Pranešame. Kas iš tiesu nutinka po mirties

Žinoma, niekas iš tiesų nežino, kas nutinka po mirties – bet daugelis turi kokią nors teoriją. Pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto slaugos ir paliatyvinės medicinos gydytojas dr. B. J. Milleris Opah‘ai Winfrey sakė: „Esu buvęs tarp žmonių, kurie netrukus turėjo mirti, šalia ką tik mirusiųjų kūnų ir visuomet tvyro keista tarsi užsibuvimo jausmas. Jis tikrai yra.“

Pasak gydytojo, pats mirties momentas visai nėra ypatingas: „Esu buvęs greta žmonių, kurie, kol aš atsisėdęs kalbuosi su jų šeima ir mes visi šnekamės, tas asmuo pokalbio viduryje ima ir miršta. Nėra jokio pertrūkio. Tai tiesiog žaviai... paprasta. Vieną akimirką jie čia, o kitą akimirką jų jau nebėra. Tam tikra prasme tai labai sausa ir dalykiška... Tai kažkoks stebuklas. Tikras grožis.“

Neurologas dr. Cameronas Shaw „The Sun“ atskleidė, kad jis tiki, jog žmonės prieš mirtį mato baltą šviesą. Jis tvirtino: „Smegenys pradeda mirti iš viršaus į apačią, todėl pirma pasiglemžiamos daugiausiai žmogiškosios savybės.

Visas mūsų savęs suvokimas, humoro jausmas, mūsų gebėjimas planuoti – visa tai dingsta per pirmas 10 - 20 sekundžių. Tuomet kraujo ištroškusių ląstelių bangai ritantis per smegenis, nustoja veikti mūsų atminties ir kalbos centrai, kol galiausiai mums lieka tik pati smegenų šerdis.“

Gydytojas mano, kad žmonių patiriama tunelio vizija ištinka tuomet, kai į smegenis nebepatenka kraujo, ir tai sukelia „šviesos tunelio gale“ vaizdinį.

O štai Biblijoje mirtis daugelį kartų lyginama su miegu. Ekleziasto knygoje (9:5) rašoma: „Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino... Jų meilė, neapykanta ir pavydas dingo.“

Tačiau daugelis krikščionių tiki, kad siela gyvena ir po mirties, o kai kurie – taip pat ir amžinuoju gyvenimu. Evangelijoje Jėzus sako: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.“ (Evangelija pagal Joną, 11:25).

Vienintelis tikras mūsų žinomas dalykas yra tai, kad žmogui mirus vyksta natūralus kūno irimo procesas. Jei kūnas nėra dirbtinai saugomas, irimas iš lėto prasideda tą akimirką, kai širdis nustoja plakti. Visų pirma staiga padidėja smegenų aktyvumas, kuris tuomet sustoja visam laikui.

Ląstelės ima žūti dėl deguonies trūkumo, o bakterijos pradeda ėsti organus ir audinius, taip pat iki kambario temperatūros nukrenta kūno temperatūra. Po kelių valandų pasireiškia rigor mortis – raumenys įsitempia dėl juose susikaupusio kalcio. Tai trunka 36 valandas.

Kai raumenys pagaliau atsipalaiduoja, iš kūno išleidžiamos užsilikusios išmatos ir šlapimas. Galiausiai dėl gravitacijos ima sunktis kraujas ir oda ima atrodyti blyški su raudonomis dėmelėmis. Po kelių valandų oda pradeda trauktis ir taip sukuriama iliuzija, kad paaugo plaukai ir nagai.

Po keleto dienų, kai iš kūno išleidžiamos cheminės medžiagos, irstantis kūnas ima skleisti nemalonų kvapą. Tuomet oda kai kuriose vietose įgaus žalią spalvą, kadangi organuose esantys enzimai ima virškinti patys save. Paliktas be priežiūros ilgesnį laiką, kūnas nusidažys violetine ar juoda spalva.

Jei kūnas paliekamas irti keletą savaičių, jį pradeda graužti vabzdžiai. Jie gali per savaitę sugraužti net 60% kūno. Tuomet pradeda kristi plaukai. Palikto 10 laipsnių Celsijaus temperatūroje žmogaus kūno minkštieji audiniai visiškai suyra maždaug per keturis mėnesius.