Antgamtiniai reiškiniai metropolitene

Metropolitenas neatsitiktinai vadinamas požeminiu miestu, nes jo tunelių, stočių, perėjimų, kelių tinklas sudaro šimtus kilometrų. Kiekvieną dieną metropoliteno paslaugomis naudojasi milijonai žmonių, skubančių savo reikalais. Tačiau metropoliteno išradimas ne tik palengvino miesto gyventojų gyvenimą, bet ir atvėrė duris į paslapčių, mįslių ir neįprastų reiškinių, kurių žmonės iki šiol negali logiškai paaiškinti, pasaulį.

Pirmoji metropoliteno linija buvo atidaryta 1863-iais metais Londone, ir praktiškai beveik iš karto ėmė sklisti žmonių pasakojimai apie paslaptingus reiškinius, vykstančius požeminio transporto sistemoje. Vieni tvirtino, kad „Banko“ stoties rajone matė moters su senamadiška juoda suknele vaiduoklį. Kiti „Faringdono“ stotyje girdėjo vaiko verksmą, sklindantį iš niekur. Dar kiti pasakojo, kad matė siaubą keliančią vaiduoklio galvą, kyšančią tiesiog iš sienos.

Mistiniai reiškiniai vyksta ne tik Londono metropolitene. Maskvos metropoliteno keleiviai pasakoja, kad ne kartą „Izmailovo parko“ stoties rajone matė Pilietinio karo laikų kareivius. Be to, šioje atkarpoje ne vienam sustoja mechaniniai laikrodžiai, o elektroniniai prietaisai išsikrauna. Taip pat keisti dalykai dedasi ir „Sokolo“ metropoliteno stotyje. Darbuotojai pasakoja, kad anksti ryte, kol dar metro nėra užpildytas į darbą skubančių žmonių, tunelyje galima pamatyti žmonių baltais rūbais vaiduoklius, lėtai einančius šalia bėgių.

Taip pat savų paslapčių turi ir Kijevo metropolitenas. Kadangi jis buvo statomas Šaltojo karo metais, jis buvo rengiamas kaip slėptuvė nuo bombardavimų, pritaikyta ilgalaikiam žmonių buvimui po žeme. Tačiau ne vienas keleivis tvirtina, kad įdomus ne vien tik šis faktas, o ir tai, kad Kijevo metropolitene gana neretai galima pamatyti žmonių, apsirengusių viduramžių rūbais, vaiduoklius.

Žinoma, visus šiuos keistus reiškinius galima nurašyti lakiai žmonių vaizduotei ar paprasčiausiai miesto legendoms, jeigu ne greitas technologijų vystymasis, kurio dėka maždaug prieš tris dešimtmečius metropolitene buvo sumontuotos pirmosios stebėjimo kameros. Šie bejausmiais liudininkai viso to, kas vyksta stotyse ir tuneliuose, užfiksavo ne vieną šiurpą keliantį vaizdą.

Internete galima rasti ne vieną vaizdo įrašą su traukiniais-vaiduokliais, be jokio garso atvykstančiais į stotį, su nežinomos kilmės šešėliais, vaikščiojančiais tunelyje, su pusiau perregimais siluetais
didelėje žmonių minioje.

Šiuos vaizdo įrašus ne kartą tikrino specialistai, kurie patvirtino jų autentiškumą. Dabar jie kelia tikrą susidomėjimą ir netgi pačius didžiausius skeptikus priverčia susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį. Kodėl būtent metropolitenas, nepriklausomai nuo to, kokioje šalyje ar mieste jis yra, tapo viena iš pačių keisčiausių ir mistiškų vietų, kurioje vyksta antgamtiniai reiškiniai?

Neįprastų požemiuose vykstančių reiškinių priežastys tampa suprantamos, įsigilinus į miestų istoriją ir pasidomėjus, kur būtent nutiestos metropoliteno atšakos.

