Kada maisto papildai kelia pavojų sveikatai?

Įvairūs maisto papildai mūsų dienomis labai populiarūs, tačiau reikalingi jie ne visiems, o kai kada netgi tampa pavojingi.

Kada vitaminai yra reikalingi?
 
Maisto papildai gali būti vartojami šiais atvejais;

• Nėštumo metu (iki 12 nėštumo savaitės) ir toms moterims, kurios dar tik planuoja nėštumą, kasdien rekomenduojama suvartoti po 0,4 mg folio rūgšties. Tai sumažina stuburo smegenų defektų riziką;
• Jeigu menstruacijų metu netenkama daug kraujo, gydytojas gali skirti geležies papildų;
• Vaikams nuo 6 mėnesių iki 2 metų labai reikalingi vitaminai A, C ir D.
• Nėščiosioms ir kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai gali rekomenduoti po 10 mg vitamino D per dieną.

Kada vitaminai kelia didžiausią pavojų?
 
Dvi situacijos, kada vitaminų ir mineralinių medžiagų papildai gali būti itin pavojingi:

• Nėštumo metu vitaminas A (retinolis) yra nerekomenduotinas (jeigu jo neskiria gydytojas): nustatyta, kad didelės vitamino A dozės yra tiesiogiai susijusios su kai kurių įgimtų defektų rizika. Papildoma atsargumo priemonė – nėščiosios turėtų išbraukti iš savo raciono kepenis.
• Niekada nevartokite daugiau kaip po 10 mg vitamino B6 per dieną. Didelės dozės gali negatyviai veikti nervų darbą.

Pavojingiausi vitaminai ir mineralinės medžiagos
 
Šių vitaminų ir mineralinių medžiagų dozės turi būti griežtai kontroliuojamos.
 
Vitaminas B6
 
Šiam vitaminui būdingas negatyvus poveikis – neuropatija (nervų pažeidimas). Šis efektas matomas tiek stebint vitaminus vartojančius žmones, tiek laboratorinius gyvūnus. Komplikacijų paprastai kyla po didelių vitamino B6 dozių ir/arba ilgo vartojimo. Dažniausiai nutraukus vartojimą nervų pažeidimai išnyksta, tačiau kai kuriais atvejais pokyčiai būna negrįžtami. Pirmieji tipiški nervų pažeidimo požymiai – pakitusi eisena ir nutirpusios pėdos. Vėliau sumažėja rankų jautrumas, sutrinka judesių koordinacija, prasideda galūnių drebulys, mažėja jautrumas skausmui ir aukšta temperatūrai.

Beta karotinas
 
Anksčiau manyta, kad beta karotinas yra visiškai saugus, kad vienintelis jo šalutinis poveikis perdozavus – pageltusi oda, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad rūkaliams jis 18-28% padidina plaučių vėžio tikimybę. Kodėl taip yra – nežinoma, tačiau manoma, kad beta karotinas stimuliuoja kai kurių auglių augimą. Ironiška tai, kad beta karotinas reklamuojamas kaip vėžio profilaktikos priemonė. Beje, taip pat buvo pastebėta, kad beta karotinas didina plaučių vėžio riziką ir tiems, kas anksčiau kontaktavo su asbestu, ir pakartotinio miokardo infarkto riziką tiems, kas anksčiau jį jau išgyveno. Štai kodėl pirmiausia saugotis turėtų dirbusieji su asbestu, rūkaliai, mėgėjai išgerti ir infarktą patyrę pacientai.
 
Vitaminas E
 
Yra duomenų, kad labai didelės vitamino E dozės sukelia galvos skausmus, nuovargį, virškinamojo trakto problemas, dvejinimąsi akyse ir raumenų silpnumą. Taip pat vitaminas E gali slopinti kitų riebaluose tirpių vitaminų (A, D, K) ir beta karotino poveikį. Vitaminą E vartojantys rūkaliai dažniau miršta nuo kraujo išsiliejimo į smegenis, o širdininkams atsiranda naujų problemų su širdimi. Ironiška tai, kad sergantiems širdies ligomis vitaminas E iki šiol dažnai rekomenduojamas kaip širdies problemų profilaktikos priemonė.
 
