Svetainėje sukaupta daugiau nei 1000 sveikatos patarimų. Ieškokite patarimų ir ne tik:

Pagrindinis » Kategorija: Medicinos naujienos » Peržiūrų: (935) Komentarų: (0) (17.10.2017 - 17:59)

Ateities supervaistas - probiotikai

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Ateities supervaistas - probiotikai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, stiprinti imunitetą, išvengti peršalimo, atopinio dermatito bei gerina vitaminų įsisavinimą. Mokslininkai tikisi, kad ateityje gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų. Ką verta žinoti apie nematomus žarnyno gyventojus?

Probiotikai – kas tai?

Žmogaus virškinimo traktą, ypač storąjį žarnyną, yra kolonizavę įvairūs mikroorganizmai, kurie nuolat ten gyvena ir padeda veikti mūsų organizmui: padeda mums virškinti maistą, gamina gerąsias riebalų rūgštis, vitaminą K ir folio rūgštį, apsaugo nuo žarnyno kolonizacijos patogeninėmis bakterijomis ir stimuliuoja žmogaus imunitetą. Taip pat skatina uždegimą slopinančių baltymų gamybą ir kraujo ląstelių veiklą.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, probiotikai – gyvi mikroorganizmai (bakterijos, mielės ir t. t.), kurie vartojami tinkamais kiekiais yra naudingi žmogaus sveikatai.

Tai tie patys mikroorganizmai, kurie gyvena normaliame žarnyne, tik „įdėti“ į kapsulę ar kokį nors maisto produktą ir taip patenkantys į žmogaus žarnyną. Būdami žarnyne, šie mikroorganizmai palaiko molekulinius ryšius su žarnyno ląstelėmis ir taip daro įtaką organizmui.

Probiotikai tampa vis labiau svarbūs žmogaus organizmui ir juos galima vartoti daugeliu atvejų: moksliškai patvirtinta jų nauda esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), uždegiminėms žarnų ligoms (opiniam kolitui, Krono ligai), laktozės netoleravimui, ėduoniui, įvairioms alergijoms, kvėpavimo takų infekcijoms vaikams, esant ūmiam apsinuodijimui ar viduriuojant dėl antibiotikų vartojimo, esant grybeliniams išorinių lyties organų uždegimams moterims.

Probiotikai netgi gali būti naudojami vėžio prevencijai ir cholesterolio kiekiui mažinti kraujyje. Probiotikai kolonizuoja žmogus žarnyną, taip neleisdami jame įsikurti blogosioms ir kenksmingoms bakterijoms, kurios sukelia infekcijas.

Gyvendami žmogaus žarnyne, jie daro įtaką organizmo imunitetui, skatindami jį deramai kovoti su patekusiomis į organizmą infekcijomis ir reguliuoja imunitetą taip, kad jis nesukeltų pernelyg didelio atsako. Manoma, kad probiotikai taip pat turi įtakos vėžio prevencijai ir cholesterolio kiekiui mažinti kraujyje, tačiau tam dar reikalingi tolesni moksliniai tyrimai.

Šaltinis – kasdienis maistas

Probiotikai nėra būtinas maisto papildas, todėl ir jų poreikio kiekvienam organizmui nustatyti nėra įmanoma. Gerųjų bakterijų kiekvienas galime rasti savo kasdieniame maiste. „Viduržemio jūros ir rytų Europos dietoje probiotikai vartojami nuo seno kartu su maistu – tai fermentuoti pieno produktai ir įvairūs daržovių gaminiai. Probiotikų gausu kefyre, jogurte, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje, obuolių sidro acte. Taip pat naudingas ir juodasis šokoladas – nors jame pačiame probiotikų ir nėra, tačiau rasta, kad jis padeda probiotikams išgyventi, kol šie patenka į storąjį žarnyną.

Trumpai apžvelkime natūralius probiotikų šaltinius.

