Gydytojas V.Stonkus: apie gripą, farmacijos verslą, seksą ir savigydą

Medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus išsakė savo nuomonę apie farmacijos verslą, gripą ir skiepus, gydytojų korupciją, taip pat išsklaidė savigydos liaudiškomis priemonėmis mitus ir pateikė patarimų, kaip stiprinti sveikatą.

Anot V. Stonkaus, šiandieninė Vakarų medicina yra pasiekusi unikalių laimėjimų traumų gydyme, anesteziologijoje, chirurgijoje, ir tai pripažįsta visas pasaulis.

„Visiškai priešinga situacija yra gydant lėtinius susirgimus - rezultatai menki, o gydymas sukelia ir komplikacijų“, - konferencijos metu teigė medikas.

Anot jo, šiandieninė medicina yra „viena iš pelningiausių pramonės sričių, kuri savo pajamomis konkuruoja su ginklų pramone, narkotikų ir prostitucijos verslu, ir pan“.

„Apie mediciną plačiąja prasme Lietuvoje beveik niekas nekalba. Norėčiau pateikti daugelyje šalių pripažintas tiesas, kad šiuolaikiniai farmacijos pramonei rūpi ne žmonių sveikata, o kaip gauti kuo didesnį pelną. O to pelno žaliava yra sergantis, o ne sveikas žmogus. O visuomenės interesai tam yra visiškai priešingi. Žmonės nori būti sveiki ir siekia kuo mažiau išleisti lėšų sveikatai stiprinti.

Mūsų akademinė medicina praktiškai 100 proc. turi finansinį ryšį su farmacijos pramone. Dėl to, pavyzdžiui, JAV kasmet apie 4-5 mln. žmonių kyla šalutinės reakcijos nuo vaistų. O apie 300 tūkst. žmonių JAV miršta nuo vaistų šalutinio poveikio.

Kalbant apie kiaulių gripą, reikėtų kalbėti konkrečiai apie skiepus nuo kiaulių gripo. Skiepai nuo kai kurių susirgimų tikrai padeda ir išgelbėja žmonių gyvybes. Pavyzdžiui, JAV vyriausias virusologas Anthony Morrisas yra pasakęs, kad nėra nė vieno rimto mokslinio darbo, kuris patvirtintų vakcinų nuo gripo efektyvumą, ir tai gamintojai puikiai žino, bet ir toliau tas vakcinas gamina.

Mano nuomone, kiaulių gripo vakcinos kūrimas yra idealus verslo planas, kuris davė milžiniškas pajamas šias vakcinas gaminantiems. Nuo gripo šios vakcinos labai mažai tepadeda, tačiau jos savo sudėtyje turi daug žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų, kaip gyvsidabris, aliuminis, šimtus žmogaus organizmui svetimų baltymų ir pan.

Vakcinos plačiai naudojamos, ir ikimokyklinio amžiaus vaikas gauna apie 40 įvairių vakcinų. Todėl ateityje tai gali nulemti įvairius susirgimus, ypač pakenkti nervų sistemai“, - sakė V. Stonkus.

- Kas kaltas dėl didelės korupcijos tarp gydytojų? Valdžia, piliečiai ar sistema? Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti?

Tai aktualus klausimas daugelyje šalių.Radikalių priemonių tam nėra, nes godumui ribų nėra. Akademinės medicinos atstovai yra priklausomi nuo farmacijos pramonės.

Tarkime, JAV 1981 m. papirkti gydytojams ir reklamai buvo išleista 292 mln. dolerių, 1991 m. - 2,2 mlrd. USD, pastaraisiais metais išleidžiama apie 18 mlrd. USD, iš kurių 3 mlrd. - tiesioginiai reklamai, apie 15 mlrd. USD - papirkti medikams.

Vienintelė priemonė šiuo metu - visuomenės švietimas ir supažindinimas su visais šiuolaikinės Vakarų medicinos specifiniais dalykais. Be to, turėtų būti nekompensuojami tokie vaistai, kurie sukelia pašalinius reiškinius ir kitokias ligas, o už tai moka valstybė ir ligoniai.

- Dauguma žmonių, vos tik pajutę menkiausią negalavimą, griebiasi vaistų nuo gripo, bet kada juos tikrai reikėtų pradėti vartoti, o kada verta palaukti, kad organizmas pats imtų kovoti?

Visi žino, kad antibiotikai gripo neveikia, bet jie skiriami profilaktiškai, kad neprisidėtų kokia nors infekcija. Nors niekas nežino, ar ta infekcija atsiras, ar tas antibiotikas ją veiks.

Naujausi vaistai nuo gripo yra brangūs ir turi labai didelį pašalinį toksinį poveikį, ypač nervų sistemai. Tad dilema išlieka: ar šie vaistai nuo gripo vartotini, ar ne.

