Liaudies priemonės nuo odos ligų

Pagrindinis gydymas – teisinga odos ir mitybos priežiūra. Svarbiausiai – pašalinti priežastis, sukeliančias dermatitą. Visų pirma reikia išsiaiškinti alergeną ir jo „neerzinti“. Alergenai dažnai slypi tose vietose, kur mes net nesitikime: chloruotas vanduo, vilna drabužiuose ar patalynėje, gyvūnų kailis.

Sergant dermatitu, reikėtų vengti šių kontaktų. Sergant dermatitu, reikėtų vengti streso darbe, karščiavimosi ir audringų emocijų. Alergizuojantis maistas (šokoladas, citrusiniai vaisiai, aštrus, sūdytas ar rūkytas maistas). Biologiniai dirgikliai (žiedadulkės, tuopų pūkai, gyvūnų kailis, pelėsiai ir pan. Lėtinės ligos, sezoninių peršalimų susilpnintas imunitetas. Nekontroliuojamas vaistų vartojimas. Drabužiai ar aksesuarai, pagaminti iš alergiją keliančių medžiagų.

Kontaktas su dažikliais, kvapiosiomis medžiagomis, augalinės ar cheminės kilmės buitine chemija (per maistą, kūno priežiūros priemones, skalbimo priemones, oro gaiviklius ir t.t.). Todėl čia padės raminamosios arbatėlės – nuovirai arba terapinės vonios. Jei norite paruošti vonią: užplikykite šaukštą žolių stikline vandens, po pusvalandžio šį nuovirą supilkite į vonią. Tik nepiktnaudžiaukite – per savaitę užteks vieno karto pasimėgauti tokia vonia. Patariu vartoti valerijoną, mėtą, jonažolę. Vonelės su vaistinėmis ramunėlėmis ramina odos uždegimus, pašalina raudonumą.

Arnika veikia kaip priešuždegiminė priemonė, džiovinanti žaizdas.

Ąžuolo žievė leidžia greičiau užsitraukti atsivėrusioms žaizdoms. Atsikratyti egzemos įmanoma tik taikant kompleksinį gydymą.

Receptai egzemai gydyti:

1. Sumaltą ąžuolo žievę užpilkite verdančiu vandeniu – 1 stiklinei maltos žievės reikia 1 litro vandens. Ant silpnos ugnies įkaitinti iki virimo, pridėti po pusę stiklinės lakišiaus ir kraujažolės, išjungti ugnį ir uždengus dangčiu leisti pastovėti 15 minučių. Kai tik mišinys atvės iki pakenčiamos temperatūros, įkišti į jį egzemos pažeistas rankas ir laikyti, iki visiškai atšals. Po procedūros rankų nešluostyti, palikti, kad pačios nudžiūtų.

2. 5 proc. šaltalankių aliejaus tepalas greitai sumažina pabrinkimą, perštėjimą ir niežulį. Vidinis šaltalankių aliejaus vartojimas po 2 ml per dieną paspartina sveikimą.

3. Daug kam egzemos padėjo atsikratyti senovinis tepalas iš kiaušinio trynio. Kietai išvirkite kiaušinius (kuo didesnis pažeistas odos plotas, tuo daugiau kiaušinių prireiks). Išimkite trynį, pasmeikite ant virbalo ar šakutės ir pradėkite tirpdyti virš žvakės liepsnos. Iš trynio pradės išsiskirti skystis, kurį reikia surinkti į atskirą indelį. Šituo „tepalu“ ir reikia patepti egzemos pažeistas vietas, iš viršaus uždengti vaškuotu popieriumi, kad tvarstis nesugertų gydomojo skysčio, ir užvynioti bintu. Tvarstį keisti geriausia du kartus per dieną, kol visiškai pasveiksite.

4. Atsikratyti egzemos padeda ir toks žolių mišinys. Lygiomis dalimis sumaišykite kiaulpienės šaknis, krapų sėklas, cikorijos šaknį, pridėkite dvi dalis šaltekšnio žievės. Vieną valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline vandens. Įkaitinkite iki virimo, sumažinkite ugnį iki minimalios ir troškinkite uždengtą 20 minučių. Tada išjunkite viryklę ir palikite dar 10 minučių. Nuovirą perkoškite, įpilkite vandens, kad būtų pilna stiklinė. Po stiklinę gerkite tris kartus per dieną. Kad būtų skaniau, galima įdėti šaukštelį medaus.

