Pendle kalva Lankašyre

Žinomiausi raganavimo atvejai Anglijos istorijoje – tai istorijos, susijusios su Pendle kalvomis. Daugybė žmonių aplanko šias kalvas per Helouvyną. Šou „Paslaptys“ vedėjas Ivetas Fildingas prisipažino, kad kai pakildavo ant kalvų ir filmuodavo atskirus epizodus, galvoje atsirasdavo baisių minčių, ir jis jautė nepaaiškinamą baimę. Daug žmonių skeptiškai žiūrėjo į istorijas apie raganavimą ir raganas, kurios neva gyveno šiose vietose.

Tačiau neseniai anglus sukrėtė dar viena naujiena - atliekant kasinėjimus, buvo rasta raganos troba su joje užmūryta katės mumija. Lankašyro grafystė vėl išpopuliarėjo. Kasinėjimus atlikę žmonės buvo apstulbinti, nes rado XVII amžiaus puikios būklės trobelę.

Istorikai mano, kad namas priklausė raganai, nes vienoje sienoje buvo įmūryta katė. Kambarys su įmūryta kate buvo užmūrytas. Anot legendų, gyvas palaidotas gyvūnas saugojo namo gyventoją nuo piktųjų jėgų.

Unikalus radinys aptiktas netoli Pendle kalvų, Barlio kaimelyje. XVII amžiuje šios vietos garsėjo raganomis. Net ir mūsų laikais senieji vietiniai gyventojai šią vietą vadina “raganų kraštu”.

Archeologai toliau tyrinėjo trobelę. Jie nustatė, kad trobelė buvo užpilta žemėmis ir apaugo žole, o sienoje rasta katė pavirto mumija natūraliu būdu.

Kasinėjimams vadovavęs Karlas Sandersas tvirtina, kad pati trobelė išliko per stebuklą. Kai Sandersas ir jo žmonės ėjo per kambarius, visiems susidarė įspūdis, kad jie pateko į praeitį. Pendle kalva tikrai turi užburiančią aurą ir nepapulti į jos kerus neįmanoma.

Pendle kalvų raganų ir raganavimo specialistas Saimonas Entvistlis tvirtina, kad tokį radinį galima palyginti su Tutanchamono kapavietės atradimu. Netrukus bus 400-sios metinės nuo Pendle raganų teismo proceso pradžios. O trobelė galimai ir yra legendinis Malkino bokštas.

Malkino bokštas - tai raganų nuolatinių puotų ir raganavimų vieta. Apie bokštą šimtmečiais sklandė daug gandų ir legendų. Saimonas Entvistlis taip pat pabrėžė, kad katė - tai nuolatinis su raganomis susijusio folkloro atributas.

Kasinėjimuose dalyvavęs archeologas Frenkas Gekko nuostabų radinį palygino su unikalios Pompėjos atradimu. Anot archeologo, kai buvo rastos durys į trobelę, iškart tapo aišku, kad jos slepia kažką ypatingo. “Susidarė ypatingo pasaulio pojūtis, tarsi visa istorija būtų sukoncentruota čia: raganų medžioklės laikai, šių vietų pakilimai ir nuopoliai, pramoninė revoliucija”. Trobelėje taip pat buvo rasti visai nepakeitę savo išvaizdos XIX amžiaus virtuvės rakandai, taip pat Viktorijos epochos indai, alavinė vonia ir lovos karka-
sas.

Archeologiniai kasinėjimai tęsiasi, o paslaptingos Pendle kalvos tyrinėjamos toliau.