- Kalbama, kad prie vaistų priprantama ir organizmas po to nesusidoroja su menkiausia sloga, ar tai tiesa? Prie kokių vaistų priprantama labiausiai?

Trumpai atsakyti sudėtinga. Visi žmonės yra skirstomi į dvi kategorijas: vienų organizmas vaistus suskaldo labai greitai ir jie sako, kad įprastos vaistų dozės jiems nepadeda. Kitiems žmonėms tas vaistų skaldymas užtrunka ilgiau ir tai sukelia pašalines reakcijas ar komplikacijas. Tai iš dalies liečia ir pripratimą prie vaistų.

Prieš keletą dešimtmečių medicinos įstaigose būdavo nustatinėjama vaistų koncentracija žmogaus kraujyje ir pagal tai būdavo dozuojami vaistai, tačiau tokie tyrimai yra brangūs. Tada ir buvo nustatyta, kad vieniems žmonėms vaistų koncentracija mažėja, tad jiems reikia skirti didesnę dozę, o kitiems - atvirkščiai. Dėl to šių tyrimų atsisakyta, dabar niekas jų nenaudoja.

Yra nemažai vaistų, kurie, vartojami ilgesnį laiką, ima veikti priešingai. Tipiškas pavyzdys - lašai į nosį nuo slogos. Ant visų pakuočių parašyta, kad reikia naudoti savaitę ar ne ilgiau nei 10 dienų, nes vartojant ilgiau, jie patys sukelia gleivinės paburkimą ir uždegimą.

- Sovietmečiu žmonės naudojosi sanatorijų paslaugomis, buvo suteikiama nemokama reabilitacija, reguliariai tikrinama sveikata. Dabar tai daug kainuoja ir ligonis dažnai net negauna būtinos reabilitacijos, net jei turi sveikatos draudimą. Kodėl mus, lietuvius, taip skriaudžia?

Po kai kurių ūmių susirgimų, pavyzdžiui, infarkto, insulto, pacientai yra siunčiami į reabilitaciją. Tik norėčiau pasakyti, kad jeigu Jums yra skiriami brangūs vaistai, tai visiškai nereiškia, kad Jūs gaunate kokybišką paslaugą. Štai yra išleista metų knyga 2008 m., kurios leitmotyvas arba pagrindinis akcentas yra toks, kad širdies koronarinė liga yra infarkto arba insulto rizikos faktorius. Bet tos ligos šiuolaikinis gydymas yra keliskart pavojingesnis rizikos faktorius. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad nuėjęs pas kardiologą, pulmonologą, gastroenterologą, jūs jokios kvalifikuotos pagalbos negausite, nes gydymas vaistais šioje situacijoje nepadeda, jis sukelia didesnį šalutinį poveikį. Dėl to labai svarbu, kad žmonės patys rūpintųsi savo sveikata. Lietuvoje šiuo metu galioja įstatymas apie pacientų teises, kuris sako, kad pacientas gali kreiptis į teismą, būdamas nepatenkintas jam suteiktomis paslaugomis.

Tai labai gražu ir teisinga, bet gydytojas į pacientą tokiu atveju pradės žiūrėti kaip į savo priešą, kuris gali jam pridaryti didelių nemalonumų.

Kad nuo to apsidraustume, yra priimti įvairių ligų gydymo algoritmai, t.y. kokiai ligai, kokie vaistai yra skirti. Tai reiškia, jog gydymas pamažu tampa mechaniniu procesu: nustatęs ligą, gydytojas pažiūri į nustatyto gydymo algoritmą, pagal jį paskiria gydymą, ir nebesigilina į kiekvieno žmogaus asmeninius sveikatos niuansus. Tai neliečia, žinoma, ūmių ligų gydymo algoritmų.

- Gal galėtumėt pakomentuoti tokį fenomeną - žmogui susirgus, jį labai greitai supakuoja į ligoninę, o paguldę pamiršta...

Amerikoje per metus be reikalo į ligoninę paguldo 8,9 mln. žmonių. Jiems atliekama 7,5 mln. nereikalingų terapinių ir chirurginių procedūrų. Už visa tai mokama. Jeigu Jus paguldė į stacionarą po pietų, Jūsų gydytojas jau bus išėjęs namo, o budintis ne visada ateina - tokių faktų žinau labai daug. Kartais ateina tik kitą dieną, bet galit būti tikras, kad ligos istorijoje bus parašyta, jog Jūs apžiūrėtas - tik atvykęs. Beje, priėmimo kambario gydytojas Jus irgi privalo apžiūrėti ir, jeigu reikia, paskirti gydymą nedelsiant.

