Mistinės Būtybės:

Jetis Himalajuose, ši-ši Kinijoje, almasas Mongolijoje, orangpendekas Indonezijoje, didžiapėdis JAV, sniego žmogus Kaukaze ir Pamyre. Šios kriptobūtybės įvairiuose regionuose vadinamos įvairiais pavadinimais. Tačiau, ko gero, pats paslaptingiausias šios skaitlingos genties atstovas gyvena Australijoje

Vyras pasakoja, kad praėję metai buvo rekordiniai visame 21-ajame amžiuje, nes buvo fiksuoti aštuoni pabaisos pastebėjimo atvejai, po kurių ji tiesiog dingo. Campbell teigimu, vasarą Nesė įprastai daug dažniau pastebima vasaros metu nes tuo metu ežerą aplanko daugiau žmonių, o visų antra, dienos tuomet būna gerokai ilgesnės, o orai malonesni, rašo dailymail.co.uk.

„Gorvico pabaisos“, kaip jas pavadino žurnalistai, gyvena Antarktidos žemyno gilumoje, ant ledo kupolo, šalčio poliaus rajone. Vasarą, kai šviečia nenusileidžianti saulė, juos sutinti labai sunku, praktiškai neįmanoma.

Vis dar bandoma moksliškai paaiškinti, ką žmonės galėjo palaikyti Lochneso pabaisa. Ruoniai, rąstai, banginiai ir daug kitų paaiškinimų buvo pasiūlyti siekiant išaiškinti šią paslaptį. Gali būti, kad visi jie iš dalies teisingi.

1955-ųjų metų rugpjūčio mėnesį keistos būtybės apsupo Satonų namą Kelio kaimelyje (Kentukas, JAV). Nėra žinoma, kuo šiuos padarus sudomino niekuo neišsiskiriančių fermerių namas, ar jie kėlė kokį nors pavojų žmonėms, o gal atvirkščiai - atvyko su "taikos misija". Kad ir kaip ten buvo, tačiau dvi fermerių šeimos (11 žmonių) atsidūrė humanoidų apsuptame name.

Šiandiena labai mažai kas galėtų pasakyti, kad daugelio mėgstama Šarlio Pero pasaka "Raudonkepuraitė" parašyta, remiantis kraują stingdančia XVI amžiaus istorija apie vilkolakį Peterį Štrumpfą, kuris pavirsdavo vilku ir medžiodavo žmones. Dabartiniu požiūriu Peteris Štrumpfas (dar žinomas kaip Štubė ar Štumpas) - tipiškas serijinis žudikas, be to, aiškiai psichinis ligonis. Tačiau XVI amžiuje, kai Šventoji inkvizicija dar rengdavo parodomąsias bausmes raganoms ir burtininkams, siaubo apimti Benburgo kaimo gyventojai tikėjo, kad jų apylinkėse atsirado vilkolakis.

Medkirtys neteko žado, ką tik nukirsto medžio kamiene aptiko milžinišką juodą gyvatę. Vyras iš siaubo atšoko nuo nukirsto kamieno, iš kurio palengva iššliaužia siaubinga būtybė.

Meiliai Nesės vardu vadinama pabaisa Škotijos ežere „apsigyveno“ dar 565 mūsų eros metais, kai susidūrimą su ja aprašė Škotiją krikštijęs airių misionierius, šventasis Kolumba. Ir štai dabar povandeninis autonominis robotas „Munin“ Neso ežere sonaru padarė ryškią dugne gulinčio monstro nuotrauką. Tad kodėl tai nesukėlė jokios entuziazmo bangos?

Paslaptingiausiam Škotijos ežerui dėmesio ir taip netrūko. O dabar Lochnesas jo gali sulaukti dar daugiau. Mat netikėtai ežero dugne atrastas paslaptingas darinys. Gali būti, kad jis vienaip ar kitaip susijęs ne tik su legendine pabaisa Nese, bet ir su gretimais ežerais – ar net su rytine ir vakarine Britanijos salos pakrante.

Drakonas - vienas iš svarbiausių praktiškai visų tautų legendų ir mitų personažas. Ši ugnimi alsuojanti būtybė visais laikais nusipelnė žmonių pagarbos už savo jėgą ir išmintį, tačiau tuo pačiu metu žmones gąsdino savo žiaurumu. Sparnuotosios gyvatės paveikslas, vaizdingai aprašytas senovės metraščiuose, daugeliui ir šiandien atrodo beveik realus.

1977 m. liepos 25 d. Loundeilo miestelyje (JAV, Ilinojaus valstija) nutiko nepaprastas atsitikimas. Tą dieną dešimtmetis Martynas Lou su draugais žaidė savo šeimos namo kieme. Žaidimo įkarštyje vaikai nepastebėjo, kaip virš jų galvų ėmė ratus sukti du didžiuliai paukščiai, panašūs į erelius. Staiga vienas paukštis krito žemyn, nagus suleido į Martyno pečius ir ėmė nešti berniuką. Berniukas garsiai rėkė, muistėsi, rankomis daužė per paukščio kojas.