Mįslingos katastrofos danguje

Labai dažnai mūsų gyvenime vyksta keistos ir mįslingos tragedijos, kurių niekas negali paaiškinti. Pavyzdžiui, nors lėktuvai yra laikomi pačia saugiausia transporto priemone, aviacijos katastrofos įvyksta ne taip jau retai. Suprantama, po kiekvienos tokios tragedijos yra atliekamas tyrimas, tačiau ne visiems šiems įvykiams pavyko rasti logiškus paaiškinimus.

Viena iš pačių mįslingiausių katastrofų aviacijos istorijoje įvyko 1945 metų gruodžio mėnesį virš Bermudų trikampio. „Skrydis 19“ buvo eilinis treniruočių skrydis. Iš aerodromo pakilo penki bombonešiai-torpednešiai „Avanger“. Skrydžiui vadovavo patyręs pilotas instruktorius Čarlzas Teiloras.

Pakilimo metu dangus buvo giedras, iš pradžių skrydis vyko taip, kaip buvo suplanuota. Tačiau, praėjus maždaug pusantros valandos po pakilimo, lėktuvai dėl kažkokių priežasčių nukrypo nuo nurodyto kurso. Iš radijo pokalbių įrašų aišku, kad Teiloro kompasas sugedo. Dispečeriai pabandė lėktuvus sugrąžinti į bazę, tačiau plotai lėktuvais skrido vis toliau į vandenyną.

Po kurio laiko ryšys tarp lėktuvų ir valdymo centro iš viso nutrūko. Daugiau nei apie pilotus, nei apie lėktuvus niekas nieko nematė ir negirdėjo. Reikia pažymėti tai, kad Teiloras įsakė visiems penkiems lėktuvams laikytis kartu, kad, esant reikalui, galėtų nusileisti ant vandens. Jeigu būtų pritrūkę degalų, turėjo leistis visi lėktuvai. Tokiu būdu, versija apie tai, kad tragedija įvyko dėl degalų trūkumo, yra nepagrįsta. Pats keisčiausias dalykas šioje istorijoje yra tai, kad gelbėjimo lėktuvas, išskri-
dęs ieškoti dingusios eskadrilės, taip pat dingo be pėdsakų. Kai kurie specialistai teigia, kad šis lėktuvas sprogo ore, nes jis paprasčiausiai akimirksniu dingo iš radarų ekrano.

Jdomu tai, kad likus kelioms dienoms iki užplanuoto skrydžio Teiloras bandė jį atšaukti, tačiau vadovybė to daryti nesutiko.

Kadangi jokių katastrofos paaiškinimų nebuvo, specialistai eskadrilės žūtį priskyrė anomaliems Bermudų trikampio reiškiniams.

Ne mažiau paslaptingai lėktuvas dingo virš Andų. 1947 metais lėktuvas „Star Dust“ pakilo iš Buenos Airių oro uosto ir išskrido į Santjagą. Likus kelioms minutėms iki nusileidimo paskirties oro uoste, lėktuvas dingo kalnuose.

Prieš pat dingimą lėktuvo pilotas perdavė keistą pranešimą, kurį sudarė vos vienas žodis „STENDEC“. Daugiau lėktuvo niekas nematė. Taip pat nepavyko aptikti ir jo nuolaužų. Įdomu tai, kad šis lėktuvas anksčiau buvo naudojamas kaip karinis transporto lėktuvas, todėl galėjo išvystyti iki 500 km/h greitį ir pakilti į 6 km aukštį, o įveikti kalnų viršūnes jam nebuvo problema.

Ir tik 1998 metais alpinistai kalnuose aptiko lėktuvo variklio nuolaužas. Po to specialistai atnaujino lėktuvo paiešką. Netrukus jį pavyko aptikti. Jeigu oficiali versija yra teisinga, tai pilotas nukrypo nuo kurso ir rėžėsi į kalną dėl blogo matomumo. Tačiau paskutiniojo pranešimo iš lėktuvo mįslė taip ir nebuvo įminta.

