Kvepalų daroma žala sveikatai ir aplinkai

Jie kvepia maloniai, tačiau kas būtent juose kvepia? Parduotuvėse yra kvepalų su citrinos, medžių, gėlių aromatais, bet tai nereiškia, kad jų sudėtyje esama bent lašelio natūralių medžiagų. Ir jums niekas nepasakys, iš kokių medžiagų sudaryta kvepalų kompozicija, tai laikoma komercine paslaptimi ir gamintojai neprivalo nurodyti komponentų.

Kvepalų sudėtyje gali būti dešimtys ar net šimtai cheminių junginių. Dažniausiai parfumerijoje naudojamos sintetinės cheminės medžiagos, kadangi jų kaina nepalyginamai mažesnė už natūralius eterinius aliejus, taip pat sintetiniai aromatai yra gerokai stabilesni.

Savaime suprantama, kad parfumeriniai aromatai yra pagrindiniai kvepalų, taip pat odekolonų ir dezodorantų komponentai, tačiau juos taip pat naudoja praktiškai visose kosmetinėse ir higienos priemonėse.

Be to, aromatų galima rasti daugumoje vartotojiškų prekių, tame tarpe skalbimo milteliuose, valymo priemonėse. Net kai produktas markiruojamas kaip „fragrance-free“, t.y. „be kvapo“, iš tikrųjų jame gali būti aromatas drauge su maskuojančiu agentu, kuris blokuoja smegenyse kvapo atpažinimą.

Kiek yra saugu leisti gamintojams savarankiškai kontroliuoti produkto toksiškumą?

Parfumerijos pramonei leidžiama savarankiškai save reguliuoti per prekybos asociaciją, žinomą kaip Tarptautinė parfumerijos asociacija (IFRA). Organizacija atsakinga už atliekamus eksperimentus, kurių metu tiriamas pramonėje naudojamų komponentų saugumas.

Parfumerijoje naudojama apie 5000 įvairių komponentų, tačiau iki šiol tik 1300 faktiškai buvo patikrinti toksiškumo aspektu. Kitas klausimas – kiek nepriklausomas toks institutas, kuriame vykdomi tyrimai? Samiuelis Epšteinas (Samuel Epstein), medicinos mokslų daktaras, Vėžio profilaktikos koalicijos pirmininkas, perspėja: „Tie testai yra minimalūs ir apsiriboja vietiniu poveikiu žmogaus odai bei trumpalaikiais nuodingumo bandymais su graužikais“.

Kvepalų daroma žala sveikatai ir aplinkai

Jeigu esate jautrus cheminėms medžiagoms, tikriausiai žinote, koks nelengvas tokiu atveju gyvenimas. Dauguma komponentų, kurių nenurodo etiketės, yra dirgikliai ir gali sukelti alergiją, migreną ir astmos simptomus.

Žmonių, kenčiančių nuo astmos, tyrimas parodė, kad kvepalai ir/arba odekolonai sukelia priepuolius beveik trims iš keturių žmonių. Esama taip pat liudijimų, kad kvepalai gali išprovokuoti susirgimą astma ir, galbūt, netgi skatina jos vystymąsi pas vaikus.

Itin pažeidžiami žmonės su daugybiniu cheminiu jautrumu (MCS) arba ligomis, kurias sukelia aplinka. Kvepalai gali paskatinti ligų vystymąsi ar sukelti konkrečius simptomus.

Tačiau bet kuris žmogus gali patirti odos susierzinimą ar ašarojimą. Britų tyrinėtojai praneša, kad parfumerija yra antra iš labiausiai paplitusių alergijos sukėlėjų pas dermatologinių klinikų pacientus. Be to, laboratoriniai eksperimentai su atskirais kvepalų komponentais parodė šalia visų kitų negatyvių poveikių sveikatai, jų neurotoksiškumą ir ryšį su vėžio vystymusi.

Ypatingą susirūpinimą kelią ekologijos aspektu parfumerijoje naudojamas sintetinis muskusas. Kai kurie jo junginiai turi ypatingą atsparumą ir gali būti „įmontuoti“ (bioakumuliuoti) į riebalinius įvairių vandens organizmų audinius. Kaip rodo tyrimai, Didžiųjų ežerų Amerikoje žuvyse esama nemažo kiekio sintetinio muskuso ir tas kiekis didėja.

Kai kurie aromatų komponentai nėra patys savaime kvapai, o tik padidina bendrą kvapo intensyvumą. Pavyzdžiui, dietilftalatas (diethyl phthalate), arba DEP, plačiai naudojamas aromato fiksavimui. Ftalatai kosmetikoje dažnai naudojami dėl savo pigumo ir universalumo.

Tačiau Europos endokrininių pažeidimų komisija klasifikavo DEP kaip 1 kategorijos medžiagą, pažeidžiančią hormonines funkcijas. Taip pat DEP įtrauktas į ypatingai toksiškų teršalų sąrašą Amerikos įstatyme dėl švaraus vandens.

Ftalatai siejami su ankstyvu mergaičių lytiniu brendimu, spermatozoidų kiekio sumažėjimu pas vyrus, reproduktyviniais defektais pas vyriškos lyties besivystančius vaisius (kai mama patiria ftalatų poveikį nėštumo metu).

Ftalato metabolitai irgi susiję su nutukimu ir rezistencija insulinui pas vyrus. Taip pat esama įrodymų, kad ftalatų poveikis gali sukelti kepenų bei inkstų difunkciją mažiems vaikams, kai jie ilgą laiką čiulpia ar kramto produktus, turinčius ftalatų.

Geriausiai parduodamų kvepalų ir odekolonų laboratorinės analizės parodė, kad produktuose esama vidutiniškai 14 cheminių medžiagų, nenurodytų etiketėse, kurios gali sukelti alergiją ar sutrikdyti hormonines funkcijas. ES ribojamas daugelio parfumerijos komponentų naudojimas, tame tarpe kalba eina apie du dažniausiai naudojamus sintetinius muskusus (nitromusks) ir reikalaujama, kad būtų įspėjamieji užrašai ant produktų, jeigu juose esama bet kurio iš 26 alergenų, kurie naudojami kaip kosmetiniai aromatai.

Alternatyva toksiškai parfumerijai

Jeigu norite apsisaugoti patys ir apsaugoti aplinkinius, geriau venkite sintetinių kvapų ir pereikite prie natūralių aromatų, pagamintų iš eterinių aliejų. Svarbu turėti galvoje, kad eteriniai aliejai nėra tas pats, kas parfumeriniai aliejai.

Eteriniai aliejai gaminami iš augalų, kai tuo tarpu parfumeriniai savo sudėtyje gali turėti sintetinių cheminių medžiagų. Nors jie gali skaniai kvepėti ir būti pigesni, jie neduoda terapinio efekto, kaip eteriniai aliejai, ir gali būti ne ką saugesni už įprastus kvepalus. Dėl to įsitikinkite, kad jūsų naudojami eteriniai aliejai yra pačios aukščiausios kokybės ir 100-u procentų gryni.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad eteriniais aliejais reikia naudotis atsargiai, ypač nėštumo metu, kadangi jie gali daryti žymią įtaką organizmui, netgi nedideliais kiekiais. Prieš pradėdami eksperimentuoti su aliejais, geriau pasitarkite su žmogumi, kuris išmano aromaterapiją.