5. Jeigu egzema itin užleista, rekomenduojamas toks mišinys: sumaišyti 30 g juodųjų serbentų uogų, 20 g miško žemuogių, 10 jaunų blindės ūglių ir gerai sutrinti iki vientisos masės. Uogos turi būti šviežios ir prinokusios. Užtepti pažeistus odos plotus ir nakčiai apibintuoti.

6. Nuo egzemos neblogai padeda ir aromatinės žolelių vonios. Išvirkite nuovirą iš pušų šakelių, šeivamedžio, kraujažolės, takažolės, snapučio ir gysločio ir pilkite jo į šiltą vonią. Santykis – 1 litras nuoviro 10-čiai litrų vandens.

7. Priskinkite jaunų beržo šakelių su pumpurais, užpilkite vandeniu ir užvirinkite. Tada atvėsinkite nuovirą ir panardinkite į jį pažeistas vietas. Procedūrą kartokite triskart per dieną, šildydami vis tą patį nuovirą. beveik visas egzemos rūšis galima išgydyti dar vienu ypatingu skysčiu. Gegužės mėnesį guobos pumpuruose atsiranda skystis, kuriuo reikia tepti problemiškas odos vietas.

8. Senas receptas nuo egzemos ir dedervinės – „laikraštinė derva“. Paimkite paprastą laikraštį, kietai suvyniokite, padekite ir laikykite po šalta lėkšte (ją geriausia iš anksto atšaldyti šaldiklyje). Dūmai nuo popieriaus kils į viršų ir kondensuosis ant šalto lėkštės paviršiaus, virsdami juoda klampia medžiaga. Šia „derva“ ir reikėtų tepti problemiškas vietas.

Jei kalbėtume apie maistinius alergenus, tai gali būti kone visi produktai, tačiau dažniausiai alerginę reakciją sukelia pienas, kiaušiniai, žuvis, pomidorai, citrusiniai vaisiai, šokoladas ir braškės. Paprastai alergija maistui pasireiškia kartu su virškinamojo trakto veiklos sutrikimais (ima pykinti, žmogus viduriuoja, vėliau atsiranda dilgėlinė, prasideda karščiavimas). Pramoniniai alergenai, pavyzdžiui, terpentinas, mineraliniai aliejai, chromas, nikelis, įvairūs dažikliai, formalinas, karbamidas ir panašiai, sukelia dermatitą. Kirpyklose ir kosmetologijos kabinetuose alergenais gali būti plaukų, antakių ir blakstienų dažai. Kai kuriais atvejais šiluma, šaltis, mechaninis dirginimas skatina organizme tam tikrų medžiagų susidarymą, kurios ir tampa alergenais. Svarbus alergijos vystymosi veiksnys yra nervų ir endokrininės sistemos pažeidimai, galvos smegenų traumos, neigiamos emocijos, antinksčių liaukų funkcijų išsiderinimas. Kadangi alergenų vystantis civilizacijai nemažėja, o išvengti jų gali nepavykti, reikia sistemiškai stiprinti organizmą, didinti jo atsparumą išorės veiksniams. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka sveikas gyvenimo būdas, reguliarus sportas, fizinis darbas gryname ore. Taip pat pageidautina (ypač vaikams) daugiau laiko praleisti prie jūros, ekologiškai švarioje aplinkoje.

Išmėgink medetkų antpilą. 10 gramų žiedų užpilk dviem stiklinėm verdančio vandens ir palik porai valandų kambario temperatūroje nesandariai uždengtame inde, kad pritrauktų. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną.