Lankašyro grafystė garsėja prastu vardu. Su vietove prie Pendle kalvos susijęs vienas iš didžiausių su raganomis susijusių procesų per visą Anglijos istoriją. 1612 metais prieš teismą stojo 16 moterų ir 4 vyrai, kaltinami raganavimu. Anglijoje raganavimas pirmą kartą buvo paskelbtas kriminaliniu nusikaltimu 1542 metais. Jei raganos veiksmai sukėlė kieno nors mirtį, ją nuteisdavo pakarti, o jei atnešdavo tik nuostolių turtui - raganas įkalindavo, skirdavo joms baudas ir surakindavo trinkomis. Tik 1736 metais įstatymas apie raganavimą buvo atšauktas, nors raganų ir nužiūrėjimo baimė išliko iki XIX amžiaus. Populiarūs buvo apsauginiai užkalbėjimai ir įvairiausi amuletai nuo piktų apžavų - virš durų prikalta pasaga, lazda iš šermukšnio, net ypatingi buteliai, pripildyti šlapimo ir vinių.

Centrinėmis Lankašyro proceso figūromis tapo dviejų besivaidijančių giminių atstovai. Abiem vadovavo bobutės - Enė Vitl, pravarde Čatoks, ir Elizabetė Sautern, pravarde Demdaik. Senolės gąsdino kaimynus ir piktai prašinėjo iš jų maisto. Tai vyko ilgus metus, o valstiečiai jau ramiai žiūrėjo į raganas, laikydami jas neišvengiamu blogiu. Tiesiogine teismo proceso priežastimi tapo konfliktas tarp Elison Devais, Demdaik anūkės, ir prekeivio Džono Lou.

Sutikusi Džoną, mergaičiukė pradėjo prašyti jo plaukų segtukų, bet prekeivis patingėjo atrišti savo maišą. Tada Elison visaip iškeikė jį, nors ir Džonas neieškojo žodžio kišenėje. Atrodytų, abu galėjo pamiršti tą ginčą, bet kur tau - netrukus prekeivį sukaustė paralyžius. O kas kaltas dėl ligos? Žinoma, kad ragana, ji ir nužiūrėjo. Įdomu, kad dėl nužiūrėjimo neabejojo ir pati Elison. Ji atsiprašė Džono, bet jo sūnus vis vien kreipėsi į teismą. Tais laikais į raganas buvo žiūrima rimtai. Anot angliškų prietarų, jos pasiverčia kiškiais ir katėmis, gali užburti sviestmušę, kad sviestas nesusimuštų, arba apleisti ką nors blusomis, jau nekalbant apie rimtesnę žalą ar net mirtį. Oru jos skraido ant Šluotų, o jūrose plaukioja valtimis iš kiaušinių lukštų (todėl po pusryčių kiaušinio lukštus būtinai reikėjo susmulkinti!). Daryti piktadarybes raganoms padeda gyvūnai, kuriuos dovanojo velnias už ištikimą tarnybą. Tai šunys, katės, rupūžės, žiurkės. Raganos pamaitina juos savo krauju, o paskui pakursto prieš kaimynus. Per apklausą Elison papasakojo teisėjui Rodžeriui Nouvelui, kad raganauti ją išmokė močiutė.