Nedidelėje porcijoje jogurto aptinkamos dešimtys milijonų gerųjų bakterijų. Šis produktas – puikus pasirinkimas netoleruojantiesiems laktozės, nes dalis jos paverčiama į pieno rūgštį. Tiesa, būtina analizuoti etiketes, nes ne visuose jogurtuose yra gyvų bakterijų, be to, kai kurie produktai pasižymi dideliu cukraus kiekiu.

Lietuvių pamėgti, tradicinėje virtuvėje dažnai vartojami rauginti kopūstai – puikus probiotikų šaltinis. Taip pat juose gausu skaidulų, vitaminų C, B, K, antioksidantų liuteino ir zeaksantino. Daržovės, raugintos su druska, išsaugo gerąsias bakterijas, todėl nereikėtų atsisakyti ne tik raugintų kopūstų, bet ir raugintų agurkų, burokėlių ar kitų daržovių. Kaimuose dar ir dabar išlikęs įprotis prisiraugti pilnas statines kopūstų ir agurkų, nes žiemą tai bene pagrindinis vitaminų šaltinis.

Tik nepamirškite, kad jei gamyboje buvo naudojamas actas, produktas nebeturi gyvų gerųjų bakterijų.

Varškėje, įvairiuose sūriuose (parmezanas, mocarela, čederis ir kt.) taip pat yra daug gerųjų bakterijų, kurios gaminasi fermentacijos metu. Kuo sūris ilgiau brandinamas, tuo gerųjų bakterijų jame daugiau. Apskritai sūris – labai maistingas, daug baltymų turintis produktas, jame gausu kalcio, vitamino B12, fosforo ir seleno.

Kefyre taip pat netrūksta probiotikų, panašiai kaip jogurtas, kefyras puikiai tinka netoleruojantiesiems laktozės. Kefyras tirštas, kreminis, aštroko skonio, panašus į jogurtą, tačiau gerokai turtingesnis natūralių probiotikų, pasigaminančių per fermentaciją.

Probiotikų randama ir šiuose egzotiškuose patiekaluose bei ingredientuose: tempė (sojų masė), kimčiuose (patiekalai iš fermentuotų daržovių).

Raugo duona. Sveikiausia duona yra su natūraliu raugu, kepta iš viso grūdo miltų. Tai puikus natūralių probiotikų, vitaminų, baltymų, angliavandenių šaltinis.

Kaip išsirinkti?

Kitas būdas gauti probiotikų – vartoti maisto papildus, kuriuose gerųjų bakterijų kiekis yra didžiulis, o išvardintuose maisto produktuose jų mažiau. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į probiotikų pakuotę – ant jos turi būti pateikiama tiksli informacija, kokie mikroorganizmai ir kokios jų padermės yra tame maisto papilde, kurių turėtų būti bent 5 milijonai.

Antra, reikėtų naudoti probiotikus, esančius kapsulėse – taip užtikrinama, kad jų nepaveiks skrandyje esanti stipri rūgštis ir jie nepažeisti nukeliaus iki storojo žarnyno, kur ir turėtų būti. Probiotikų sudėtis turėtų būti pasirenkama, priklausomai nuo priežasties, dėl ko jie vartojami: norint pagerinti bendrą organizmo būklę, sustiprinti imunitetą geriausia rinktis probiotikus, kuriuose kuo daugiau ir kuo skirtingesnių mikroorganizmų.

Žmonėms, kuriuos vargina laktozės netoleravimas, rekomenduojama naudoti papildus, į kurių sudėtį įeina Lactobacillus bulgaricus, Lactobacillus acidophilus ir Streptococcus thermophilus.

Turintiems dirgliosios žarnos sindromą ar sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis žmonėms skiriami probiotikai, į kurių sudėtį įeina Bifidobacterium infantis 35624, Lactobacillus plantarum 299V ar Bifidobacterium bifidum MIMBb75.