Panašios katastrofos vyko ir vėliau. Pavyzdžiui, 1962 metais amerikiečių karinis laivas „Flying Tiger“ („Skraidantis tigras“) gabeno atsargas ir karius į Saigoną. Iš Kalifornijos lėktuvas pakilo be jokių problemų. Vėliau nusileido Guame, kur buvo papildyti degalų bakai. Virš Filipinų jūros lėktuvas dingo. Nebuvo gauta jokių pranešimų dėl pagalbos, dangus tuo metu buvo giedras.

Paieškų operacijoje dalyvavo keturi karių padaliniai, tačiau paieška baigėsi be jokių rezultatų. 107 lėktuvu skridę asmenys buvo paskelbti žuvusiais. Lėktuvo nuolaužų taip ir nebuvo aptikta. Si istorija apaugo daugybe prielaidų ir gandų. Kai kurie žmonės, tvirtinę, jog matė lėktuvą, pasakojo, kad numanomoje lėktuvo dingimo vietoje matė žybsnį. Kadangi tuo metu Vietname vyko karinis konfliktas, buvo iškelta sabotažo versija. Kiti specialistai teigia, kad lėktuvo katastrofos priežastimi tapo gedimas variklyje, kuris kelios dienos prieš skrydį nebeteko galios.

Apie sabotažo aktą buvo kalbama, kai 1996 metais nukrito „Trans World Airlines“ bendrovės keleivinis lėktuvas, skrendantis 800-ju reisu. Tragedija įvyko, praėjus 12 minučių po pakilimo. Žuvo daugiau kaip 200 žmonių. Tyrimas buvo atliekamas daugiau kaip keturis metus. Ekspertai nustatė, kad tragedija įvyko dėl elektros instaliacijos gedimo, kai atsiradusi kibirkštis padegė degalus. Atrodo, viskas logiška, tačiau liudininkai, kurie davė parodymus FTB, vienu balsu tvirtino, kad link lainerio kilo šviesos spindulys, o netrukus iš lėktuvo liko tik ugnies kamuolys. Šie parodymai, kaip teigia kai kurie specialistai, įrodo, kad lėktuvą numušė raketa, paleista iš laivo, dalyvaujančio netoliese vykstančiuose kariniuose mokymuose. Taip pat yra hipotezių, kad amerikiečių specialiosios tarnybos specialiai nuslėpė sprogstamųjų medžiagų pėdsakus ant lėktuvo nuolaužų.

Taip pačiais 1996 metais tragedija įvyko Azerbaidžane. Lėktuvas „Jak-40“, kaip teigia oficiali versija, patyrė katastrofą, nes deguonies balionai buvo peršauti iš šaunamojo ginklo. Netgi buvo suimtas kareivis, kuris tuo metu šaudė netoliese katastrofos vietos. Oficialaus tyrimo ataskaitoje teigiama, kad dviejuose lėktuvo balionuose pavyko aptikti 8 mm skersmens skyles. Ekspertai ant šių skylių pakraščių aptiko vario pėdsakų, kas tik patvirtina tai, jog balionai buvo pažeisti kulkos. Šią versiją patvirtino ir teismo ekspertizė. Atrodo, viskas aišku - katastrofos kaltininkas buvo kareivis, kuris ne toje vietoje šaudė ir pataikė į lėktuvo deguonies balionus. Tačiau tiriant angas mikroskopu buvo nustatyta, kad kulka ne tik įskriejo į balioną, bet ir išskriejo iš jo, kas yra labai mažai tikėtina. Išėjimo angos nebuvo aptikta, tačiau tyrėjai tvirtina, kad ji buvo toje baliono dalyje, kuris visiškai sudužo kritimo metu. Pačios kulkos taip pat nepavyko rasti. Tokiu būdu, katastrofos mįslė nebuvo įminta, tačiau dabar galima pagrįstai teigti, kad kareivis nebuvo kaltas.

