Per vieną naują plataus masto tyrimą padaryta išvada, kad prostatos specifinio antigeno (PSA) ankstyvosios diagnostikos testas negelbėja gyvybių, o kartais juo net neaptinkamas potencialiai mirtinas navikas.
PSA ankstyvoji diagnostika yra paprastas kraujo tyrimo testas, ir visi vyrai, kurie vyresni nei 50 metų, įvairiomis kampanijomis raginami jį atlikti, kad būtų įmanoma anksti aptikti prostatos vėžį. Vis dėlto tyrėjai peržiūrėjo anksčiau atliktų tyrimų rezultatus ir priėjo prie išvados, kad ketinimą padaryti šį testą privalomą visiems vyrams, kurie vyresni nei 50 metų, greičiausiai reikėtų atidėti.
Tyrėjai nustatė, kad iš vyrų, kuriems tyrimo metu susiformavo prostatos vėžys, po 10 metų didesni šansai likti gyviems buvo tiems, kurie nedarė PSA testo, o ne tiems, kurių navikas buvo diagnozuotas šiuo testu. Apskritai vyrų skaičius, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, abiejose grupėse buvo maždaug vienodas, taip pat buvo panašus ir 10-ies metų būsimo gyvenimo trukmės rodiklis.
Anglijos Bristolio universiteto (University of Bristol) tyrėjai stebėjo 189 386 vyrus, kurie pasidarė vieną PSA ankstyvosios diagnostikos tyrimą, ir lygino jų rodiklius su 219 439 vyrais, kuriems buvo daryta ne ankstyvoji diagnostika, o paprasta medicininė patikra.
PSA testas ne visada parode agresyvias vėžio formas, kurios gali būti mirtinos, o kartais rodė vėžį, kai jo nebuvo (vadinamasis klaidingai teigiamas rezultatas), ar nepajėgė atskirti agresyvaus naviko nuo mažos rizikos vėžio, nekeliančio grėsmės žmogaus gyvybei.
Tyrimo vadovas prof. dr. Richardas Martinas nurodė, kad PSA testas kelia nereikalingų problemų: „Diagnozuojant prostatos vėžį vyrams, kurie niekada nebūtų juo susirgę, ir pražiopsant pavojingas prostatos vėžio formas, tik keliamas nerimas ir pradedamas nereikalingas gydymas."
JAMA, 2018; 319:883-95
