Jodo trūkumas organizme

Nors mikroelemento jodo organizmui reikia ypač mažomis dozėmis, tačiau jo vaidmuo žmogaus sveikatai ypatingai svarbus. Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi jodo trūkumą kaip vieną svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai.

Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daugybę sutrikimų. Šie sutrikimai – tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis, skydliaukės ligos. Nors jodo trūkumo sutrikimų atvejų skaičius sparčiai mažėja dėl valgomosios druskos jodavimo, tačiau vis dar priklausome šio sutrikimo rizikos grupei.

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien, tačiau nedideliais kiekiais. Esant jodo trūkumui žmonės darosi lėtesni, nervingi, jautresni, priauga svorio, jaučia nuovargį, dingsta darbingumas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp jodo trūkumo ir kitų ligų, susijusių su metaboliniu sindromu, tokių kaip diabetas, širdies ligos ar net vėžys. Jodas yra labai svarbus sveikai odai, dantims ir blizgantiems, sveikiems plaukams. Jodo trūkumas sukelia plaukų slinkimą, kuriam įtakos turi skydliaukės hormonų trūkumas. Jodas palaiko plaukų augimą ir plauko folikulo stiprumą. Jodas ypač svarbus nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų, todėl sutrinka vaisiaus nervinės sistemos vystymasis. Labiausiai jautrus jodo trūkumui vaisius yra antrajame nėštumo trimestre. Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimus, padidėjusį vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, žvairumą, kretinizmą.

PSO rekomendacijos skelbia, kad suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 mikrogramų jodo. Pagrindinis šio mikroelemento šaltinis yra maisto produktai – net 94 proc. reikiamo jodo kiekio žmogus gali gauti su maistu (58 proc. su gyvūninės, 32 proc. su augalinės kilmės produktais, 4 proc. su vandeniu). Į maisto produktus jodas patenka iš dirvožemio, tačiau jei dirvožemyje jodo nėra, jo nebus ir tokiame dirvožemyje išaugintuose maisto produktuose. Daugiausia jodo yra susikaupę jūrose ir vandenynuose, todėl jo galima gauti valgant jūros žuvis, jūros gėrybes, jūros kopūstus, žuvų taukus. Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Joduotąją druską reikia teisingai laikyti ir vartoti: jodas yra lakus elementas, kuris, druską laikant nesandariuose induose, išgaruoja, be to, jodo junginiai karštyje skyla, todėl geriausia joduotąja druska barstyti patiekalus juos jau pagaminus arba baigiant gaminti. Perkant joduotąją druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją druskoje (palankiausia yra 20–40 mg/kg), pagaminimo bei galiojimo datą, pakuotės sandarumą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, atkreipiant dėmesį į tai, kad druskos jau yra tokiuose produktuose kaip duona, sūris, mėsos gaminiai ir kt.

Įsitikinkite, kad jūsų organizmas gauna pakankamai jodo Liaudies medicinos žinovai siūlo paprastą ir nebrangų testą, kuris gali parodyti, ar pakankamai jodo yra jūsų organizme. Uždėkite lašą jodo tirpalo ant riešo. Jeigu ruda dėmė išnyks greičiau nei per 24 valandas, tai rodo jog organizmui nepakanka jodo. Jodo dėmės spalvos rezultatai per artimiausias 24 valandas: dėmė pradeda nykti po 24 valandų – įprastas jodo kiekis organizme; dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per 18–24 valandas – vidutinis kiekis; dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per 12–18 valandas – jodo trūkumas; dėmė išnyksta arba beveik išnyksta po 6–12 valandų – didelis jodo trūkumas; dėmė išnyksta arba beveik išnyksta per mažiau nei šešias valandas – labai didelis jodo trūkumas. Galite testą kartoti kas 2 savaites.