NSO Virš Cincinačio Miesto, 1974

1974 metų kovo 28 dieną vienas jaunas fotografas iš Cincinačio padarė seriją „skraidančios lėkštės“ nuotraukų. 16-metis gimnazistas Robertas Šviras ėjo per miesto parką. Pakeliui padarė kelias nuotraukas su fotoaparatu Kodak X-15, apie 15 valandą išėjo į miško proskyną. Netikėtai jaunuolis išgirdo silpną, neįprastą ausiai zirzimą. Pažiūrėjęs į viršų, pamatė, kad virš medžių kabo kupolo formos sidabrinės spalvos, saulės spinduliuose blizgantis objektas.

Netrukus objektas ėmė kilti aukštyn, lengvai pasislinko j šoną. Tada jaunuolis sugalvojo padaryti pirmą nuotrauką. Tuo laiku objektas pasitraukė jau gerokai toliau nuo jį stebėjusio jaunuolio - net zirzimo nebesigirdėjo. Tada objektas per akimirką danguje “nupiešė” į kablį panašią figūrą ir vėl pakibo ore. Paskui objektas ėmė lėtai tolti rytų kryptimi, o Robertas Šviras antrą kartą nuspaudė fotoaparato mygtuką.

Kol “skraidanti lėkštė” dingo iš akių, jaunuoliui pavyko padaryti trečią ir paskutinę nuotrauką. Visas stebėjimas tęsėsi ne ilgiau kaip 45 sekundes. Roberto nuomone, objekto diametras galėjo būti nuo 5 iki 8 metrų. Kokių nors langų, mechanizmų ar kitų ypatybių jis nepastebėjo.

Vėliau Robertas Šviras pasakojo:

“Pirmiausia man pačiam buvo sunku patikėti, kad visa tai mačiau savo akimis. Objektas darė tokius manevrus, kokių tikrai negalėtų atlikti mūsų lėktuvai. Niekam apie tai nepasakojau, nes be nuotraukų neturėjau jokių kitų įrodymų, nebuvo ir kitų liudininkų. Man buvo aišku, kad, jei tik pabandyčiau išspausdinti tas nuotraukas, jos būtų pavadintos sumania klastote. Be to, jos ir man atrodė nepakankamai dokumentuotos.

Iki šio įvykio laikiau save “netikinčiu”, kaip įprasta sakyti. Po to, ką pamačiau, labai susidomėjau ufologija ir supratau, kad būtinai turiu informuoti visuomenę apie šį įvykį. Per daug dažnai mūsų karinės žinybos NSO pateikia kaip haliucinacijas, pelkių ugneles ir kitokias kvailystes”.

Robertas Šviras savo nuotraukas pateikė fotoinžinieriui ir ICUFON direktoriui Kolmenui fon Kevickiui, kad atliktų ekspertizę.

Kolmenas labai padidino nuotraukas, kad galėtų palyginti paimtų struktūrų grūdėtumą. Eksperto vertinimu, tarp objekto ir Roberto buvo kiek daugiau negu kilometras. Vaizdai nebuvo pakankamai ryškūs dėl rūko. Jis halo pavidalu buvo aplink objektą (halas - tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose). Ryškumo trūko ir dėl stiprių saulės atspindžių nuo metalinio paviršiaus.