Archeologai Jangčiuane, Kinijoje, rado aštuoniakampio formos kapą su sienomis, kurios nutapytos ypatingomis freskomis. Teigiama, kad šiam kapui yra apie 700 metų, jis buvo pastatytas Čingischano palikuonių valdymo laikais.
Mokslininkai sako, kad piramidės formos kapo stogą puošia saulės, mėnulio ir žvaigždžių vaizdai. Tuo tarpu vienoje freskų pavaizduota tėvų, bandančių palaidoti savo jauną sūnų gyvą, istorija.
Septynios kapo sienos yra ištapytos freskomis, o aštuntojoje – įėjimas. Viduje nerasta jokių skeletų liekanų, nors šiaurinėje sienoje esanti freska rodo, jog čia yra vyro ir žmonos kapas.
Kai kuriose freskose pavaizduotos mongolų valdomos Kinijos gyvenimo scenos. Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis, piešiniuose galima įžvelgti grojančius muzikantus, arbatos ruošimo procesą, arklius ir kupranugarius, gabenančius žmones su prekėmis.
Pasak archeologų, kai kuriuose piešiniuose vaizduojami ne kinai, bet mongolai – tai nustatyta pagal nupieštų gyventojų stilių. Pavyzdžiui, vienoje freskoje žmogus, kuris veda kupranugarį, „dėvi minkštą skrybėlę su keturiomis briaunomis, kuri senovėje buvo laikoma tradiciniu Šiaurės skandinavų genčių aksesuaru“, – rašo tyrinėtojai.
Istorikai pasakoja, kad mongolų vadovai 1314 m. nurodė, kad tam tikrų rasių atstovai turi rengtis tik tam tikrais rūbais. Han Kinijos dinastijos pareigūnai vilkėjo apvalias apykakles turinčius marškinius ir sulankstytas skrybėles, o Mongolijos pareigūnai dėvėjo ilgus švarkus ir minkštas skrybėles su keturiomis briaunomis.
Bauginančios senovės kinų istorijos
Freskose vaizduojamos ir dvi itin populiarios senovės kinų istorijos. Vienas piešinių pasakoja apie Guo Ju, jo žmoną ir jų jauną sūnų. Šeima rūpinasi ligota Ju motina, bet nuolat trūkstant maisto ir pinigų, tenka rinktis, ar rūpintis motina, ar vaiku. Jie nusprendžia užkasti savo sūnų gyvą, kad galėtų sau leisti maitinti Guo Ju motiną ir nupirkti jai vaistų. Kai šeima pradeda kasti kapą, atranda daugybę auksinių monetų – atlygį iš dangaus už rūpinimąsi motina. Taigi šeimai nebereikėjo aukoti sūnaus ir ji toliau gyveno laimingai.
Kitoje freskoje vaizduojama Juan Jue, vaiko, kuris reikalavo, kad jo seneliu būtų tinkamai pasirūpinta, istorija. Jue šeima gyvena badmečiu, o jo tėvas nusprendžia nugabenti Jue senelį į dykumą ir ten jį palikti mirti, kad kitiems šeimos nariams būtų didesnė tikimybė išlikti. Jue tam prieštaraudamas sekė savo tėvą ir sakė, kad jeigu tėvas iš tiesų paliks senelį dykumoje, Jue tą patį padarys savo tėvui, kai jis pasens. Galiausiai tėvas nusileidžia savo sūnui ir šeima toliau badauja.
Pasak mokslininkų, nors šios dvi istorijos gali pasirodyti kiek bauginančios, jos pamoko, kad gerbti savo vyresnius tėvus ir senelius yra svarbu.
Mongolų valdžia Kinijoje
1271 m. mongolai, kuriems vadovavo Čingischano anūkas Kublai Khanas, užkariavo Kiniją. Tuo metu jie taip pat valdė Mongoliją, dalį šiuolaikinės Rusijos, Korėjos ir Vietnamo. Čingischano palikuoniai valdė Kiniją iki 1368 m., kai maištininkai privertė mongolus atsitraukti atgal į savo žemę. Savo valdymo metu mongolai sukūrė Šangdu miestą, kuris vasaros metu būdavo sostinė.
Tais laikais kinai dažnai kentėdavo nuo potvynių ir bado, nors kartais ekonomika ir klestėdavo. Greičiausiai freskose ir vaizduojami būtent šis laikotarpis. Kapas buvo atrastas 2012 m. balandžio mėnesį ir buvo iškastas archeologų komandos iš Jangčiuano.
Parengta pagal „LiveScience“
Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!
