Žemės orbitoje skrieja ateivių palydovai

Pasirodo, Žemės orbitoje skirieja ne tik žmogaus rankų sukurti dirbtiniai palydovai, tačiau ir kosminiai aparatai, priklausantys kitų planetų civilizacijoms.

Du palydovai - dvi mįslės

Žurnalistai apie tai rašė dar prieš 6 dešimtmečius, rašo ir iki šiol, tačiau JAV kosminė agentūra NASA iki šiol slepia visus įrodymus apie Žemės orbitoje esančius nežemiškos kilmės objektus (paranormal.lt).

Kaip yra žinoma, 1957 metais Sovietų Sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą. Tačiau yra dar 1954 metais darytos nuotraukos, kuriose matomi dirbtiniai objektai mūsų planetos orbitoje. Šiose nuotraukose, kurias netrukus JAV slaptosios tarnybos uždraudė viešai publikuoti, buvo užfiksuoti du nežemiškos kilmės objektai Žemės orbitoje, iš kurių vienas buvo pavadintas „Juoduoju riteriu“.

Vėliau šis objektas ne kartą buvo pastebėtas. „Juodasis riteris“ yra savotiškos formos didžiulis skraidantis aparatas. Vakarų šalių spauda 1954 metais rašė, kad iš paslaptingo ateivių palydovo į Žemę buvo transliuojami kažkokie signalai. Vienam radijo mėgėjui netgi pavyko juos išskirti. Specialistas nustatė, kad signalas sklinda iš tolimos Epsilon žvaigždės ir iki mūsų skriejo daugiau kaip 13 tūkstančių metų.

Užkoduoti ateivių pranešimai

Neverta pamiršti ir apie paslaptingą radijo aidą, kurį XX amžiaus 3-io dešimtmečio pabaigoje atrado profesoriai Štermeris, Van Der Polas ir Halsas. Mokslininkai dvejus metus tyrė Žemės atmosferos radiozondavimą. Eindhovene (Nyderlandai) esantis siųstuvas tam tikrais laiko tarpais į kosmosą siuntė signalą, primenantį Morzės abėcėlę, ir jį priimdavo atgal. Tačiau 1928 m. spalio 11 d. mokslininkai užfiksavo nesuprantamą reiškinį: po pagrindinio impulso aparatūra priėmė dar vieną, lantominį, signalą, panašų į kažkokį aidą. Antrinis signalas buvo gautas, praėjus 3 sekundėms po pagrindinio, po to praėjus 4,5 ir t. t., iki 18 sekundžių.

Nepaaiškinamus antrinius impulsus ėmė priimti ir kitos radijo stotys daugelyje pasaulio kampelių. 1960 metais Stendfordo universiteto darbuotojas Breisvulas iškėlė prielaidą, kad antriniai signalai yra užkoduotas ateivių pranešimas. Ekspertas pranešė, kad Žemės orbitoje skrieja ateivių pastatytas zondas, per kurį nežemiškosios civilizacijos atstovai bando užmegzti kontaktą su žmonija.

Šią hipotezę 1973 metais išvystė britų mokslininkas Lunanas. Tyrinėtojas nustatė, jog ateivių kode, kurį priėmė Žemėje esančios radijo stotys, yra vertinga informacija apie kitus pasaulius. Detaliai išanalizavęs kosminius impulsus, Lunanas padarė išvadą, kad 1928 metais Eindhovene buvo priimti žvaigždžių žemėlapio šifrai. Sprendžiant iš visko, ateiviai norėjo, kad mes gautumėm galimybę surasti kelią iki jų planetos ar net gyvenamų planetų sankaupos.

1974 metais paslaptingąjį kodą pabandė iššifruoti bulgarų astronomai, kuriems vadovavo daktaras Ilijevas. Jis išsiaiškino, kad mūsų proto broliai 1928 metais mums atsiuntė pranešimą apie dvinarę Dzetos žvaigždę Tinklelio žvaigždyne ir Liūto žvaigždyno fragmento atvaizdą. Grafinis vieno signalo iššifravimas priminė skraidančio aparato piešinį.

Sankt Peterburge gyvenantis astronomas Sergejevas gavo netikėtus rezultatus, kai dekodavo iš kosmoso gautus antrinius impulsus. Ekspertas šifruotą projekciją uždėjo ant dangaus koordinačių sistemos ir pamatė apnuogintos moters atvaizdą, ir tai aiškiai buvo ne žmonių rasės moteris. Nejaugi kitos civilizacijos atstovai tokiu būdu norėjo mums perduoti savo sampratą apie estetiką ir grožį?