Viena iš efektyviausių alergijos gydymo priemonių yra mumijus, tačiau jis turi būti geros kokybės. Ištirpink 1 g litre šilto vandens, atkreipk dėmesį į tai, kad tirpstant geram mumijui nesusidaro nuosėdų. Naudok tirpalą kartą per dieną, užsigerk šiltu vandeniu. Dozavimas: 4–7 metų vaikams – po 70 mg, 8 metukų ir vyresniems – 100 mg. Jeigu alergija stipri, galima tirpalo išgerti ir dieną, bet dozė turi būti dvigubai mažesnė. Poveikis paprastai būna labai greitas – jau pirmosiomis dienomis praeina alergiškų vaikų gerklės gleivinės pabrinkimas. Gydymo kursas atliekamas du kartus per metus (rudenį ir pavasarį) ne mažiau kaip po 20 dienų. Jeigu per dieną suvartojama 100 ml tirpalo, 1 g mumijaus užteks 10 dienų.

Propolio antpilo ir graikinių riešutų antpilo mišinys naudojamas išoriškai, jeigu ligoniui niežti ausis, jis linkęs į alergines reakcijas antibiotikams ir kitiems vaistiniams preparatams.

Išspausk šviežių saliero šaknų sulčių. Vartok po 1–2 arbatinius šaukštelius, 3 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. Galima naudoti ir antpilą – 2 šaukštus smulkintos šaknies užpilk stikline šalto vandens ir palaikyk 2 valandas, nukošk per marlę. Gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Sultys ir antpilas vartojami sergant dilgėline.

Lygiomis dalimis sumaišyk gudobelių ir valerijonų tinktatūrą, į stiklinę vandens įlašink 30 lašų. Šį vaistą gerk prieš miegą. Tai gerai ramina ir stiprina nusilpusį organizmą.

Kurčiųjų dilgėlių antpilas. Šaukštą žiedų užpilk stikline verdančio vandens, palik pritraukti (uždenk šiltai ir palaikyk apie pusvalandį), nukošk per marlę. Gerti po pusę stiklinės 4–5 kartus per dieną arba po stiklinę 3 kartus per dieną (antpilas turi būti šiltas). Tinka sergant dilgėline, jeigu pasireiškia alerginis bėrimas.

Kiaulpienių ir varnalėšų šaknų nuoviras. Žaliavą smulkiai sutrink grūstuve ir sumaišyk. Imk 2 šaukštus mišinio, užpilk 3 stiklinėm vandens ir laikyk per naktį. Ryte pavirk 10 minučių ir palik tiek pat laiko, kad pritrauktų. Gerti po pusę stiklinės prieš valgį ir prieš miegą (per dieną – 5 kartus).

Paprastosios juodagalvės milteliai. Naudojami augalai, surinkti žydėjimo metu. Priklausomai nuo amžiaus, vartoti reikia nuo 1 iki 3 šaukštų sausos žolės per parą. Vartojama kaip milteliai prieš valgį, arba užpilama verdančiu vandeniu ir geriama kaip šilta arbata.

Didžiosios ugniažolės antpilas. Valgomąjį šaukštą žolės užpilk dviem stiklinėm verdančio vandens ir palaikyk 4 valandas, kad pritrauktų. Gerti po ketvirtį arba pusę stiklinės ryte ir vakare.

Vaistinių ramunėlių antpilas. Šaukštą žiedų užpilk stikline verdančio vandens, pagarink 20–30 minučių, vartok po valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną.

Pipirmėčių antpilas. Užpilk 10 g žaliavos puse stiklinės verdančio vandens, pagarink 20–30 minučių. Vartoti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

Šalpusniai. Ankstyvą pavasarį su koteliais surinktus žiedus išdžiovink pavėsyje ir sutrink į miltelius. Kasdien vartok nuovirą: 12 g miltelių virk 3 minutes. Efektas bus stipresnis, jeigu lygiomis dalimis sumaišysi šalpusnius ir abrikosų branduolių miltelius. Mišinį užvirti ir vartoti po tris kartus per dieną (keletą dienų iš eilės).

Paimk 100 g bičių vaško (maždaug degtukų dėžutės dydžio gabaliuką), 100 g alyvuogių aliejaus ir 1 virtą kiaušinio trynį. Bičių vašką ištirpink vandens vonelėje, kol suskystės, įpilk aliejaus ir įdėk sutrintą trynį. Viską gerai išmaišyk iki vienalytės masės. Laikyk šaldytuve. Tepalo galiojimo laikas – ne mažiau kaip 1 mėnuo.