Kompanija Bayer platino ŽIV po visą pasaulį

Devinto dešimtmečio pradžioje dar nebuvo nustatyta virusinė AIDS priežastis, šis sindromas buvo vadinamas „Keturių H liga“, kadangi plito tarp homoseksualistų, heroiną vartojančių narkomanų, Haičio gyventojų ir sergančių hemofilija. Tačiau jeigu pirmų trijų H susirgimų plitimą galima buvo paaiškinti sindromo infekcine kilme, tai su hemofilija sergančiais žmonėmis, kurie vienas su kitu nekontaktuoja, kilo problema, jie neįsipaišė į bendrą koncepciją.

Vėliau paaiškėjo, kad infekcija slypi kompanijos Bayer preparate, kuris skiriamas sergantiems hemofilija, kad būtų normalizuotas kraujo krešėjimas. Preparatas Factor VIII gaminamas naudojant donorų kraujo plazmą. Kadangi už kraujo plazmos donaciją buvo mokami pinigai, dauguma donorų turėjo itin žemą socialinį statusą, tarp jų buvo kalinių ir narkomanų. 1983 metais, kai buvo atskleista virusinė AIDS prigimtis, ŽIV aptiko minėtuose preparatuose. Neutralizavimui kompanija ėmė naudoti terminį donorų plazmos apdorojimą, tačiau preparatai, apdoroti aukšta temperatūra, buvo tiekiami tik į JAV rinką, o kitur buvo eksportuojami neapdoroti preparatai.

Stambios infekuotų vaistų partijos buvo parduotos Malaizijai, Singapūrui, Indonezijai, Argentinai, Italijai, Vokietijai, Olandijai, Anglijai, Japonijai ir t.t. Juridinės kompanijos Kenneth B. Moll & Associates duomenimis, virusu buvo užkrėsta daugiau kaip 10 000 sergančių hemofilija žmonių visame pasaulyje. Kompanija Bayer per paskutinius 15 metų išmokėjo nukentėjusiems 600 milijonų dolerių.

Tai plačiausiai nušviestas ŽIV platinimo per medikamentus atvejis. Tačiau negalima atmesti, kad ir kiti preparatai bei skiepai, gaminami donorų biologinių medžiagų pagrindu, gali turėti ŽIV ir prisidėti prie infekcijos plitimo pirmaisiais epidemijos metais. Netiesiogiai šią prielaidą patvirtina faktas, kad pati sunkiausia epidemiologinė situacija stebima Afrikos šalyse, kur farmacijos kompanijos vykdė ir iki šiol tebevykdo savo preparatų klinikinius bandymus, prisidengusios humanitarinėmis ir labdaros akcijomis. Kai kuriose Afrikos šalyse ŽIV infekuotas kas ketvirtas gyventojas.

Yra versija, kad ŽIV pateko į žmonių populiaciją per gyvūnus, kurių kraują naudojo gaminant vaistus ir skiepus. Šiandien tokie preparatai privaloma tvarka testuojami – ar nėra juose žinomų virusų. Tačiau nėra šimtaprocentinės garantijos, kad tie preparatai sterilūs ir kad juose nėra kol kas dar nežinomų žmogui virusų, kurių kai kurie gali paskatinti naujus ar jau žinomus susirgimus.

Šaltinis