Ar gaunate užtektinai fitocheminių medžiagų?

Turbūt daugeliui teko girdėti apie fitochemines medžiagas ir kokios jos svarbios bendrai žmogaus sveikatai. Tačiau kas iš tiesų yra fitocheminės medžiagos ir kodėl jos gyvybiškai svarbios saugant organizmą nuo ligų ir palaikant gyvybinę funkciją šiuolaikiniame pasaulyje?

Kodėl mums reikia fitocheminių medžiagų?

Fitocheminės medžiagos suteikia augalams spalvą, skonį ir kvapą. Jie taip pat gali būti suvokiami kaip dalis augalo „imuninės sistemos“; saugo jį nuo kenkėjų, pavyzdžiui, vabalų ir grybelių, rašo Farmarkesa.

Laimei, augalinės fitocheminės medžiagos padeda ir žmonėms. Kaip antioksidantai, jos saugo mus nuo oksidacinių pažeidimų, kuriuos sukelia aplinkos teršalai ore, vandenyje ir maiste bei stresas. Ekspertai teigia, kad geriausias būdas gauti užtektinai antioksidantų – vartoti sveiką maistą, o ne sintetinius papildus.

Fitocheminės medžiagos yra augalų maistinės medžiagos. Jos pasižymi specifiniu biologiniu aktyvumu, kuris palaiko žmogaus sveikatą. Fitocheminės medžiagos pasižymi specifiniu farmakologiniu poveikiu žmogaus sveikatai, pavyzdžiui, antimikrobiniu, antioksidantiniu, uždegimą slopinančiu, antialerginiu ir priešvėžiniu efektu. Taip pat daro neigiamą poveikį senėjimui, vėžiniams susirgimams, cukriniam diabetui, osteoporozei. Fitocheminės medžiagos turi analgetinių, centrinę nervų sistemą stimuliuojančių savybių, taip pat pasižymi imunitetą moduliuojančiu poveikiu.Nėra abejonių, kad yra vis daugiau toksinų ore, maiste, išsekusiame dirvožemyje ir vandenyje, todėl mūsų organizmas reikalauja natūralių medžiagų, ypač augalinių, kurios padėtų detoksikuoti jį ir išgydyti.

Norėdami gauti daugiausia maistinių medžiagų, laikydamiesi dietos visada įsitikinkite, kad vaisiai ir daržovės, kuriuos perkate, yra ekologiški ir be genetiškai modifikuotų organizmų. Jeigu jūsų rajone yra ūkininkystės produktų rinka, verta apsvarstyti galimybę pirkti produktus būtent čia. Pasikalbėkite su ūkininkais, sužinokite apie jų auginimo būdus, naudojamas medžiagas ir pan. Juk vietoje užaugintos daržovės visada yra vertingesnės nei atvežtinės, net jei jos užaugintos organiškai.

Fitocheminių medžiagų įvairiapusiškumas

Neapsigaukite, kuomet tradicinė medicina nuvertina fitocheminių medžiagų svarbą žmogaus sveikatai, nors yra atlikta daugiau nei 13 000 tyrimų (į kuriuos įeina ir 2500 su vėžiu susijusių tyrimų!), registruotų Nacionaliniame sveikatos institute ir įrodančių įvairiapusę teigiamą įtaką sveikatai. Fitocheminės medžiagos ne tik gali padėti išvengti ligų, bet ir jas gydyti. Žemiau pateikiamas sąrašas labiausiai paplitusių rūšių, jų įtaka sveikatai ir kur galima rasti.

KAROTENOIDAI. Geriausiai žinoma karotenoidų rūšis – betakarotenas. Jo gausu morkose ir kopūstuose. Jis mažina riziką sirgti tam tikromis vėžio rūšimis, ypač plaučių. Taip pat naudingas akims. Kitas svarbus betakaroteno privalumas – kad galiausiai virsta vitaminu A. Pastarasis reikalingas reprodukcijai, stiprina smegenų ir imuninės sistemos veiklą.

FITOESTROGENAI. Augaliniai fitoestrogenai padeda pašalinti ksenoestrogenus – labai agresyvius estrogenus, kurių mūsų organizme susidaro iš kitų toksinų. Fitoestrogenai užima estrogenų receptorių prisijungimo vietas su pačiais silpniausiais estrogenais, ypač estrioliu. Tuomet nelieka vietos ksenoestrogenui prisijungti. Augalinių estrogenų yra linuose ir ankštiniuose augaluose.

FLAVONOIDAI. Augaluose yra daugiau nei 6000 identifikuotų flavonoidų rūšių. Visos jos geba labai efektyviai pašalinti laisvuosius radikalus iš organizmo. Taip pat pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu. Pavyzdžiui, kvercetinas slopina alergiją, stiprina širdį, saugo nuo vėžio, pasižymi analgetiniu poveikiu.

RESVERATROLIS. Tai labai stiprus antioksidantas, kurio yra ryškios spalvos augaluose ir daržovėse, ypač uogose bei vynuogėse. Resveratrolis itin naudingas sveikatai, ypač širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Turbūt pats svarbiausias privalumas – kad saugo nuo vėžio ir indukuoja kamieninių vėžinių ląstelių žūtį.

TERPENAI. Tai – vaisių ir daržovių aromatinė medžiaga. Daugelis šių aromatų, kurie yra pagrindiniai eterinių aliejų komponentai, taip pat pasižymi stipriomis imuniteto didinimo, hormonų pusiausvyros derinimo ir uždegimus slopinančiomis savybėmis. Įrodyta, kad kai kurie terpenai, pavyzdžiui, limonenas ir pinenas, naikina vėžines ląsteles. Terpenų gausu aromatiniuose augaluose, tarkime, citrinose, kalendrose, bosvelijų dervose, ir daugelyje kitų augalų.

Vienas svarbiausių, tačiau dar mažai žinomų terpenų – mircenas. Jo yra manguose, kinkanuose, eukaliptuose ir citrinžolėse. Įrodyta, kad mircenas naikina vėžines ląsteles ir malšina įvairius uždegimus. Taip pat naudingas skausmo ir nemigos profilaktikai, didina kraujo/smegenų barjero praeinamumą, kuris leidžia lengviau absorbuoti kitas gydomąsias fitochemines medžiagas.

GLIUKOZINOLATAI. Tai galingi antioksidantai, kurie geba itin veiks-mingai kovoti su reprodukcinės sistemos vėžiu (pavyzdžiui, krūties ir prostatos), taip pat šalina endokrininės sistemos pusiausvyros sutrikimus, kurie gali sukelti įvairių skydliaukės ligų, netgi vėžį. Gliukozinolatų apstu brokoliniuose, žiediniuose ir paprastuose kopūstuose.

OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS. Jos gerina virškinimą, regėjimą, stiprina raumenis, nervų sistemą, normalizuoja kraujo krešėjimą ir t. t. Augaliniai omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai – graikiniai riešutai, sėmenys ir lapiniai žalumynai.

PROBIOTIKAI. Tai – naudingosios bakterijos, kurios itin reikalingos organizmui. Probiotikų disbalansas virškinimo trakte siejamas su autoimuninėmis atsakomosiomis reakcijomis ir ūmiais uždegimais. 2016 m. atlikti tyrimai rodo, kad probiotikai, reaguodami į vėžines ląsteles, geba 40 % sumažinti navikų augimą, lyginant su kontroline grupe.

Geriausias būdas gauti augalinių probiotikų – valgyti kultūrinių arba fermentuotų daržovių: raugintų kopūstų, raugintų ar marinuotų agurkų ir alyvuogių.