Varis
 
Pagrindinis šalutinis didelių vario dozių poveikis – virškinimo sistemos veiklos sutrikimai. Žinoma, yra ir kitų, tačiau kad jie pasireikštų, dozės turi būti daug didesnės. Taip pardozuoti vario vartojant tabletes sunkiai įmanoma.
 
Cinkas
 
Cinko preparatai neretai sukelia stiprius pilvo skausmus ir pykinimą – dažniausiai taip nutinka vartojant cinką tuščiu skrandžiu arba su nedideliu kiekiu maisto. Didelėmis dozėmis vartojamas cinkas kliudo įsisavinti varį ir sukelia jo trūkumą, dėl ko kraujyje išauga cholesterolio lygis ir prasideda problemos su širdimi. Taip pat reikėtų pastebėti, kad geležis ir cinkas nedera tarpusavyje, blogina vienas kito įsisavinimą, dėl ko gali išsivystyti mažakraujystė.

Selenas
 
Turi gana daug nepageidaujamų šalutinių poveikių. Pirmasis lėtinės intoksikacijos požymis – pažeisti plaukai ir nagai, bet neretai prie to prisideda ir nervų sistemos veiklos sutrikimai. Kad pasireikštų šalutinis poveikis, užtenka vos 0,85 mg seleno per dieną. 0,3 mg dozės per parą, jeigu vartojama trumpą laiką, paprastai neigiamo efekto nesukelia. Taip pat reikia pastebėti, kad seleno sulfidas laikomas kancerogenu, bet kiti seleno junginiai tokiomis savybėmis nepasižymi. Yra duomenų ir apie tai, kad selenas neigiamai veikia kai kurių gyvūnų reprodukcinę sistemą (kaip į tai reaguoja žmogus, ištirta nepakankamai).
 
Silicis
 
Kaip silicis veikia žmogų, duomenų mažai, tačiau gyvūnams jis neretai lėtina augimą ir keičia kraujo sudėtį. Į kvėpavimo takus patekęs kvarcas (silicio dioksidas) pasižymi kancerogeniniu poveikiu, tačiau silicio papildai tokiu poveikiu nepasižymi.
 
Nikelis
 
Kaip ir silicis, įkvepiamas nikelis pasižymi kancerogeniniu poveikiu, tačiau ar juo pasižymi ir papildai, kuriuos mes vartojame, duomenų nepakanka. Tiriamų gyvūnų, kuriems buvo duodama nikelio, palikuonys dažniau gimdavo mažesnio svorio arba negyvi. Gerai žinoma, kad nikelis gali sukelti alergiją – ypač odos kontakto su juo metu, bet taip pat panašu, kad nikelio koncentracija maiste ir preparatuose gali sukelti alerginių reakcijų, o vartojant nikelio turinčio maisto ar papildų odos alerginė reakcija į nikelį būna stipresnė.
 
Boras
 
Nustatyta, kad boras daro neigiamą įtaką tiriamų gyvūnų (pelių, žiurkių, šunų) reprodukcinei sistemai, didina embrionų apsigimimų riziką. Nors žmonių atveju tokių šalutinių poveikių nepastebėta, mokslininkai vis dėlto įtaria, kad didelės boro dozės gali prie to privesti – juk tiriamiems žmonėms duodamos boro dozės buvo daug mažesnės, negu gyvūnams. Tyrime dalyvavusiems stipriosios lyties savanoriams, 4 savaites vartojusiems po 10 mg boro per dieną, kraujyje ženkliai padidėjo moteriškųjų hormonų lygis – tai taip pat gali veikti reprodukcinę sistemą. Beje, pastebėtas dar vienas įdomus dalykas: darbuotojai, gamyklose kontaktuojantys su boru, dažniau susilaukia mergaičių.