Paskelbė, kiek koronavirusas gali išgyventi išorėje

Po savaites trukusio spėliojimo mokslininkai pagaliau skelbia, kaip ilgai naujasis koronavirusas 2019-nCoV (dabar oficialiai vadinamas SARS-CoV-2), gali išgyventi ant paviršių ir ant negyvų objektų – laukdamas, kol užsikrės naujas šeimininkas.

Naujoje apžvalgoje keliama teorija, kad SARS-CoV-2 (nereikėtų painioti su viruso sukeliama liga, kuriai suteiktas pavadinimas COVID-19) kambario temperatūroje ant įvairių paviršių gali išgyventi ir likti užkrečiamu iki devynių dienų. Gera naujiena ta, kad tyrimai taip pat rodo, jog dezinfekuojančios medžiagos – tokios kaip etanolis (alkoholis), vandenilio peroksidas ir natrio hipochloritas prieš koronovirusus yra labai veiksmingos.

Kaip rašoma žurnale „Journal of Hospital Infection“, Ruro universiteto (Vokietija) virusologai padarė šias išvadas vertindami 22 ankstesnius tyrimus, apimančius kitus koronavirusų šeimos narius – įskaitant SARS ir MERS. Komanda iš tikrųjų ketino paskelbti šią analizę būsimame vadovėlyje, tačiau neseniai pasirodęs Uhano koronaviruso protrūkis išprovokavo juos publikuoti savo darbą kaip atskirą tyrimą.

Nors nebuvo atlikta jokių naujų originalių tyrimų, susijusių su SARS-CoV-2, tyrėjai teigia, kad jų išvados gali būti pritaikytos dabartiniam koronaviruso protrūkiui, nes visų koronavirusų rezultatai yra lygintini.

„Buvo tiriami įvairūs koronavirusai, ir visų rezultatai buvo panašūs“, – pranešime aiškina tyrimo autorius iš Hanoverio Leibnico universiteto Eike'as Steinmannas.

Remiantis mokslininkų išvadomis, kai kurie koronavirusai gali išlikti ant objektų paviršiaus kambario temperatūroje iki devynių dienų, nors vidutiniškai išgyvena nuo keturių iki penkių dienų. Jie taip pat sugeba išsilaikyti ant daugybės skirtingų medžiagų – įskaitant plieną, aliuminį, medį, popierių, plastiką, lateksą ir stiklą.

„Žema temperatūra ir didelis oro drėgnumas dar labiau pailgina jų gyvenimo trukmę“, – priduria profesorius Günteris Kampfas iš Greifsvaldo universiteto ligoninės Higienos ir aplinkos medicinos instituto.

Lašeliniu būdu plintanti infekcija – nesvarbu, ar tai peršalimas, ar koronavirusas – dažnai plinta per orą kosėjant ir čiaudint, paskleidžiant patogeną ore mažuose gleivių lašeliuose. Kitas dažnas perdavimo būdas yra rankos ir paviršiai, prie kurių dažnai liečiamasi.

„Ligoninėse tai gali būti, pavyzdžiui, durų rankenos, taip pat skambučio mygtukai, naktiniai staleliai, lovų rėmai ir kiti daiktai, esantys arti pacientų, dažniausiai pagaminti iš metalo ar plastiko“, – teigia profesorius Günteris Kampfas.

Bet lieka neaišku, kaip efektyviai SARS-CoV-2 gali plisti per užterštus paviršius. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai dėl naujojo koronaviruso pernešamumo laikosi atsargios pozicijos ir skelbia, kad „šiuo metu neaišku, ar žmogus gali užsikrėsti 2019-nCoV paliesdamas paviršių ar objektą, kuriame yra virusas – o tada paliesdamas savo burną, nosį ar galbūt akis“.

Ir nors šis tyrimas toli gražu nėra aiškus ir galutinis atsakymas, jis rodo, kad SARS-CoV-2 gali potencialiai persikelti ant objekto ir ant jo išgyventi maždaug savaitę. Jei šis faktas teisingas, tai gali turėti tam tikrų pasekmių valdžios institucijų bandymams sustabdyti ir numalšinti vykstantį viruso protrūkį, rašo „IFL Science“.

Publikuoja lrytas.lt