Didysis Čikagos gaisras

1871-ais metais įvykis gaisras Čikagoje yra viena didžiausių katastrofų JAV istorijoje. Gaisro padaryti nuostoliai siekė 220 milijonų dolerių, o dabartiniu kursu tai būtų ne mažiau 3 milijardų dolerių. Su šiuo gaisru susiję nemažai mįslių ir prieštaravimų.

O'Lirių šeimos karvės piktadarybė

Čikaga žemėlapyje pirmą kartą buvo pažymėta 1833-iais metais, kaip kaimelis, turintis 350 gyventojų. Tačiau dėl patogios geografinės padėties Čikaga greitai tapo vienu svarbiausiu šalies transporto mazgu, o tai savo ruožtu iššaukė didžiulį gamybos augimą ir imigrantų antplūdį. Prieš Didįjį gaisrą Čikaga turėjo puikų centrą su akmeniniais namais, turtingų miestiečių dvarais, teatrais, kazino, bankais. Tačiau didžioji pastatų dalis buvo pastatyta iš miesto apylinkėse augusių pušų.

Nuo 1871-ųjų metų rugpjūčio pabaigos ant Čikagos neiškrito nė lašas lietaus, sausas ir karštas oras nė iš tolo nepriminė rudens. Spalio 8 d., šeštadienio vakarą tūkstančiai gyventojų, kaip buvo įprasta, išėjo į gatves pasivaikščioti. Pagal visuotinai priimtą versiją gaisro priežastis buvo visiškai banali. Apie 9 valandą vakare Dekoveno gatvės 137-o namo kieme esančiame nedideliame tvartelyje Katrina 0‘Liri melžė savo karves. Įdomu tai, kad istorijoje išliko karvių vardai: Deizė, Medlina ir Gvendolina. Viena karvė pasisuko ir koja užkliudė žibalinę lempą, kuri parvirto ant šieno. Iš karto plykstelėjo ugnis, kuri apėmė tvartelį ir netrukus persimetė į kaimynų ūkinius pastatus. Kol Patrikas ir Katrina 0‘Liriai su kaimynais bandė užgesinti gaisrą, susirinkę žiopliai spėliojo, per kiek laiko su juo susidoros gaisrininkai, kurie turėjo atvykti artimiausiomis minutėmis. Tačiau iš pietvakarių papūtė stiprus vėjas, visiems netikėtai ugnis persimetė į kitą gatvės pusę ir ėmė greitis plėstis.

Įkaitęs vėjas ugnį greitai varė į šiaurės rytus link miesto centro, paversdamas niekais visas gaisrininkų pastangas. Iki vidurnakčio ugnis persimetė per pietinę Čikagos upės atšaką. Tankiai sustatyti mediniai namai, upėje prišvartuoti laivai, mediniai šaligatviai, anglies sandėliai, angarai su kilimais, audiniais ir avalyne, akmens anglies saugyklos, elevatoriai su grūdais, sandėliai su spiritu ir baldais -visa tai sąlygojo greitą gaisro plitimą. Dėl įkaitusio oro užsidegdavo net toli nuo gaisro židinio esančių medinių namų stogai.

Ugnies uraganas

Po kiek laiko užsiliepsnojo miesto centras. Ugnyje žuvo viešbučiai, parduotuvės, bažnyčios, teatrai ir miestiečių pasididžiavimas - operos pastatas. Sudegė netgi Pirmojo nacionalinio banko pastatas, pastatytas iš akmens, plieno ir stiklo. Nuo stipraus karščio marmuras ėmė lydytis, o metalas tekėti! Mieste siautėjo tikras ugnies uraganas!

Gyventojai bandė gelbėtis, tiltais persikeldami per šiaurinę Čikagos upės atšaką. Tačiau ugnis pasiekė ir šį rajoną, ėmė liepsnoti namai šiaurinėje miesto dalyje. Keli tūkstančiai gyventojų susirinko Linkolno parke ir ant Mičigano ežero kranto. Jų laimei, pirmadienio, spalio 10 d. vakare vėjas nurimo, prasidėjo ilgai lauktas lietus. Gaisras liovėsi, sudeginęs 48 kvartalus.

Keletą dienų po gaisro pelenai buvo tokie karšti, kad nebuvo įmanoma nustatyti sugriovimų masto. Tik vėliau buvo nustatyta, kad gaisras sunaikino visus pastatus keturių mylių ilgio ir maždaug 3/4 mylios pločio zonoje.

Gaisravietės plotas buvo 8 kvadratiniai kilometrai. Sudegė 17 500 pastatų. Skrupulingi amerikiečiai paskaičiavo, kad Čikaga neteko 200 apšvietimo stulpų.

Iš maždaug 300 tūkstančių miesto gyventojų pastogės neteko nuo 90 iki 125 tūkstančių. Vietiniai laikraščiai su savotišku pasididžiavimu rašė, kad Čikagos gaisro mastas buvo didesnis už 1812-ųjų metų Maskvos gaisrą. Per gaisrą žuvo apie 300 žmonių.

Buvo rasti tik 125 žuvusiųjų kūnai.

Čikaga atsigavo nepaprastai greitai. Iš esmės, tai jau buvo visiškai kitas miestas, kuriame XIX amžiaus 9-ame dešimtmetyje buvo pastatytas pirmasis pasaulyje dangoraižis.

