Incidentas Varginijoje

Varginija - tai nedidelis miestelis Brazilijoje, kurio pats žymiausias pastatas yra didžiulio grybo formos vandentiekio bokštas. Tačiau būtent šio miestelio apylinkėse labai dažnai nutinka įvairios istorijos, susijusios su NSO ir ateiviais.

1996-ais metai Brazilijos radijo ir televizijos eterį tiesiog sudrebino agentūros „Fantastico“ pranešimas. Jame buvo detaliai pasakojama apie tiesioginį žmonių kontaktą su būtybėmis, kuriuos žmonės palaikė ateiviais. Vietinei gaisrininkų komandai netgi pavyko sugauti vieną ateivį!

1996 m. sausio 20 d. trys jaunos merginos - nuo 14 iki 21 metų amžiaus - netoli miesto sutiko keistą dvikoję nusilpusią ir išsekusią būtybę. Seserys Valkirija ir Lilijana Fatima Silvos bei jų draugė Katia Andradė taip apibūdino būtybę: neaukšta, maždaug 160 cm ūgio būtybė, jos plonos kojos buvo atsikišusios į skirtingas puses, pėdos santykinai didelės, didelė galva, kurioje aiškiai išsiskyrė raudonos spalvos akys, rusvo atspalvio oda, kuri blizgėjo, tarsi sutepta aliejumi. Nuo ateivio sklido aitrus ir nemalonus kvapas.

Kai būtybė pasuko galvą į merginų pusę, jos išsigando ir pabėgo. Seserys Fatima Silvos savo mamai papasakojo, kad matė velnią. Mama privertė dukras nuvesti ją į tą vietą, kur jos matė keistąją būtybę. Mamos nuostabai, būtybė vis dar buvo toje pačioje vietoje. Nuo jos iš tiesų sklido stiprus amoniako kvapas, kurį vėliau minėjo ir kiti liudininkai.

Brazilų tokia psichologija, kad jie greičiau patikės, jog egzistuoja velnias, negu tuo, kad žmonių planetoje gali pasirodyti ateiviai iš kitų pasaulių. Tačiau jau po pusvalandžio visas miestelis žinojo apie merginų susitikimą su keista būtybe. Moterys kalbėjo apie velnią, o vyrai aptarinėjo NSO pasirodymą danguje virš Varginijos ir iš jo išlipusius ateivius. Praėjus dviem dienoms buvo gautas pranešimas, kad prie kelio į Varginiją buvo aptiktas dar vienas toks pats ateivis. Šį kartą jį gaudyti buvo pasiųstas S2 (Brazilijos karinė žvalgybą) būrys. Kariai pagavo būtybę paprastu žvejų tinklu ir išgabeno į ligoninę tyrimams.

Karinę žinybą tiesiog ėmė atakuoti žurnalistai, mokslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai, netgi vietiniai šamanai, iš kurių vienas gąsdino, jeigu S2 nepaleis ateivio geruoju, tai ateiviai užpuls Varginiją, dėl ko per kurį laiką miesto gyventojai išsigims ir miestas visiškai išmirs. Žvalgybos vadovybė buvo priversta organizuoti spaudos konferenciją, kurioje visuomenei ir mokslininkams buvo pareikšta, kad visi šie teiginiai apie sugautą ateivį yra prasimanymas, nėra jokio ateivio, kariškiai apie incidentą nieko nežino.

Tačiau šiam pareiškimui prieštaravo pranešimas apie kažkokį neatpažintą skraidantį objektą, kuris panašiai tuo pačiu metu, kai pasirodė ateivis, buvo pastebėtas danguje virš Varginijos. Vienas automobilių mechanikas danguje matė cilindro formos objektą, kuris skraidė keista trajektorija, dažnai ir labai staigiai keisdamas skrydžio kryptį. Ir kaip tik tuo metu dėl nežinomų priežasčių mirė kariškis Markas Elis Čerezė, kuris tarnavo tame pačiame S2 padalinyje, kuris dalyvavo ateivio sulaikymo operacijoje. Sis įvykis visiškai sužlugdė bet kokį pasitikėjimą kariškiais, kurie dalyvavo šioje istorijoje.