Vartojantiesiems antibiotikus labiausiai tiktų dar kitos rūšies probiotikai, tad dėl gydymo visada vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Tiesa, vartoti vien probiotikų kapsules nepakanka. Svarbu organizmą aprūpinti skaidulomis – prebiotikais. Kai kuriuose maisto papilduose jie pateikiami kartu su skaidulinėmis medžiagomis (inulinas), tačiau ir kasdieniuose maisto produktuose gausu šių skaidulų – česnakuose, svogūnuose, šparaguose, bananuose, poruose, cikorijose ir artišokuose.

Išsklaidykime abejones

Teiginys: Probiotikai gali padidinti vitamino D kiekį žmogaus organizme.

Kasdien vartojant tam tikrą gerųjų bakterijų probiotikų padermę, vitamino D kiekis žmogaus organizme gali padidėti ketvirtadaliu, rodo Kanados mokslininkų atliktas tyrimas.

Šis tyrimas yra pirmasis, kuris parodė, jog probiotikų papildai gali padidinti vadinamojo saulės vitamino kiekį žmogaus organizme. Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, jo gaunama ir su tam tikrais maisto produktais. Mokslininkai pažymi, kad nepakankamas vitamino D kiekis organizme gali lemti osteoporozę, rachitą, širdies ligas, diabetą ir vėžį, susilpnėja imuninė sistema.

Teiginys: Probiotikus reikėtų vartoti tik vartojant antibiotikus arba po intensyvaus jų kurso.

Tai bene gajausiai įsišaknijęs mitas. Netiesa, kad probiotikų reikėtų imtis tik vartojant antibiotikus. Probiotikų vartojimo spektras labai platus, profilaktiškai jie rekomenduojami neišnešiotiems naujagimiams, dirbtinai maitinamiems, dažnai sergantiems ar sergantiems hipotrofija kūdikiams, užsitęsusiai žarnyno disfunkcijai gydyti, persirgus salmonelioze, šigelioze. Šiuos preparatus galima vartoti ir imunitetui stiprinti, netoleruojant laktozės, šlapimo takų infekcijų profilaktikai, dirgliosios žarnos sindromui gydyti, laikantis dietos, badaujant ar pasikeitus mitybos režimui, keliaujant, viduriuojant dėl radiacinės terapijos, dažnai sergant kvėpavimo sistemos infekcijomis, varginant spuogams.

Teiginys: Probiotikai gali padėti metant svorį.

Patys įdomiausi tyrimo rezultatai buvo publikuoti 2013 metais. Tyrime dalyvavo 210 asmenų, kenčiančių nuo nutukimo. Tiriamieji 12 savaičių vartojo probiotikus ir galiausiai numetė apie 8,5 proc. pilvo riebalų. Kai probiotikus vartoti nustojo, per 4 savaites prarastas riebalų kiekis sugrįžo. Visgi, prieš pateikiant konkrečias rekomendacijas, reikėtų sulaukti daugiau tyrimų rezultatų.

Teiginys: Probiotikai gali turėti ne tik teigiamą poveikį.

Iš dalies tai tiesa. Probiotikai dažniausiai neturi šalutinio poveikio bei traktuojami kaip saugūs didžiajai daliai žmonių. Visgi pirmomis vartojimo dienomis gali pasireikšti šiokie tokie virškinimo sutrikimai bei nepatogumo jausmas pilve. Probiotikai gali būti kenksmingi bei sukelti ligas, jeigu asmens imuninė sistema yra sutrikusi. Taip gali atsitikti dėl ŽIV, AIDS bei keleto kitų sunkių ligų. Jeigu turite sveikatos sutrikimų, prieš pradedant vartoti probiotikus būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaštono vaisius - rudens vaistas


Taip pat skaitykite:

Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!


Paranormal.lt medžiagos citavimas negavus išankstinio paranormal.lt sutikimo neleidžiamas. Išimtinių teisių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.


// Susiję straipsniai »

Komentarai: (0) Komentuoti gali tik registruoti vartotojai!
avatar