O kadangi Elison pasitaikė puiki proga atkeršyti, ji nepasikuklino pridurti, kad senė Čatoks, sena jos močiutės varžovė, bendrauja su pačiu velniu. Jei pražūti, tai visiems kartu! Abi senutės prisipažino raganavusios. Demdaik davė parodymus, kad prieš 20 metų Pendle miške buvo sutikusi demoną, vardu Tibas, kuris pažadėjo jai dovanoti viską, ko tik panorės. Moteris sutiko, bet ilgai nieko neprašė velnio, kol jis pats nepriminė jai apie susitarimą. Kartą, kai senutė snaudė prieangyje, rudas šuniukas užšoko jai ant kelių, įkando į ranką ir išgėrė kraują. Nuo to laiko ji kviesdavo Tibą, kai norėdavo kam nors pagadinti gyvenimą. Savo ruožtu Čatoks prisipažino, kad 1595 metais numarino du žmones - tėvą ir sūnų. Po tokių prisipažinimų moterų likimas buvo nuspręstas. Demdaik, Čatoks, jos dukra Enė Redfern, neva įsivėlusi į žmogžudystę, ir Elison Devais buvo suimtos. Lakašyro raganų byla apaugo naujais vardais. 1612 metais, per Didįjį penktadienį, Elizabetė Devais, Demdaik dukra, sukvietė į namus svečius. Susitikimo laikas privertė kaimynus sunerimti. Visi žino, kad būtent prieš Velykas raganos rengia savo puotas! Anot kitos versijos, svečiai susirinko į slaptas katalikiškas pamaldas. Tai irgi apibūdino juos ne iš geriausios pusės. Katalikų persekiojimų laikais tai buvo ne mažesnis nusikaltimas, negu bendravimas su velniu. Šiaip ar taip, valdžią pasiekė gandai apie paslaptingą susirinkimą. Neva Devaisai susirinko susprogdinti Lankasterio pilį, kurioje buvo kalinamos keturios kalinės, ir išlaisvinti raganas. Netrukus Elizabetė Devais, jos sūnus Džeimsas ir keli draugai buvo įkišti už grotų. Parodymus prieš motiną sutiko duoti devynmetė Elizabetės dukra Dženetė. Motinos bendrininku mergaitė įvardijo demoną, pravarde Bolas, kuris nužudydavo kiekvieną, į kurį parodydavo Elizabetė. Kai tik Džeimsas Devaisas patvirtino sesers žodžius, jau palaužta 

Elizabetė atgailavo dėl savo piktadarybių.

O tuo tarpu mažoji Dženetė raganavimu apkaltino ir brolį.

Jam irgi neliko nieko kito, tik pripažinti kaltę. Net jei jis būtų bandęs pasiaiškinti, tai nebūtų jo išgelbėję. Viena iš moterų, Elis Natter, iki galo tvirtino esanti nekalta, bet teisėjai, remdamiesi Dženetės parodymais, vis vien nuteisė ją myriop. Tarp dešimties pakartųjų buvo senė Čatoks, Enė Redfern, Elizabetė Devais, jos sūnus Džeimsas ir vienuolikmetė dukra Elison (senė Demdaik mirė kalėjime). Dviem kaltinamiesiems buvo paskirta kalėjimo bausmė ir gėdos stulpas, aštuoni buvo išteisinti. Teismo tarnautojas Tomas Potsas labai išsamiai aprašė teismo procesą ir, teisėjui leidus, išleido brošiūrą “Stebuklingas raganų demaskavimas Lankašyro grafystėje”. Dar ilgus
metus jo ataskaita kaitino prietaringų asmenybių fantaziją. Jei anksčiau raganos kėlė Lankašyro gyventojams baimę, tai, laikui bėgant, jie ėmė didžiuotis savo raganišku paveldu. Keliautojai gali apžiūrėti kameras Lankasterio pilyje, kur kažkada kalėjo raganavimu kaltinti žmonės. Dėmesio verta ir parduotuvėlė “Witches’ Galore” Newchurch in Pendle kaimelyje, kurią galima atpažinti iš dviejų kablianosių manekenų prie įėjimo. Parduotuvėje yra gausus lėlių-raganų asortimentas, taip pat atitinkamos tematikos knygos, kortos, marškinėliai ir kt. Šiame kaimelyje yra dar viena su raganomis susijusi įžymybė.

Tai Šv. Marijos bažnyčia, pašventinta 1544 metais. Džeimso Devaiso liudijimu, 1610 metais per Didįjį ketvirtadienį močiutė pasiuntė jį į bažnyčią, kad pavogtų raganavimui reikalingos šventintos duonos. Grįždamas namo, Džeimsas pamatė “į kiškį panašią būtybę”, kuri pagrasino sudraskyti jį į gabalus, jei saugiai neparneš duonos namo. Be to, Džeimsas prisiekinėjo, kad kita kaltinamoji, senė Čatoks, kasinėdavo kapus kapinėse ir išlupdavo dantis iš kaukolių.

O pasivaikščiojus po raganiškas vietas, galima pagerbti pakartuosius pinta “Pendle raganų alaus” iš Moorhouse alaus daryklos.