Nauji faktai

Tuo metu visuomenės dėmesio susilaukė žinomas brazilų ufologas Vitorijas Pakačinis. Jis labai greitai užsirekomendavo kaip labiausiai suinteresuotas asmuo, siekiantis bešališko ir detalaus Varginijos incidento tyrimo. Jis kalbėjo per radiją, dalyvavo televizijos laidose, atkreipdamas visuomenės dėmesį į tikrųjų liudininkų parodymus, pranešinėjo apie policijos ir kitų valstybinių organizacijų vadovų patvirtintas versijas.

Pakačiniui netgi pavyko surasti keturis gaisrininkus, kurie vieni iš pirmųjų 1996 m. sausio 20 d. matė nežinomą būtybę raudonomis akimis.

Apie šią būtybę gaisrininkams telefonu pranešė vietiniai gyventojai, kurie buvo liudininkai, kaip berniūkščiai akmenimis apmėtė nežinomą būtybę, kuri visiškai nesistengė išvengti berniūkščių mėtomų akmenų.

Brazilų ufologui pavyko surasti daugiau nei dešimt liudininkų, kurie matė tokias pačias būtybes su rusva oda, raudonomis akimis ir ilgomis rankomis, kurios siekė kelius. Pakačinis tvirtino, kad kariškiams ir policijai pavyko aptikti šiame Brazilijos regione avariją patyrusio NSO liekanas.

Tyrimas

Vitorijas Pakačinis susitiko su pažįstamu pareigūnu, kurio asmenybės nenurodė pastarojo prašymu. Pareigūnas papasakojo, kad su būtybės sulaikymu yra susiję ir kariškiai. Šis žmogus supažindino ufologą su vienu kariškiu, kuris kai ką žinojo apie šią operaciją. Jis nurodė kai kurių oficialių asmenų, dalyvavusių raudonakio ateivio paieškose ir sulaikyme. Kariškis tvirtino, kad ši būtybė buvo pervežta kariškių automobiliu, kurį lydėjo dar du automobiliai su apsauga. Taip yra elgiamasi tik ypatingais atvejais. Šis liudininkas netgi nurodė vairuotojų pavardes. Kitas liudininkas teigė, kad karinė vadovybė specialiai dezinformuoja visuomenę, norėdama, kad šis atvejis su NSO visiems liktų paslaptimi.
Sausio 22 dieną sugauta būtybė buvo patalpinta į medinę dėžę, kuri buvo uždengta dangčiu su skylėmis. Gali būti, kad tuo metu būtybė jau buvo mirusi. Automobilis, lydimas sargybos, išvyko į Tres Korakošo miestą. Ten juos automobiliais pasitiko kita kariškių ir policijos grupė. Tai liudija apie vežamo krovinio svarbą ir šių veiksmų slaptumą. Toliau eskortas patraukė į Kampiną.

Į tyrimus įsitraukė Kampino miesto universiteto mokslininkai. Yra manoma, kad jie atliko ateivio kūno patologoanatominę ekspertizę. Tikrai yra žinoma tai, kad universiteto darbuotojai lankėsi Varginijoje ir apylinkėse, kur ateivių pasirodymo vietose ėmė dirvožemio pavyzdžius.

Kas toliau?

Pakačinis rado daugiau šios istorijos liudininkų. Viena Varginijos gyventoja pasakojo, kad viena būtybė didelėmis raudonomis akimis buvo atgabenta į vietinę ligoninę, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba. Toje pačioje ligoninėje atsirado liudininkų, kurie tvirtino, jog buvo toje pačioje palatoje su keistuoju pacientu. Pakačinis paviešino vieno tokio liudininko, kuris gulėjo palatoje ir kuris panoro išlikti anonimu, žodžius: „Aš nežinau, kokia tai buvo būtybė. Man anksčiau neteko matyti nieko panašaus. Būtybės negaliu pavadinti nei žmogumi, nei gyvūnu". Tačiau ligoninės darbuotojai į ufologo klausinėjimus atsakinėjo standartinėmis frazėmis: „Aš nieko nežinau, nieko neįprasto nepastebėjau".

Deja, nepaneigiamų faktų apie artimą kontaktą su ateiviais iš kitų planetų ufologams nepavyko pateikti. Tik Vitorijas Pakačinis vis dar nenuleidžia rankų ir ieško nepaneigiamų incidento įrodymų. O juk šis incidentas turėjo tapti pačia galingiausia informacine bomba ufologijos srityje, tačiau tapo tik dar viena spaudos antimi. Nors viskas dar gali pasikeisti...

Šaltinis Mįslės ir Faktai