Juodojo burtininko aukos

"Kai mes pamatėme, kas ten buvo, kai kuriuos mūsų komandos narius supykino. Žmonių kūnų dalys buvo pasklidusios ant žemės, kabojo medžiuose. Aš negaliu perduoti to, ką jaučiau tuo metu..." (Eko Sulistjė, alpinistas, savanorių gelbėtojų grupės narys).

Košmaras tarpeklio dugne

2012 m. gegužės 9 d. eksperimentinis rusų lėktuvas „Sukhoi Superjet 100“ iš Džakartos (Indonezija) oro uosto pakilo į eksperimentinį skrydį. Lėktuvu skrido 45 žmonės. Praėjus 21 minutei nuo skrydžio pradžios laineris dingo iš radarų ekranų...

Po 19-os valandų nenutrūkstamų paieškų pasitvirtino patys baisiausi įtarimai: dėl kol kas nežinomų priežasčių lėktuvas didžiuliu greičių rėžėsi į 2200 m. aukščio Salako kalną. Pagal ryškų pėdsaką kalno šlaite, kurį paliko lėktuvo fiuzeliažas, aišku, kad pilotas paskutiniu momentu bandė pakelti lėktuvą aukštyn, tačiau tai nepavyko padaryti. Nuo smūgio į gabalus subyrėjusio lėktuvo liekanos nukrito į prie kalno esantį maždaug 450 m. gylio tarpeklį. Ten pat atsidūrė ir juodosios dėžės, ir kūnai, o tiksliau - žuvusių pilotų ir keleivių kūnų fragmentai. Šioje katastrofoje neišgyveno nė vienas žmogus.

Pirmieji į katastrofos vietą atvyko Indonezijos armijos jūrų pėstininkai. Netrukus atvyko ir gelbėtojai iš Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos. Kareiviai negalėjo nusileisti į tarpeklio dugną, nes neturėjo reikiamos įrangos.
Žemyn leidosi profesionalūs alpinistai. Tai, ką jie pamatė apačioje, jų atmintyje išliks visam gyvenimui...

Gegužės 21 d. gelbėjimo operacija buvo baigta. Tiesa, pavadinti ją „gelbėjimo“ galima tik labai sąlygiškai: iš tarpeklio buvo iškelti visų katastrofos aukų palaikai, atskiros lėktuvo dalys ir viena iš juodųjų dėžių. Antroji dėžė dingo kažkur džiunglėse. Liko tik išsiaiškinti avarijos priežastį.

Atsitiktinumas ar „priešo veiksmai"?

Versijų apie galimas avarijos priežastis iškelta pakankamai. Viena jų - pilotų klaida. Katastrofos metu virš Salako kalno tvyrojo tirštas rūkas, o lėktuvo pilotas lakūnas-bandytojas Jabloncevas paprašė leidimo nusileisti iš 3 km į 1,8 km aukštį ir „pranerti“ po lėktuvo skrydžio kelyje esančiu audros frontu. Vietinis dispečeris leido atlikti šį manevrą. Praėjus 8 sekundėms lėktuvas daugiau nei 400 km/h greičiu rėžėsi į kalno šlaitą.

Lėktuve buvo įrengta išankstinė žemės artėjimo perspėjimo sistema, tačiau ji dėl kažkokių priežasčių nesuveikė. Yra manoma, kad pilotai dėl nežinomų priežasčių patys šią sistemą išjungė.

Yra versija, kuri bando katastrofą paaiškinti „priešo veiksmais". Chalimo bazė, iš kurios ir pakilo lėktuvas „Sukhoi Superjet 100", yra ta vieta, kur JAV specialiosios tarnybos mokina savo kolegas iš Indonezijos įvairių kovos su lėktuvais priemonių. Tarp šių priemonių galima
paminėti ir trukdžių radijo navigacinėms sistemoms kūrimas bei kitos radijo elektroninio karo priemonės. Gali būti, kad laineris tapo tokių „mokymų" auka.

Keistas kapas

Vietiniai gyventojai mano, kad lėktuvo katastrofos priežastis yra antgamtinė. Salako kalnas - mistinė vieta, kurią indoneziečiai stengiasi aplenkti. Kai kurie jūrų pėstininkai, pirmieji atvykę į lėktuvo paieškas, tvirtina, kad džiunglėse girdėjo keistus balsus. Atrodo, kad tau už nugaros kažkas kalba, o atsisuki - nieko nėra. Visi šie dalykai tikrai nepagerino gelbėtojų savijautos.

Senieji gyventojai pasakoja, kad kalne yra šventasis juodojo burtininko kapas. Joks žmogus negali prisiartinti prie šio kapo, tačiau rusai visa šia mistika netiki, todėl ir įvyko nelaimė.

Buvo sunku nuspręsti, kuri versija yra artimesnė teisybei. Katastrofos priežastys paaiškėjo, ištyrus juodosios dėžės įrašus. Pasirodo, kad lėktuvo pilotai gavo signalą apie tai, kad artėja prie žemės, tačiau į jį nesureagavo ir netgi išjungė perspėjimo sistemą. Be to, skrydžio metu pilotai bendravo su potencialiu pirkėju, todėl neskyrė pakankamai dėmesio skrydžiui kalnuotoje vietovėje. Vienu žodžiu, oficialiai paskelbta, kad katastrofos priežastis yra žmogiškasis faktorius.

„Sukhoi Superjet 100“ yra ne pirmoji kalno auka. Prieš aprašytąją katastrofą žuvo trys žmonės, kai prie Sibunaro kaimelio į šiaurės rytus nuo Salako kalno treniruočių skrydžio metu nukrito lėktuvas. 2008-ųjų metų birželio mėnesį šiame rajone sudužo Indonezijos KOP lėktuvas, žuvo 18 karių. Analogiškos katastrofos įvyko 2004-ųjų metų balandžio mėnesį (žuvo 2 žmonės), 2004-ųjų metų birželio mėnesį (žuvo 5 žmonės), 2003-ųjų metų spalio mėnesį (žuvo 7 žmonės) ir 2002-ųjų metų spalio mėnesį (žuvo 1 žmogus). Salako kalnas nuolat pasiima kruviną auką.