Progresas, kaip žinia, nestovi vietoje, o juda į priekį. Tačiau kažkodėl per pastaruosius 100 metų neatsirado alternatyvos benzinui, nebuvo sukurti vaistai nuo vėžio, nebuvo surastas būdas pamaitinti planetos gyventojus. O gal visa tai jau atrasta? Bet juk jeigu atrastų. Tai būtinai pritaikytų ir visi mes gyventume laimingai, argi ne taip?
ALTERNATYVUS KURAS
Apie ekologiškesnį ir pigesnį kurą kalbama jau kelis dešimtmečius, tačiau tai taip ir lieka kalbomis. Kad ir tas pats vandenilis – jis dega ne blogiau už benziną, o jo degimo produktai kur kas mažiau nuodingi. Kai dėl šių dujų išgavimo, tai gamtoje jų labai daug, o gavybos procesai žinomi ir plačiai naudojami pramonėje.
Kaip kontrargumentą vandenilio naudojimui pateikia jo sprogumą ir tai, kad važinėtis su baku, užpildytu sprogstamomis medžiagomis, mažų mažiausiai nejauku. Tačiau argi benzinas nesprogus? Be to, esama vieno seno būdo, kaip išgauti vandenilį iš vandens – elektrolizė. Tikriausiai, esant šiokiam tokiam norui ir finansavimui, galima būtų sukurti nedidelį įrengimą, kuris iš vandens išgautų vandenilį ir perpumpuotų jį į degimo kamerą automobilio variklyje. Ir tada sprogimų problema būtų išspręsta.
Kam ir kodėl nenaudingas perėjimas nuo naftos produktų prie kuro iš vandens, manau, aiškinti nėra prasmės.
„NEIŠGYDOMAS VĖŽYS“
Rugsėjo pradžioje tarptautinė nekomercinė organizacija „Pasaulinis vėžio tyrimų fondas“ paskelbė duomenis, pagal kuriuos pasaulyje kasmet užregistruojama apie 12 milijonų vėžio atvejų. Naujų pacientų gydymas šiuo momentu vertinamas 286 milijardais dolerių per metus.
Tačiau 1983 metais onkologas Tulijus Simončilis gydė vieną italą, vardu Genaras Sangermanas, kuriam gydytojai prognozavo mirtį po kelių mėnesių nuo plaučių vėžio. Netrukus šis žmogus visiškai išgijo. Vėžys dingo. Įkvėptas sėkmės ir su kitais pacientais naivusis Simončinis pateikė savo duomenis Italijos sveikatos apsaugos ministerijai, vildamasis, kad ten prasidės klinikiniai tyrimai ir bus patikrinta, kaip veikia jo metodas.
Tačiau Italijos medicinos isteblišmentas ne tik neišnagrinėjo jo tyrimų, bet dar ir atėmė gydytojo licenciją už „pacientų gydymą vaistais, kurie nebuvo patvirtinti“. Masmedija pradėjo prieš jį kampaniją, išjuokdama jį asmeniškai ir liedama purvus ant jo metodo. Netrukus jis trims metams pateko į kalėjimą už tai, kad neva „žudė savo pacientus“.
Medicinos „šviesuliai“ pareiškė, kad onkologijos gydymas natrio bikarbonatu yra „kliedesys“. Ir tai tuo metu, kai milijonai pacientų miršta kankinama mirtimi nuo „pasiteisinusios“ ir „nekenksmingos“ cheminės terapijos.
Praėjus tam tikram laikui, jis tęsė savo darbą. Dabar jis žinomas iš nuogirdų ir iš interneto. Šis daktaras gydo labiausiai užleistus onkologijos atvejus paprastu ir pigiu natrio bikarbonatu. Kai kuriais atvejais procedūros trunka mėnesius, kai kuriais – viso labo kelias dienas. Neretai Simoničinis tiesiog papasakoja žmonėms, ką reikia daryti telefonu ar elektroniniu paštu. Jis netgi nedalyvauja gydyme asmeniškai ir vis tiek rezultatas pranoksta visus lūkesčius.
Pasikartosime: išlaidos vėžio gydymui šiandien siekia 286 milijardus dolerių per metus arba 783 milijonus dolerių per dieną. Pakelis natrio bikarbonato kainuoja nuo 2 centų iki dolerio už kilogramą. Manau, komentarai nereikalingi.
„NEPAKANKA“ MAISTO
Egzistuoja absoliučiai melagingas teiginys, kad planeta perpildyta gyventojais ir kad trūksta maisto. Bado problema Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje, atvirai, kalbant, slypi visai ne tame, kad planeta negali mūsų išmaitinti.
Kalba netgi ne apie tai, kad reikia pasiųsti į Afriką viską, ko patys nepajėgiame suvalgyti. Nors tai ir išspręstų šią problemą, yra kur kas paprastesnis ir patikimesnis būdas tai padaryti – išsiauginti pakankamai maisto.
Ir vėlgi – dar 1960 metais Anglijoje buvo atrastas būdas taip apdoroti sėklas, kad derlius padidėdavo kelis kartus. Metodą atrado L. R. Habardas, eksperimentuodamas su augalais. Tuo pat metu jis atrado, kad augalai gali jausti skausmą. Pastarasis faktas buvo plačiai nušviestas, o štai derlingumo padidinimo eksperimentų rezultatai buvo nuslėpti.
TEORIJOS IR SĄMOKSLAI
Nesu teorijų apie globalinius sąmokslus, kurių tikslas – sunaikinti žmoniją, šalininkas.
Reali problema slypi visai ne tame – esama sąmokslo, ar ne. Netgi jei sąmokslas egzistuoja, tai jis tėra tiktai kitos, kur kas didesnės problemos pasekmė. Jos pavadinimas – egoizmas. Kai žmogus nieko aplinkui nemato, išskyrus nuosavus poreikius (be to – būtent šio momento poreikius), jis pradeda ginti savo reikalus, darydamas žalą tūkstančių ir milijonų žmonių interesams. Juokingiausia ir tuo pat metu liūdniausia yra tai, kad toks žmogus naikina tame tarpe ir savo paties ateitį.
Vienintelis būdas pakeisti tai, kas mums nepatinka – tai liautis daryti tai, ką mums taip aktyviai bruka buki serialai ir įvairaus plauko psichologai. O būtent – reikia neužsisklęsti savyje. Apsidairykite aplinkui – kiekvienas žmogus, kurį jūs matote, įtakoja jūsų gyvenimą. Kažkuris daugiau, kažkuris mažiau, tačiau įtaką daro visi.
Ir kiekvieną kartą, kai jums teks pasirinkti, kaip elgtis, paklauskite savęs, ar norėtumėte, kad kas nors taip pat pasielgtų su jumis. Beje, jei atsakymas bus „Man vienodai šviečia“, galite traktuoti jį kaip neigiamą.
Esu tikras, kad jeigu bent pusė šios šalies gyventojų pradės rūpintis ne vien savo interesais, bet ir visuomenės, kurioje gyvena interesais, gyvenimas visiškai pasikeis. Tada vieną gražią dieną mes pamatysime maisto gausumą ir išnykusias neišgydomas ligas, pigius degalus ir daugybę kitų puikių dalykų.
Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!