1997 metais lėktuvas „Boeing-747“ turėjo skristi iš Odesos į Salonikus, tačiau dieną prieš skrydį lėktuve buvo aptiktas gedimas. Iš Lvovo buvo iššauktas lėktuvas „Jak-42“, kuris ir išskraidino keleivius. Šis skrydis tapo lemtingas tiek lėktuvui, tiek juo skrendantiems keleiviams. Iki paskirties oro uosto lėktuvas atskrido sėkmingai, 250 metrų aukštyje kirto nusileidimo taką, tačiau po to dėl kažkokių nežinomų priežasčių ėmė tolti nuo oro uosto. Lėktuvas skrido maždaug 2 km aukštyje, į visus dispečerių užklausimus ekipažas atsakinėjo, kad randasi nurodytoje vietoje ir atlieka manevrą, kad apsuktų ratą ir dar kartą bandytų nusileisti. Tačiau iš tikrųjų lėktuvas tolo nuo oro uosto. Tragedija įvyko kalnuose, maždaug 70 km atstumu nuo oro uosto. Žuvo visi lėktuvu skridę žmonės. Katastrofos tyrime dalyvavo Ukrainos, Graikijos ir Rusijos specialistai. Tačiau iki šiol niekas negali atsakyti į klausimą, kas privertė lėktuvo ekipažą atlikti mirtiną manevrą.

Taip pačiais 1997 matais įvyko dar viena keista tragedija - Irkutske karinis transporto lėktuvas „An-124“ pakilimo metu nukrito ant gyvenamųjų namų. Praėjus kelioms sekundėms nuo atsiplėšimo nuo pakilimo tako sugedo trečias ir pirmas varikliai, o netrukus nustojo dirbti ir antras variklis. Ekipažo nariai bandė išlaikyti lėktuvą ore likusiu vienu varikliu, tačiau nesėkmingai. Katastrofoje žuvo daugiau kaip 70 žmonių. Šioje tragedijoje daugybė viena kitai prieštaraujančių mįslių ir neatskleistų paslapčių. Visi bandymai nustatyti lėktuvo variklių gedimo priežastį buvo nesėkmingi. Juodosios dėžės buvo stipriai pažeistos, todėl variklių išsijungimo priežasties taip ir nepavyko sužinoti...

Specialistai pažymi, kad labai dažnai lėktuvų įrangos gedimo priežastimi būna anomalūs reiškiniai ir įvairūs mokslui nesuprantami ir nepaaiškinami fenomenai. Aviacijos katastrofas ir lėktuvų dingimą gali išprovokuoti keisti gamtos reiškiniai. Tačiau tvirtai teigti, jog taip ir yra, negalima. Be abejo, daug avarijų įvyksta dėl įvairaus pobūdžio konstrukcinių trūkumų, silpnos saugumo sistemos, kurie iš pradžių atrodo smulkmenomis ir neturinčiomis didelės reikšmės, kol nesukelia daug aukų pareikalaujančių katastrofų.

Tačiau tam tikros mistikos dalies irgi negalima atmesti. Specialistai, kurie tiria katastrofų priežastis, dabartiniu metu negali paneigti ar įrodyti, kad vienokios ar kitokios anomalios jėgos kaip nors susijusios su lėktuvų tragedijomis. Jeigu tokias priežastis, kaip karinius veiksmus, blogas oro sąlygas ir dispečerių bei pilotų klaidas galima nesunkiai paaiškinti, tai netikėtus kompiuterių lėktuvuose gedimus paaiškinti žymiai sudėtingiau. Skeptikai teigia, kad visoms šioms tragedijoms galima rasti visiškai logišką ir mokslišką paaiškinimą. Gali būti, kad jie neklysta, tačiau, panašu, šiuolaikiniai mokslininkai kol kas to negali padaryti...