Vaistinis valerijonas raminti nervų sistemai

Vaistinis valerijonas – daugiametis žolinis augalas, užaugantis net iki 2 metrų aukščio. Žydi birželio – rugsėjo mėnesiais. Pasižymi nervų sistemą raminančiu, spazmolitiniu poveikiu. Veikia greitai, tačiau trumpai, apie 2 valandas.

Valerijono preparatai vartojami kaip nervų sistemą raminanti priemonė, gydant nemigą, isteriją, stresą, migreną, neurozę, skydliaukės hiperfunkciją. Vaistinio valerijono užpilus geriausia yra ruošti šaltu būdu, nes tik būtent tokiu būdu pagamintas valerijonų preparatas nesukels tachikardijos (t.y. netankins širdies ritmo). O nervus raminantys mišiniai, kuriuose yra ne tik valerijono šaknų, užpilami karštu vandeniu ir dėl to jau nebetinka vartoti žmonėms, sergantiems aritmija.

Valerijonų šakniastiebiai su šaknimis kasami spalio arba kovo mėnesį. Rudenį iškasti augalai yra geresnės kokybės. Iškasus nupurtomos ir nuvalomos žemės, pašalinami lapai, nuplauna ir apdžiovinama bei pavytinama 2 – 3 dienas. Šakniastiebiai supjaustomi išilgai ir džiovinami šiltoje patalpoje.

Užpilas šaltu būdu: 1 arbatinis šaukštelis valerijono šaknų miltelių užpilamas stikline šalto virinto vandens ir palaikoma 4 – 5 valandas, kartais pamaišoma, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį.

Dėmesio! Nevartoti valerijono susilpnėjus skydliaukei, esant žemam kraujospūdžiui (hipotenzijai), žemam raumenų tonusui bei esant sumažėjusiam jautrumui.