- Ar pasikartojantis plaučių uždegimas gali palikti liekamuosius darinius plaučiuose? Kiek tai pavojinga ir kaip atskirti, ar kosulys (diegimas) nuo prasidėjusio plaučių uždegimo, ar susijęs su liekamaisiais dariniais?

Tokius dalykus turi nuspręsti gydantis gydytojas, tačiau daugelio plaučių ligų priežastis - ne infekcija, o virškinamojo trakto susirgimai, t.y. diafragminė išvarža, skrandžio turinio atsipylimas į stemplę ir patekimas į plaučius. Deja, mūsų siauros specializacijos pulmonologai į tai visiškai nereaguoja, nors apie tai gana plačiai kalba otolaringologai ir gastroenterologai. Šia tema - ir mano daugelio metų praktikos patirtis.

Apie imunitetą ir liaudiškus savigydos būdus

Anot medicinos mokslų daktaro V. Stonkaus, sveikas organizmas, turintis normalią imuninę sistemą, pats puikiai susitvarko su virusais ir su bakterijomis, tik tam reikia laiko.

„Temperatūros pakilimas yra normali reakcija į įsibrovusį kenksmingą agentą organizme. Ir jeigu temperatūra nesiekia 39,5 ir daugiau laipsnių, jos mažinti nereikia. Deja, esant net nedidelei temperatūrai, žmonės stengiasi ją sumažinti arba numušti. Savijauta jiems pagerėja, jie nebeguli, eina į darbą, tačiau uždegiminiai procesai organizme vyksta ir toliau, dažnai įgaudami lėtinę formą“, - tikino medikas.

Anot jo, senais laikais, kai nebuvo antibiotikų, plaučių uždegimu sergantys žmonės negaudavo jokių antibakterinių vaistų, ir mirdavo tik tie, kurie turėjo kitų sunkių ligų: „O kritinė akimirka būdavo temperatūros mažėjimo momentas, jei žmogus kritimą atlaikydavo, tai pasveikdavo ir gyvendavo“.

- Ar užtenka valgyti česnakų ir svogūnų, kad nesirgtum žiemą?

Svogūnai ir česnakai yra naudingi žmogaus organizmui, bet yra ir kitų priemonių sustiprinti imunitetui. Ką konkrečiai galima būtų pasiūlyti, reikėtų remtis mokslininkų darbais. Tarkime, neseniai du šveicarų mokslininkai atskleidė, kad imuninės sistemos stiprinimui įtakos turi probiotikai arba gerosios virškinamojo trakto bakterijos. Jos ne tik padeda virškinimui, gamina įvairius vitaminus, kas jau seniai žinoma, bet yra ir imuninės sistemos informatoriai.

Jeigu jos blogai dirba arba jų nėra, imuninė sistema į bet kokį pašalinį įsibrovėlį nebereaguoja. Ir todėl antibiotikų bei kitų cheminių preparatų vartojimas imuninę sistemą labai susilpnina. Ir antibiotikai daugelio ligų nebeįveikia ne dėl pripratimo, o todėl, kad dažnai naudojami jie (ir kiti cheminiai vaistai) naikina gerąsias žarnyno bakterijas.

- Žmonės sako, kad reikia grūdintis ir nesirgsi jokiu gripu. Ar Jūs irgi taip manote?

Grūdinimasis yra geras dalykas, bet jis ne visiems tinka. Sergantiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis šaltis vis dėlto yra stresas ir dėl to žmogus gali susirgti.

Kalbant apie gripo gydymą ir profilaktiką, daugelis turbūt žino paprastų priemonių: gerti didelį kiekį vandens ir į vandenį įdėti druskos. Per dieną - iki vieno ar dviejų arbatinių šaukštelių, bet ne baltą ir rafinuotą druską, o nerafinuotą arba jūros druską.

Didžiausias šiuolaikinės farmacijos laimėjimas - žmonėms įteigtas mitas, kad druska kenkia sveikatai. Druskos nereikia per daug, bet protingais kiekiais (9 gramai litrui vandens) ji yra labai naudinga. Dar senovėje sakydavo: nėra geresnio vaisto už druską.

- Yra manančių, kad imunitetą stiprina ir seksas...

Imunitetas yra sudėtingas mechanizmas. Seksas būna įvairus, priklausomai nuo jo dažnumo ir nuo žmogaus sveikatos būklės, rezultatai gali būti skirtingi. Jaunam žmogui normalus seksas sureguliuoja žmogaus hormoninę sistemą ir tikrai gali turėti teigiamos reikšmės. Tačiau, pavyzdžiui, oralinio sekso metu labai dažnai partneriui persiduoda žmogaus herpes virusas, dėl kurio jis gali turėti didelių nemalonumų.