Įdomūs faktai apie trešnes

Šiose uogose daug ne tik cukraus, bet ir biologiškai veikliųjų junginių, todėl vien dėl saldumo atsisakyti trešnių nederėtų.

Trešnės yra ne tik gardžios, bet ir maisto medžiagų turtingos uogos (iš tikrųjų - vaisiai). Daugelis žmonių į jas žiūri skeptiškai dėl cukrų gausos (ji panaši į vynuoges, -15,4 g), tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kurį reikėtų pastebėti. Pažvelgus į biologiškai veikliųjų medžiagų įvairovę trešnėse, tampa aišku, kad jos teikia organizmui daug vertingų junginių. Didžiausią dėmesį pelno antioksidantai, nes kaip tik jie daugiausia sąlygoja šių uogų gebėjimą pagerinti sveikatą.

Kiek trešnių galima suvalgyti?

Per vieną tyrimą suaugusiesiems kasdien buvo duodama po 280 g trešnių ir konstatuota, kad tai gali sumažinti uždegimo žymenis. 300 g trešnių kaip užkandis tikrai nebus per daug. Uogų laiku galima drąsiai suvalgyti ir po du dubenėlius (iki 600 g) trešnių iškart. Jei išėjo sušveisti visą kilogramą trešnių, nenutiks nieko baisaus, tik gali paleisti vidurius. Vis dėlto nederėtų sąmoningai valgyti po kilogramą trešnių per dieną.

Kaip dėl pesticidų?

Trešnės priklauso prie tų augalinių produktų, kurie gauna dosnią pesticidų dozę. Panašiai, kaip dėl kitų uogų ir vaisių, jei trešnių laiku norite jų valgyti kasdien ir dideliais kiekiais, teikite pirmenybę ekologiškoms ar tokioms, kurias auginant nebuvo naudojami pesticidai (ar jų taikyta mažiau).

Nuo įvairių ligų

• Mokslininkai ragina valgyti trešnių, kad sumažėtų vėžio rizika. Per laboratorinius tyrimus ir bandymus su gyvūnais trešnėse esantys cianidinai sumažino kai kurių vėžio tipų riziką ir padėjo nukenksminti naviko ląsteles. Deja, tyrimų apie žmones dėl trešnių įtakos vėžiui nėra.

• Kadangi vyšniose ir trešnėse esantys antocianinai ir kvercetinas pajėgūs neutralizuoti oksidacinio streso pasekmes, mokslininkai mano, kad jie taip pat galėtų padėti sumažinti cukrinio diabeto riziką. įrodymai liudija, kad antocianinai padeda sumažinti gliukozės netoleravimą ir nejautrumą insulinui.

Beje, trešnės priskiriamos gardumynams, kuriuos patartina skanauti asmenims, sergantiems cukriniu diabetu.

• Trešnėse esantys cianidinas ir malvidinas priskiriami junginiams, kurie pasižymi stipriausiomis uždegimo slopinamosiomis savybėmis, todėl mokslininkai tiria šių uogų potencialą, gydant sergančiuosius artritu, podagra ir kitomis lėtinėmis uždegiminėmis ligomis. Atskiri tyrimai (tarp jų ir eksperimentai su žmonėmis) rodo teigiamą poveikį, mažinant uždegimų žymenis ir malšinant skausmą.

• Vyšnios ir trešnės - vieni iš augalinių produktų, kuriuose yra melatonino. Jos gali padėti pagerinti miego kokybę ir sumažinti paros ritmo sutrikdymo pasekmes per ilgus skrydžius į kitas šalis.

Įdomūs faktai

• Daugiausia antocianinų yra vyšniose ir trešnėse, kurios nurinktos visiškai prinokusios.

• Nustatyta, kad daugiau antioksidantų esama šių uogų žievelėse. (3)

• Trešnes šaldant, sumažėja antocianinų ir fenolių koncentracijos. Jas konservuojant, beveik pusė (arti 50 proc.) minėtų medžiagų lieka sirupe, (1) todėl geriausia mėgautis šviežiomis trešnėmis.

• Trešnių glikeminis indeksas (GI) yra tik 22.

Palyginti - abrikosų GI yra 57, vynuogių ir persikų - 46, mėlynių-40.(4)

Biologiškai veikliosios medžiagos vyšniose ir trešnėse

• Karotenoidai (beta karotenas)

• Fenolio rūgštys (hidroksicinamono rūgštis)

• Flavonoidai: flavonoliai (kvercetinas); flavonai (apigeninas ir kt.); flavanoliai (katechinas, epikatechinas ir kt.); flavanonai (hesperidinas ir kt.); antocianidinai (cianidinas, peonidinas, malvidinas ir kt.); izoflavonoidai (genisteinas, daidzeinas ir kt.).

Šaltinis: J Nutr, 2004 m. gruodis; 134 (12 priedas) :3479S-3485S

100 g trešnių maistinė vertė

• Energija-65 kcal

• Vandens-82,7 g

• Angliavandenių -15,7 g (14 g cukrų):

Gliukozės-7,3 g; Fruktozės - 6,3 g; Sacharozės - 0,4 g; Ląstelienos-1,7 g.

• Baltymų-1 g

• Riebalų-0,1 g

Šaltinis: http://tka.nutridata.ee/tka/showFoodaction?food.id=294

RPN - rekomenduojama paros norma

Nuorodos:

1. Cnt Rev Food Sci Nutr, 2011 m. sausis; 51(1):1-12
2. J Agne Food Chem, 2005-04-06; 53(7):2741-5
3. http://onlinelibrary.wiley.com doi/10.1111/j.1365-26212004.tb17858.x/abstract
4. Am J Clin Nutr, 2002 m. liepa; 76(1):5-56