeda stabdyti kraujavimą, gydyti žaizdas, opas ir votis. Perplautus plačialapio gysločio lapus sumalkite mėsmale, tyrę lygiomis dalimis sumaišykite su medumi, pakaitinkite, panaudokite išoriniam gydymui.

Šalutinis žalingasis poveikis

Teigiama, jog plačialapiai gysločiai šalutinio žalingojo poveikio neturi.

Dirviniai asiūkliai (Eguisetum arvense)

Dirviniai asiūkliai auga smėlio dirvožemyje, užliejamose pievose ir miškuose, krūmynuose ir laukuose.

Kas naudingiausia?

Gydymui tinka visa antžeminė dirvinio asiūklio dalis.

Kaip teisingai paruošti?

Reikia nukirpti 10 cm ilgio antžeminę dirvinio asiūklio dalį virš dirvos paviršiaus. Dirvinius asiūklius reikia kirpti tik nusistovėjus sausiems orams, nes nukirpta lietingu oru žaliava greitai pajuoduoja. Ant popieriaus lapų subertus dirvinius asiūklius reikia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje.

Vartojimas

Dirvinio asiūklio antpilas veiksmingai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl juo patariama gydyti šlapimo pūslės ir šlapimtakių ligas: cistitą, uretritą, šlapimo pūslės akmenligę.

• Sergantiems plaučių tuberkulioze dirviniai asiūkliai stabdo atsikosėjimą krauju. Ruošdami antpilą, 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų dirvinių asiūklių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, nukoškite. Taip paruoštą antpilą per dieną patariama išgerti per 3 kartus.

• Dirvinio asiūklio antpilas naudingas riebiai ir gausiai spuogais išbertai odai. Ruošdami spuogus naikinančią kosmetinę kaukę, dirvinius asiūklius nuplikykite nedideliu kiekiu verdančio vandens. Ant veido užtepkite šiltą trintų dirvinių asiūklių tyrelę, kurią palaikykite 15 minučių. Taip spuogus naikinkite kas antrą dieną.

Šalutinis žalingasis poveikis

Dirvinio asiūklio preparatų negalima vartoti sergantiems inkstų ligomis.

Vaistinės ramunėlės (Matricaria chamomilla)

Vaistinės ramunėlės auga daržuose, pievose.

Kas vertingiausia?

Vertingiausi yra vaistinių ramunėlių žiedai.

Kaip tinkamai paruošti?

Vaistinių ramunėlių žiedynus nupjaukite peiliu, išdžiovinkite ir laikykite sausoje vietoje.

Vartojimas

• Vaistinių ramunėlių žiedais patariama gydyti ūmias skrandžio ligas (gastritą bei skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę) bei tulžies pūslės ligas. Gydydami šias ligas paruoškite vaistinių ramunėlių arbatą: 1 arbatinį šaukštelį vaistinių ramunėlių žiedų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti pusę valandos, nukoškite.

• Gydyti burnos gleivinės žaizdas ir uždegimines ligas padeda vaistinių ramunėlių antpilas. 1 valgomąjį šaukštą žiedų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, nukoškite. Šio antpilo 2 valandos prieš valgį patariama vartoti 3 kartus per dieną po 1/2 stiklinės.
• Jei Jus kankina lėtinė sloga bei haimoritas (sinusitas), nosiaryklę skalaukite šiltu vaistinių ramunėlių antpilu, jį įtraukdami per nosį.

• Sergantiems hemorojumi patariama pasėdėti pusę valandos šilto vandens vonelėse su vaistinių ramunėlių antpilu.

Šalutinis žalingasis poveikis

Šalutinio žalingojo poveikio vaistinės ramunėlės neturi.

Skėtinės širdažolės (Centaurium umbellatum)

Skėtinės širdažolės auga dykvietėse ir šlaituose.

Kas naudingiausia?

Naudingiausia viršutinė (15-20 cm ilgio) skėtinių širdažolių dalis kartu su žiedais.

Kaip tinkamai paruošti?

Nupjautą viršutinę skėtinės širdažolės dalį išdžiovinkite pavėsyje, laikykite sausoje ir tamsioje vietoje.

Vartojimas

Skėtinės širdažolės ramina pernelyg sudirgusią centrinę nervų sistemą, padeda gydyti širdies ir kraujotakos sistemos neurozę, hipertenziją, išeminę širdies ligą, miokarditą, tireotoksikozę, nemigą, vegetokraujagys-linę distoniją, neurasteniją ir neurozę.

Skėtinės širdažolės naudingos klimakterinio amžiaus moterims, be-siskundžiantiems dažnu pilvo pūtimu ir spazminiais skausmais.

Universali gydymo priemonė - skėtinės širdažolės antpilas. Ruošdami antpilą, 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų skėtinių širdažolių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 40 minučių, nukoškite. Taip paruoštą atpilą per dieną išgerkite per 2 kartus.

Šalutinis žalingasis poveikis

Šalutinio žalingojo poveikio skėtinės širdažolės neturi.

KOKIUS DAR VAISTINIUS AUGALUS PATARIAMA RINKTI LIEPOS MĖNESĮ

• Vaivorų uogas; • karčiųjų rūgščių žolę; • geltonžiedžio barkūno žolę; • raudonėlių žolę; • vaistinės šventagaršvės šaknis; • paprastosios jonažolės žolę; • miško žemuogių lapus ir uogas; • islandiškąsias kerpenas; • vaistinių medetkų žiedynus; • putinų žievę ir uogas; • vaistinių sravanosių žiedus; • liepos žiedus; • didžiosios varnalėšos šaknis; • svogūnų galvutes; • aviečių uogas ir lapus; • paprastosios kraujažolės žiedus; • balteglių pumpurus ir spyglius; • skėtinės širdažolės žolę; • paprastųjų sukatžolių žolę; • juodųjų serbentų uogas; • pušų spyglius ir pumpurus; • čiobrelių žolę; • kmynų sėklas; • meškauogių lapus; • trispalvių našlaičių žolę; • krienų šaknis.

Ką turi žinoti vaistinių augalų rinkėjai?

1. Vaistinių augalų nerinkite šalia judrių kelių, pramonės įmonių bei didmiesčiuose. Beje, vaistinių augalų nepatariama rinkti ir didmiesčių parkuose, nes ir ten ekologija nėra ypač gera. Atminkite, kad vaistiniai augalai žalingąsias ir net nuodingąsias medžiagas gali kaupti iš žemės, oro ir vandens. Geriausiai vaistinius augalus rinkti kiek galima toliau nuo kelių ir gyvenviečių, nes tik tokiose vietose surinkti augalai bus naudingi.

2. Prieš rinkdami vienus ar kitus vaistinius augalus turite pasidomėti, kokiu metu reikia rinkti atitinkamas jų dalis. Neretai kai kuriuos vaistinius augalus renkame, tarkim, gegužės mėnesį, nors jie visiškai subręsta ir juose daugiausiai gydomųjų ir naudingųjų savybių susikaupia liepos ar rugpjūčio mėnesiais.

3. Antžemines vaistinių augalų dalis reikia rinkti nusistovėjus sausiems ir saulėtiems orams, o vaistinių augalų šaknis galima kasti bet kokiu oru.

4. Vaistinius augalus geriausiai rinkti ryte, nuo 8 iki 9 valandos, ir pavakare, nuo 16 iki 17 valandos.

5. Nekenkite augalams. Jei atėjote skinti vaistinių augalų lapelių, tai juos ir skinkite, o neaplaužykite stiebų.