Medicinos Naujienos:

Kembridžo mokslininkai praneša, kad pirmiausia Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atmainoje aptikta mutacija, vadinama E484K, aptikta ir dalyje vadinamosios Kento atmainos mėginiuose. Ši mutacija grėsminga tuo, kad gali padėti virusui išvengti imuninės sistemos atsako

Chemoterapijos kursas įprastai yra ilgas ir sunkus. Dažnai tai yra geriausias prieinamas vėžio gydymas, tačiau kartu jis pasižymi ir itin nemaloniu šalutiniu poveikiu. Tačiau dabar Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė tokią terapiją, kuri žudo vėžio ląsteles vos viena injekcija, o pacientai jaučia silpnesnį šalutinį poveikį.

Atsparumas antibiotikams šiuo metu kelia didelę grėsmę pasaulinėms sveikatos priežiūros sistemoms, tačiau naujas žurnale „Nature Communications Biology“ publikuotas tyrimas rodo, kad kanapėse randamas junginys gali būti puikus to sprendimas.

Įprastai nitrilinės ir lateksinės pirštinės yra naudojamos tik kartą. Jos neleidžia pirštams užteršti paviršių, o paviršiams - pirštų. Tačiau vienkartinės pirštinės yra neperdirbamos, o per COVID-19 pandemiją mes jų sunaudojame išties daug. Galbūt jas galima dezinfekuoti ir naudoti dar kartą?

Ką turime žinoti apie skiepus nuo COVID-19 ligos? Ar galima pasitikėti vakcinomis, kurios sukurtos per trumpą laiką? Kuo jos skiriasi nuo įprastų vakcinų? Ar skiepais galima žmones „sučipuoti“, kaip teigia antivakseriai?

eigiamas vitamino D poveikis imuninei sistemai žinomas seniai. Atliktų tyrimų metu pastebėta, kad šis vitaminas taip pat padeda apsisaugoti nuo „Covid-19". Žmonės, kuriems trūko šio vitamino, sirgo sunkesne viruso forma.

Trejybės koledžo dubline mokslininkas imunologas ir biochemikas Kingstonas Millsas norėtų nuraminti žmonių entuziazmą dėl COVID-19 vakcinų. Jo nuomone, gali būti, kad net paskiepiję absoliučiai visus pasaulio gyventojus neatsikratytume šio viruso.

Kaip ir kasmet šaltuoju metų sezonu į viršų šovė sergamumas virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Ir jei dėl karantino sergamumas mums įprastomis ligomis kiek sumažėjo, prie peršalimo, slogos ir gripo prisidėjus COVID-19, padaugėjo neaiškumų, kokia konkrečiai liga puola ir kaip gydytis.

Tai prilygsta kelių miško gaisro židinių plitimui - pirmasis toks tyrimas atsakė, kuo ypatingas COVID-19 sukeltas plaučių uždegimas

Pranešimai apie maždaug 30 mirčių tarp pagyvenusių Norvegijos slaugos namų gyventojų, kurie gavo „Pfizer“ vakciną, apskriejo visą pasaulį – ir žinoma, sukėlė susirūpinimą dėl vakcinos saugumo.

Šiuolaikinės vėžio gydymo priemonės yra labai efektyvios, tačiau kartais vėžio ląstelės vis tiek kažkaip išgyvena. Kai kurios, atrodo, pranyksta tik trumpam ir vėl pradeda daugintis vis pasibaigus gydymui. Naujas tyrimas rodo, kad vėžio ląstelės chemoterapiją išgyvena kaip meškos žiemą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininko dr. Aurelijaus Buroko kartu su kolegomis iš Ispanijos mokslo institucijų atlikti tyrimai sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje nagrinėjamas ryšys tarp nutukimo ir suprastėjusios atminties, paskelbta prestižiniame neurobiologijos žurnale „Cell Metabolism“.

„Kaip galime skiepytis, kai nežinome, kas tose vakcinose yra?“, socialiniuose tinkluose baiminasi žmogus, kuris niekada nėra skaitęs jokio maisto produkto etiketės. Ir „Pfizer“ ar „Moderna“ tokių žmonių neįtikins. Tačiau visiems kitiems pateikiame visų vakcinose esančių ingredientų sąrašą.

Likus kelioms dienoms iki savo 91-ojo gimtadienio, Margaret Keenan tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, gavusiu „Pfizer“/“BioNTech“ COVID-19 vakciną jau po klinikinių bandymų etapo.

Pasveikusių nuo koronaviruso pacientų imuninė atmintis išlieka mažiausiai aštuonis mėnesius. Tai atskleidė vienas naujausių pasaulyje tyrimų, padedančių atsakyti į svarbų klausimą apie COVID-19: kuriam laikui įgyjamas imunitetas persirgus šia liga?