Pavyzdžiui, yra žinoma, kad Paryžiuje žmonės tunelius kasė žymiai anksčiau, nei kilo idėja apie požeminį transportą. Visame pasaulyje žinomos Paryžiaus katakombos, turinčios savo takų ir labirintų tinklą, ir kurių ilgis po žeme yra daugiau nei 200 km. Jų kasimas prasidėjo X amžiuje ir tai buvo susiję su kalkakmenio gavyba. XIII amžiuje katakombas ėmė naudoti Paryžiaus vienuoliai kaip vyno rūsius ir savo brolijos narių laidojimo vietas.

Londonas taip pat yra vienas iš seniausių Europos miestų, savo egzistavimo metu daug ką patyręs: buvo ir siaubingi gaisrai, nutrynę nuo žemės paviršiaus pusę miesto, ne viena maro epidemija, nusinešusi tūkstančių žmonių gyvybes.

Yra žinoma, kad vien 1665-ais metais nuo maro mirė apie 70 tūkstančių Londono gyventojų. Kapinės buvo perpildytos, o žmonės, bandę sustabdyti epidemijos plitimą, mirusiuosius stengėsi palaidoti kaip galima greičiau. Dėl to atsirado masinės kapavietės ne tik kapinėse, bet ir tam tikslui iš pradžių nepritaikytuose sklypuose.

Maskva, kaip ir bet kuris senas miestas, ne kartą buvo perstatyta. Yra žinoma, kad Jekaterina II, mėgusi pasivaikščiojimus parkuose ir skveruose, įsakė senų kapinių vietoje pasodinti naujus parkus ir nutiesti naujas alėjas. Kai Maskvoje buvo tiesiamos metropoliteno linijos, šios vietos buvo labai tinkamos tiesti tuneliams atviruoju būdu, todėl jose ne kartą buvo atliekami inžinieriniai darbai.

Ne išimtis ir solidaus amžiaus Kijevas, kuriame metropoliteno linijos tarp „Vydubičių“ ir „Tautų draugystės“ stočių statybos metu buvo aptikti kelių šimtų žmonių palaikai, kuriuos, manoma, XIII amžiuje nužudė mongolaitotoriai.

Kiekvienas senas miestas stovi ant kaulų, vos ne kiekvienoje gatvėje galima atkasti kapavietę, susijusią su viena ar kita epocha. Kol šios kapavietės neliečiamos, jose esantys palaikai ramiai sau guli. Tačiau greitai augantys miestai diktuoja savas taisykles, yra statomos vis naujos ir naujos metropoliteno atšakos, naikinamos senos kapinės, sudrumsčiama mirusiųjų ramybė. Be to, nenurimusioms mirusiųjų sieloms reikalinga energija, o kasdieninis gyvų žmonių srautas požeminio transporto sistemoje yra būtent tai, iš kur jos gauna energiją. Dėl to požeminėse stotyse vyksta tiek daug mistinių reiškinių.

Žinoma, yra žmonių, kurie netiki antgamtiniais reiškiniais. Keistus pojūčius, kuriuos kai kurie keleiviai jaučia po žeme, regėjimus ar savijautos pablogėjimus jie aiškina visiškai logiškomis priežastimis. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad po žeme esančio oro cheminė sudėtis skiriasi nuo oro, esančio virš žemės. Skiriasi anglies dioksido ir deguonies kiekiai. Kai kurie žmonės yra labai jautrūs tokiems pokyčiams, todėl gali jausti galvos svaigimą ir matyti haliucinacijas. Be to, netgi didelės erdvės po žemėmis iš tikrųjų yra uždaros vietos, todėl tai žmonėms gali sukelti baimę, nerimą, įvairias fobijas. Jie pradeda erdvę jausti kiek kitaip, todėl dažnai mato tai, ko nėra.

Nuo pat metropoliteno atsiradimo jis vieniems žmonėms kelia tikrą susidomėjimą, o kitiems - prietaringą baimę. Tačiau dabar ši transporto sistema yra neatsiejama didžiųjų miestų gyvenimo dalimi, atliekanti pagrindinę savo funkciją - greitai nugabenti žmones į reikiamą vietą. Todėl nereikia bijoti tų paslaptingų reiškinių, kurie kartas nuo karto vyksta metropolitene, juk per tą laiką, kai žmonės naudojasi požeminiu transportu, neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo, dėl kurio būtų kaltos antgamtinės jėgos.