Mirtis atėjo iš kosmoso

Viskas būtų gerai, tačiau versija apie karvės sukeltą gaisrą daugeliui sukėlė abejones. 1893-iais metais, kai vyko Pasaulinė paroda, žurnalistas Maiklas Echernas, pirmasis paskelbęs versiją apie karvę, prisipažino, kad šį pasakojimą jis prasimanė. Todėl istorikas mėgėjas Ričardas Beilis iškėlė versiją, kad gaisras prasidėjo, kai Danielis „Medinė Koja" Salivanas, pirmasis pranešęs apie gaisrą, bandydamas iš 0‘Lirių tvarto pavogti pieną, padegė ten šieną. Laikraščio „Chicago Tribune" apžvalgininkas Entonis de Bartolo laikėsi nuomonės, kad gaisrą sukėlė kažkoks Luisas Konas, kuris su 0‘Lirių sūnumis žaidė kauliukais lemtingajame tvarte. Jeigu tikėti 1964-ais metais Alano Raikso parašyta knyga, Konas pats prisipažino sukėlęs gaisrą.

Tačiau visa tai niekai, palyginus su tuo, ką apie Didįjį gaisrą rašė Čikagos gaisrinės komandos virši-
ninkas Medilas. Štai kaip jis aprašė spalio 8-ios vakarą: „Kai mes gavome pirmą pranešimą apie užsidegusį namą, beveik iš karto gavome kitą pranešimą, kad šventojo Pauliaus bažnyčioje irgi kilo gaisras. Si bažnyčia buvo už dviejų mylių nuo pirmojo gaisro. Po to signalai apie gaisrą ėmė plaukti iš įvairių miesto vietų, mes netgi nežinojome, kurį gaisrą gesinti pirmiausia. Visiškai neįmanoma, kad šie daugybė gaisrų būtų kilę nuo vienos karvės judesio. Susidarė įspūdis, tarsi šimtai piktadarių vienu metu padeginėjo pastatus įvairiose vietose".

Išsiaiškinti teisybę jau XX amžiuje pabandė amerikiečių mokslininkas, gydytojas ir astronomas Džozefas Čemberlenas. Jis kurį laiką tyrinėjo ar yra ryšys tarp įvairių atmosferos reiškinių ir prerijose ir miškuose kylančių gaisrų. Vartydamas specialią literatūrą kartą aptiko pranešimą, kad tą patį spalio 8-ios vakarą, kai kilo gaisras Čikagoje, daug gaisrų kilo įvairiose Viskonsino, Mičigano, Ajovos, Indianos, Ilinojaus, Minesotos, Kanzaso, Nebraskos valstijų rajonuose ir net Ramiojo vandenyno pakrantėje. Tai reiškia, kad plati gaisrų juosta praėjo vos ne per visą Šiaurės Ameriką. Vėliau knygoje „Čikagos gaisro istorija" mokslininkas perskaitė informaciją apie tą šeštadienio vakarą netoliese Čikagos esančiuose miestuose kilusius gaisrus. Vieno nukentėjusio miestelio knygoje buvo rašoma: „Ugnies lietus krito iš dangaus kaip ant Sodomos ir Gomoros. Ugnies akmenys krito ant žmonių, kurie pėsčiomis, raiti ir vežimais bandė pabėgti iš šio chaoso".

Kuo labiau Čemberlenas studijavo šią medžiagą, tuo daugiau kaupėsi keistų faktų. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad daugelis pastatų užsidegė iš vidaus, t.y. gaisras tarsi kilo savaime. Neretai neįprastai atrodė ir gaisro sukelti pažeidimai. Ant upės kranto stovėjęs metalinis stapelis, prie kurio buvo pririšami laivai, buvo tiesiog sulydytas į vieną gabalą. Kodėl taip? Juk artimiausi pastatai buvo už kokių 100 m. Gaisro liudininkai prisimena, kad tą siaubingą vakarą netgi marmuras degė tarsi paprasčiausia anglis, kuria kūrenami židiniai. Dideliu atstumu vienas nuo kito stovintys namai užsiliepsnodavo tarsi kažkas būtų mostelėjęs stebuklinga lazdele. Viename laikraštyje Čemberlenas perskaitė tokius žodžius: „Atrodo, kad dega pats dangus". Kitame rašė: „Krito ugnies lietus.

Atrodo, kad degantys akmenys atskriejo iš kažkokio gaisro ir padeginėjo namus". Keistas buvo ir tas faktas, kad Čikagos apylinkėse šalia kelių ir laukuose po gaisro buvo aptikta šimtai bėgusių nuo gaisro žmonių ir gyvūnų lavonai, tačiau kūnuose nebuvo jokių žaizdų ar nudegimų. Panašu, kad jie visi užduso nuo kažkokių dujų.

Apibendrinęs šiuos faktus Džozefas Čemberlenas padarė prielaidą, kad tą vakarą mirtis atkeliavo iš kosmoso. J Žemės atmosferą pateko kažkokios kometos nuolaužos, kurios buvo sudarytos iš sušalusio į ledą metano ir akmenų. Visas šis pragariškas mišinys užsidegdavo, skriedamas per atmosferos sluoksnius, o kai kurie įkaitę akmenys pasiekė ir Žemės paviršių. Reikia pažymėti, kad Čemberleno hipotezė nesulaukė didelio populiarumo ir kartais buvo kritikuojama, tačiau 2004-ais metais vykusioje konferencijoje Amerikos aeronautikos instituto inžinierius ir fizikas Robertas Vudas palaikė Čemberleną ir padarė prielaidą, kad tai galėjo būti Bielos kometos likučiai. Pačią kometą 1826-ais metais aptiko austrų astronomas mėgėjas Vilhelmas fon Biela. Dėl viso to galima ginčytis. Tačiau juk Deizė, Medlina ir Gvendolina negalėjo padegti Čikagos keliose vietose.